- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-28
- Bylos Nr.
- 2S-218-112/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10801-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rimvida Zubernienė
- Pareiškėjas
- J. M.
Pranešėja Rimvida Zubernienė Civilinė byla Nr. 2S-218-112/2015
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. sausio 28 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rimvida Zubernienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Brigita Tamkevičienė, AB SEB bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pateikė antstolei Brigitai Tamkevičienei skundą dėl antstolio veiksmų ir prašė panaikinti ar atšaukti 2014-08-20 patvarkymą Nr. S-14031021 dėl turto įkainojimo, sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0005/13/00863 iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1448-474/2013 dėl žemės sklypo, unikalus Nr. 5660-0007-0099, nuosavybės teisės.
Antstolė skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-27 nutartimi pareiškėjo J. M. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad varžytynės paskelbtos 2014 m. rugsėjo mėnesį, konstatavo, kad antstolis pagrįstai turtą įvertino tik 2014-08-20, nes nuo turto arešto dienos – 2014-05-08 iki jo pardavimo, kaina galėjo kisti. Pažymėjo, jog nei viena suinteresuota šalis nepareiškė antstolei pretenzijų dėl nustatytos parduodamo iš varžytynių turto vertės, todėl skirti ekspertizės nebuvo jokio pagrindo. Pareiškėjo argumentus, neva žemės sklypo vertė nustatyta neteisingai dėl to, jog Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2014-08-07 išraše nurodyta žemės sklypo paskirtis „žemės ūkio“, nors dar 2005-03-16 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu buvo pakeistas ginčo sklypo paskirtis į komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti, atmetė kaip nepagrįstus, nes pareiškėjas nepateikė antstolei jokių prieštaravimų dėl nustatytos vertės, nors žinojo apie tokį priimtą patvarkymą. Be to, pareiškėjas nepasinaudojo ir CPK 704 straipsnyje numatyta teise surasti pirkėja, kuris nupirktų už didesnę kainą nei nurodyta antstolės patvarkyme.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-27 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Apeliantas mano, kad antstolė pažeidė turto įkainojimo procedūrą, todėl netinkamai buvo įkainotas turtas. Nurodo, jog turto arešto aktą, kuriame nurodyta, jog turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas, gavo kartu su 2014-08-20 patvarkymu, kuriuo įkainotas turtas. Dėl šios priežasties neturėjo galimybės pareikšti nuomonės dėl turto vertės. Be to, teigia, jog antstolė pažeidė CPK 681 straipsnio 4 dalies nuostatą, nes tuo atveju, kuomet areštuojant turtą nenustatoma jo vertė, o nurodoma, jog vertė bus nustatyta kviečiant ekspertą, pagal CPK 681 straipsnio 4 dalį, areštuojamo turto vertė laikoma eksperto nustatyta turto vertė.
Nesutinka su teismo argumentu, jog pareiškėjui nepateiktus prieštaravimų dėl skundžiamu patvarkymu nustatytos vertės, skirti ekspertizę nebuvo pagrindo. Nurodo, kad CPK yra numatyti atvejai, kuomet areštuoto turto vertei nustatyti ekspertas turi būti kviečiamas. Tai atvejai, kuomet antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, turto negalima įvertinti jo arešto metu arba jei suinteresuoti asmenys prieštarauja dėl nustatytos vertės (CPK 681 str. 1 d., 678 str. 1 d. 5 p.).
Nesutinka ir su tuo, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog turto kaina nustatyta netinkamai. Teigia, jog antstolė netinkamai įvertino turtą, nes jai nebuvo žinoma eilė aplinkybių, susijusių su turtu. Tai, kad žemės sklypo naudojimo paskirtis yra pakeista, liko tik fakto registravimas, tai, kad yra neregistruoti nekilnojami statiniai, statinio priklausiniai. Šias aplinkybes patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2013-12-05 surašytas Administracinių teisių pažeidimo protokolas. Pasak apelianto, antstolė neįvertino faktinės turto būklės. Be to, nėra duomenų, kad antstolė būtų atsižvelgusi į LR finansų ministro 2012-04-27 įsakymo Nr. 1k-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos“ 28 punkte nurodytus požymius.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Ginčas yra dėl to, ar antstolė turto arešto akte nurodydama, jog turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas, vadovaudamasi CPK 681 straipsniu, privalėjo vertei nustatyti skirti ekspertizę.
Antstolis, areštuodamas skolininko turtą, turi nurodyti kiekvieno areštuojamo daikto vertę ir viso areštuoto turto vertę, t. y. areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones (CPK 681 str.). Tokia nuostata numatyta dėl to, kad nebūtų aprašyta turto iš esmės daugiau negu jo reikia išieškotinai skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas (CPK 678 str. 1 d. 5 p.). CPK 681 straipsnyje nustatytas reikalavimas antstoliui įkainoti turtą vykdant jo areštą. Pirmosios instancijos teismo argumentai, jog antstolei surašant turto areštą aktą nebuvo prasmės nurodyti turto vertės, yra visiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys CPK 678 straipsnyje nustatytiems turto arešto akto turiniui keliamiems reikalavimams.
Tinkamas areštuoto turto įvertinimas būtinas siekiant apginti tiek išieškotojo (pardavus turtą už didžiausią kainą maksimaliai padengiama skola), tiek skolininko (jam grąžinamas skolos ir turto vertės skirtumas) interesus. Šių interesų apsaugą taip pat užtikrina galimybė skirti ekspertizę vykdymo procese.
