- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-27
- Bylos Nr.
- e2YT-2771-1054/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Kandratavičienė
- Pareiškėjas
- N. K.
- Suinteresuotas asmuo
- V. K., A. K., Valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti nustatymo, suinteresuoti asmenys V. K., A. K., Valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtinantį, kad F. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini) priėmė M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas F. K., jam mirus, jo duktė N. K., turinti teisę paveldėti pagal įstatymą kaip pirmos eilės įpėdinė kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono notarų biurą su pareiškimu dėl jo palikimo priėmimo ir notarų biure užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvo F. K. palikimą mirties dieną sudarė, be kita ko, turtinė teisė paveldėti tėvo M. K. palikimą sudarantį turtą, kuris (duomenys neskelbtini) mirė. M. K. palikimas mirties dieną sudarė 1/2 dalis šio turto: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r. sav. Kita 1/2 dalis nurodyto turto priklauso A. K. (duomenys neskelbtini dovanojimo sutarties pagrindu. M. K. testamento nebuvo sudaręs, jo turto paveldėjimo byla notarų biure nėra užvesta, kitas pirmos eilės įpėdinis paveldint pagal įstatymą mirusio tėvo palikimą yra A. K., todėl jis į šią bylą įtraukiamas kaip suinteresuotas asmuo. M. K. daugiau vaikų neturėjo. Kaip nurodoma, pareiškėjos tėvas F. K., mirus jo tėvui M. K., nesikreipė į notarų biurą per įstatymu nustatytą terminą, tačiau savo tėvo palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti palikimą sudarantį turtą, jis visą laiką iki savo mirties gyveno paveldėtame gyvenamajame name: iš pradžių su abiem tėvais, vėliau, mamai P. K. (M.) išvykus iš Lietuvos, jis liko gyventi tik su tėvu M. K.. Nurodoma, kad mirus M. K., pareiškėjos tėvas F. K. toliau gyveno gyvenamojo namo dalyje, naudojosi visais name likusiais namų apstatymo ir buities daiktais, taip pat prižiūrėjo namo aplinką, be to, mokėjo su namo eksploatavimu susijusius mokesčius. Name F. K. gyveno iki savo mirties. Manytina, kad nurodyti veiksmai patvirtina F. K., kaip įpėdinio pagal įstatymą, valios teisę naudotis turtu perkeliant jį į kokybiškai naują stadiją - naudojimąsi, valdymą ir disponavimą. Taigi F. K., kaip įpėdinis pagal įstatymą, savo aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti nuosavybės teise po tėvo M. K. mirties atsiradusį palikimą, pradėjęs faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepimo byloje nepateikė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. K. pateikė atsiliepimą byloje, nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ prašė pareiškėjos N. K. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad neprieštarautų, kad teismas tenkintų pareiškėjos N. K. prašymą, jeigu tik nuodugniai ir visapusiškai išnagrinėjus visus byloje esančius duomenis bei rašytinius įrodymus, teismui nekils jokių abejonių dėl to, kad pareiškėjos tėvas F. K. po savo tėvo M. K. mirties priėmė jo palikimą, praktiškai pradėdamas turtą valdyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
prašymas dėl juridinio fakto nustatymo tenkintinas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjos tėvas, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, t. y. turtą valdė, naudojo ir prižiūrėjo. Tokie pareiškėjos tėvo veiksmai įrodo, kad jis nuosekliai siekė įgyti turtines teises į paliktą nekilnojamąjį turtą, su šiuo turtu elgėsi kaip turto savininkas, turtu rūpinosi, tokie jo veiksmai prilygintini faktiškam paveldėto turto valdymui ir palikimo priėmimui pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį. Suinteresuotas asmuo A. K. dėl pareiškimo reikalavimų neprieštaravo, patvirtino aplinkybes, nurodytas pareiškime, kad pareiškėjos tėvas priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti po jo tėvo M. K. mirties.
F. K. su prašymu įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau palikimą priėmė kitais įstatyme numatytais būdais, t. y. pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Pateiktų įrodymų pagrindu nustatytinas faktas, kad po M. K. mirties palikimą priėmė F. K.. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymams, formuojamai teismų praktikai, pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas. Šio fakto nustatymas reikalingas, kad pareiškėja galėtų susitvarkyti paveldėjimo dokumentus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtinantį, kad F. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini) priėmė M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.