Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Ilona Jakubėnienė, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Gintauto Vileikio pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje R. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2015-02-09 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už dvi nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 2 d., paskirta subendrinta bausmė -6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, išdirbant po 20 valandų visuomenės labui, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei L. K., būtent: 2016 m. lapkričio 14 d. apie 19 val. 30 min. buto, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje tyčia vieną kartą delnu sudavė nukentėjusiajai L. K. per kairįjį skruostą, sugriebęs už plaukų juos tampė, lenkė galvą žemyn bei vieną kartą keliu spyrė į pilvo sritį, dėl ko ji griūdama ant grindų susitrenkė kairįjį šoną ir nugarą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai L. K. fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. B. ikiteisminio tyrimo metu dėl nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2016 metų sausio mėnesį jis susipažino su L. K.. Žinojo, kad L. K. pati viena augina tris nepilnamečius vaikus. Jis pats vienas nuomojasi butą, adresu (duomenys neskelbtini), todėl pasiūlė L. K. i su vaikais persikraustyti pas jį ir gyventi kartu. Su L. K. oficialiai nėra susituokę, bendrų vaikų neturi, tačiau gyvena kaip šeima, veda bendrą ūkį. Tiek jis, tiek L. K. turi darbus, gauna oficialias pajamas, todėl vienas kito išlaikyti neturėjo. Jų uždirbti pinigai visada buvo bendri, jokio pasiskirstymo tarp jo ir L. K. nebuvo. Tiek jis, tiek L. K. mokėdavo buto patarnavimus, nuomą, pirkdavo maistą, drabužius. Tarpusavio santykiai, jo ir L. K. , yra geri, sutaria normaliai. Būdavo atvejų, kad susipykdavo, tačiau smurto prieš ją jis nenaudojo. 2016 metų lapkričio 14 dieną, L. K. iš ryto išėjo į darbą, jis turėjo išeiginę, todėl į darbą nėjo. Namuose kartu su juo liko L. K. dukra ir jauniausias sūnus. Apie 17 val. L. K. grįžo į namus, buvo blaivi. Namuose be jo buvo visi trys L. K. vaikai. Tada jie abu su L. K. išėjo į parduotuvę, jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Apie 18 val. grįžo iš parduotuvės. Jis su vaikais buvo kambaryje, gėrė alų, o L. K. tvarkėsi virtuvėje ir taip pat gėrė alų. Apie 19 val. jauniausias L. K. sūnus, kuriam yra penkeri metai, valgydamas maistą kambaryje, primėtė jo ant grindų. Jis jį subarė. Į kambarį atėjo L. K. ir pradėjo jam priekaištauti dėl vaiko, kad jis prie jo nesikabinėtų. Tada L. K. atėmė jo alaus butelį, ir nusinešė į virtuvę. Jis atėjo L. K. i iš paskos į virtuvę. Atėmė iš jos butelį su alumi ir išpylė jį į kriauklę. Virtuvėje jie pradėjo konfliktuoti, vienas ant kito šaukė. Jis nesusivaldė ir tyčia trenkė delnu vieną kartą L. K. i per skruostą. Tada L. K. pradėjo jį stumdyti. Po pastūmimo jis sugriebė jai už plaukų, mano, kad galėjo stipriau patempti, nors iš tikrųjų jis tik laikydamas už plaukų palenkė jos galvą žemyn. Taip pasielgė, nes norėjo, kad ji nusiramintų. L. K. pradėjo muistytis ir tada jis spyrė keliu jai į pilvą. Po spyrio jis tuoj pat apsisuko ir norėjo išeiti iš virtuvės. Nepastebėjo, ar L. K. buvo nugriuvusi ant grindų ar ne. Pasisukęs susidūrė su L. K. dukterimi ir vyriausiuoju sūnumi. Neprisimena, ar jie jam ką nors pasakė ar ne. Tik jis, išeidamas iš virtuvės, pasakė, kad L. K. susirinktų daiktus ir dingtų iš jo namų. Grįžo į kambarį ir ten būdams girdėjo, kaip L. K. skambina ir kviečiasi pagalbą. Tada apsirengė ir nuėjo į balkoną parūkyti. Būdamas balkone pamatė, kad atvyko policijos pareigūnai. Kai pareigūnai atėjo į butą, jis buvo sulaikytas. Supranta, kad savo veiksmais sukėlė savo sugyventinei L. K. fizinį skausmą ir padarė nusikaltimą, dėl to labai nuoširdžiai gailisi. Būtinai atsiprašys L. K. dėl tokio savo elgesio. Mano, kad šiam įvykiui įvykti įtakos turėjo alkoholis. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtu užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (53-54 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. B. duotų paaiškinimų jo kaltę įrodo kiti byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusioji L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sutinka duoti parodymus savo sugyventinio R. B. atžvilgiu. Su R. ji susipažino 2016 metų sausio mėnesį, tikslios datos neprisimena. Po pažinties nutarė kartu gyventi. Tuo metu R. B. nuomojosi butą, adresu (duomenys neskelbtini), todėl ji su vaikais persikraustė gyventi pas jį. Ji viena augina tris nepilnamečius vaikus, kurie gyvena kartu su ja. Su R. B. oficialiai nėra susituokę, bendrų vaikų neturi, tačiau kalbėjosi apie santykių įregistravimą, santuoką, bendrus vaikus. Kai pradėjo gyventi kartu, tiek ji, tiek R. B. turėjo pastovius darbus, be to, už vaikus ji gauna alimentus. Prisidėjo prie buto nuomos, pirkdavo maisto, bei kitus buičiai reikalingus daiktus. Uždirbtus pinigus abu su R. B. naudojo bendrai, mokėjo mokesčius už patarnavimus, nuomą, pirkdavo maistą, vaikams ir sau drabužius, vedė bendrą ūkį, gyveno kaip šeima. Jokio paskirstymo dėl pinigų jų šeimoje nebuvo. Jos ir R. B. tarpusavio santykiai yra geri, sutaria normaliai. Tačiau kaip kiekvienoje šeimoje yra buvę piktumų, ypatingai, kai R. B. būna neblaivus. Konfliktų metu R. B. yra ją pastūmęs, užgauliojęs žodžiu, tačiau dėl ankstesnių kartų ji jokio fizinio skausmo nebuvo patyrusi ir pretenzijų jam neturi. 2016 metų lapkričio mėnesio 14 dieną iš ryto ji išėjo į darbą. R. B. turėjo išeiginę dieną, todėl liko namuose. Namuose be R. B. buvo ir jos dukra su jauniausiuoju broliu. Vyresnysis jos sūnus išėjo į mokyklą. Apie 17 val. po darbo ji grįžo į namus, buvo blaivi. Namuose buvo visi trys jos vaikai ir R. B. (jis buvo blaivus). Jokių konfliktų tarp jos ir R. B. nebuvo. Ji su R. B. nuėjo į parduotuvę, nusipirko maisto ir apie 18 val. grįžo namo. Namuose ji tvarkėsi virtuvėje, visi trys vaikai žiūrėjo televizorių, o R. B. tame pačiame kambaryje sėdėjo prie kompiuterio, gėrė alų. Ji tvarkydamasi taip pat išgėrė truputį alaus, girta nesijautė. Būdama virtuvėje ji išgirdo, kaip R. B. žodžiu užgaulioja jos jauniausią penkerių metų sūnų, vadino jį „invalidas, debilas, durnelis". Atėjusi paprašė R. B. to nedaryti ir nevadinti vaiko negražiais žodžiais. Jauniausias jos sūnus yra judrus vaikas, gal kiek išlepintas, visur lenda, kur jam nereikia, o R. B. tai nepatinka, todėl jis jį užgaulioja. Grįžusi į virtuvę vėl išgirdo, kaip R. B. koliojo jos jauniausią sūnų. Atėjusi į kambarį dar kartą paprašė R. B. taip nesielgti. R. B. jai liepė nesikišti ir dingti iš kambario. Ji supyko, kad R. B. taip elgiasi ir atėmė iš jo butelį su alumi. Atėjo į virtuvę, jai iš paskos atėjo R. B. . Virtuvėje R. B. paėmė jos nugertą alaus butelį ir išpylė į kriauklę, pradėjo ją kolioti, šaukti ant jos, pasakė „susirink savo debilus ir dink iš mano namų". Tuoj po to R. B. pasiėmė nuo stalo butelį alaus, kurį ji buvo paėmusi iš jo, ir norėjo išeiti iš virtuvės. Ji nenorėjo, kad jis daugiau gertų alkoholio ir norėjo atimti iš jo butelį, tačiau butelis įkrito į kriauklę ir išsipylė. Tada R. B. , tyčia be jokios priežasties, delnu trenkė vieną kartą jai per veidą. Sudavė per kairįjį skruostą, atsirado paraudimas, skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Ji pastūmė R. B. nuo savęs, bijojo, kad daugiau nesuduotų per veidą. Tuoj po to R. B. viena ranka sugriebė jai už plaukų, pradėjo juos tampyti, lenkti galvą žemyn. Nuo tampomų plaukų jai skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Kadangi R. B. lenkė jos galvą žemyn, ji truputėlį pasilenkė į priekį ir tuo metu R. B. tyčia keliu spyrė jai į pilvo sritį. Pataikė tiesiai į pilvą, skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Po spyrio R. B. paleido jos plaukus. Nuo spyrio į pilvą ji nugriuvo ant grindų ant kairiojo šono. Griūdama susitrenkė kairįjį šoną ir nugarą, skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Jai labai skaudėjo šonas, nugara, gulėdama ant grindų pradėjo verkti ir pasakė, kad tuoj susirinks daiktus ir su vaikais išvyks iš jo namų. Tuo metu į virtuvę atėjo jos dukra, kuriai šiuo metu yra keturiolika metų, ir vyriausiasis sūnus, kuriam dvylika metų. Vaikai pradėjo sakyti R. B. , kad jos neliestų. Negali pasakyti, ar vaikai matė, kaip R. B. ją mušė, ar tik girdėjo triukšmą. Ji nenori, kad jos nepilnamečiai vaikai būtų apklausinėjami kaip liudytojai byloje. Po to, kai vaikai atėjo į virtuvę, R. B. išėjo į kambarį. Ji atsikėlė nuo grindų ir paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Į medikus dėl patirto sumušimo ji nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus nežada vykti. Turtinė žala jai nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtu užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (37-38 b. l.).