Ekspertizės skyrimas, siekiant įvertinti areštuojamą turtą, yra įstatymo leidėjo įtvirtinta galimybė antstoliui bendradarbiauti su specialių turto vertinimui reikalingų žinių turinčiu asmeniu, kurio pagalba būtų galima kvalifikuotai nustatyti areštuoto turto rinkos vertę. CPK išvardyti trys pagrindai, kuriems esant vykdymo procese atliekama ekspertizė: 1) jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis); 2) jei skolininkas ar kreditorius prieštarauja dėl antstolio atlikto areštuoto turto įkainojimo (CPK 681 straipsnio 1, 3 dalys); 3) jei negalima įvertinti turto jo arešto metu (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Nustatyta, kad antstolė 2014-05-08 arešto aktu apribojo skolininko J. M. teisę laisvai disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu – žemės sklypu, kurio plotas 2,4941 ha, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 215-217). Šiame akte nurodyta, jog areštuojamo turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Šis aktas pareiškėjui buvo siųstas 2014-05-12, tačiau siųstu adresu neįteiktas – nurodyta, jog negyvena (v. b. l. 21). Po to antstolė 2014-08-20 priėmė patvarkymą dėl turto įkainojimo Nr. S-14031021, kuriuo minėtas žemės sklypas buvo įkainotas 250 000 Lt (v. b. l. 221–222). 2014-05-08 turto arešto aktas pareiškėjui buvo įteiktas kartu su 2014-08-20 patvarkymu 2014-08-21 (v. b. l. 230).
Pažymėtina, kad teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė abejojo turto verte, todėl turto arešto akte nurodė, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Atsižvelgus į turto vertės nustatymo teisinį reglamentavimą, protingumo, teisingumo principus, sutiktina su apeliantu, jog tokiu atveju, kuomet antstolis nurodo, jog vertė bus nustatyta kviečiant ekspertą, CPK 681 straipsnio 1 dalyje nurodyta įkainojimo procedūra neatliekama, o areštuojamo turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Antstoliui pačiam negalint tinkamai nustatyti areštuojamo turto vertę, jam lieka tik nurodytoje teisės normoje numatyta galimybė tą padaryti, paskiriant ekspertizę, ir ši antstolio teisė tampa ir pareiga, kadangi areštuotas turtas turi būti įvertintas (CPK 678 str. 1 d. 5 p., 681 str. 1 d.). Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008). Tokią išvadą suponuoja ir tai, kad suinteresuoti asmenys reikšti prieštaravimus turi teisę per 3 darbo dienas nuo turto arešto akto gavimo dienos, kuriame privalo būti nustatyta turto vertė. Pažymėtina, kad tokią tvarką antstolė išaiškino tiek turto arešto akte, tiek skundžiamame patvarkyme. Kadangi antstolė nurodė, jog turto vertė bus nustatyta kviečiant ekspertą, todėl akivaizdu, kad pareiškėjas turėjo pagrindą tikėtis, jog tokia ekspertizė bus paskirta. Nagrinėjamu atveju nesutiktina su antstolės argumentu, jog toks nurodymas yra tik formalumas ir įvertinti turtą nebūtina skirti ekspertizės. Vien tai, kad areštuojant turtą, antstolė abejojo turo verte, yra pagrindas skirti ekspertizę (CPK 681 str. 1 d.). Antstolė pati, abejodama dėl turto vertės, pasinaudojo įstatyme nustatyta galimybe turto vertei nustatyti kviesti ekspertą, todėl tokia teisė tapo pareiga ir klausimą dėl ekspertizės skyrimo turi būti sprendžiamas laikantis civilinio proceso kodekso numatytų procedūrų (CPK 681 str.1 d., 682 str.).
Kadangi šiuo atveju antstolė turėjo pagrindą skirti ekspertizę dėl to, jog kilo abejonė dėl turto vertės, todėl pirmosios instancijos visiškai nepagrįstai konstatavo, kad antstolė neprivalėjo skirti ekspertizės dėl to, jog nebuvo pareikšti prieštaravimai dėl antstolės nustatytos turto vertės. Pažymėtina, kad tuo pagrindu taip pat yra skirtina ekspertizė (CPK 681 str. 1, 3 d.), tačiau tai nėra vienintelis pagrindas ekspertizės skyrimui. Šiuo atveju klausimas keliamas dėl ekspertizės skyrimo kitu pagrindu – antstolei kilo abejonė dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d.). Atsižvelgus į tai, tiek antstolės, tiek teismo argumentai, susiję su tuo, jog pareiškėjas nepareiškė jokių prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės, yra nepagrįsti ir šiuo atveju neturi reikšmės.
Konstatavus, jog antstolė nepagrįstai nustatė turto vertę neskiriant ekspertizės, todėl atskirojo skundo argumentai dėl nustatytos turto vertės, neturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiai dėl jų nepasisako.
Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias areštuoto turto įkainojimą, todėl priėmė neteisėtą nutartį, kurią, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas naikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti, antstolės 2014-08-20 patvarkymą Nr. S-14031021 dėl turto įkainojimo naikinti (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėja
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolės Brigitos Tamkevičienės 2014-08-20 patvarkymą Nr. S-14031021 dėl turto įkainojimo.