2016-11-14 L. K. pareiškimas, kuriame ji nurodė, kad 2016-11-14 apie 19 val. būdama namuose (duomenys neskelbtini) susipyko su savo sugyventiniu R. B. dėl vaiko. Konflikto metu būdamas virtuvėje trenkė į pilvo sritį ir ji susmuko bei pajuto fizinį skausmą (7-8 b. l.).

2016-11-15 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta -(duomenys neskelbtini) (9-12 b. l.).

2016-11-14 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriame užfiksuoti duomenys įvykio vietoje (14-15 b. l.).

Išdėstyti rašytiniai įrodymai, t. y. kaltinamojo prisipažinimas, nukentėjusiosios L. K. apklausos protokole nurodytos aplinkybės, pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kiti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad R. B. 2016-10-14 smurtavo prieš nukentėjusiąją. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis, kilus konfliktui su sugyventine, panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą ir taip sukėlė fizinį skausmą. Tokios aplinkybės leidžia neginčijamai teigti, kad R. B., smurtaudamas prieš savo šeimos narį – sugyventinę L. K., padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog R. B. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroras, siūlydamas užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam R. B. už nusikalstamą veiką siūlo skirti laisvės apribojimo bausmę, sumažinant ją 1/3. Kaltinamasis su siūloma bausme ir jos dydžiu sutiko.

Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, bei tai, kad nusikalto būdamas recidyvistas.

Skirdamas kaltinamajam R. B. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

R. B. nusikalto būdamas teistas, teistumui neišnykus (59-65 b. l.), administracine tvarka nebaustas (75 b. l.), dirbantis (71 b. l.). Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus R. B. baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas R. B. laikino sulaikymo laikas nuo 2016-11-14 19.46 val. iki 2016-11-16 9.25 val. (dvi paros).

R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

nusprendė:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, vadovaujantis LR BK 48 str. 3 d., 6 d. 1 p., 5 p., per bausmės atlikimo laiką įpareigoti būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 5 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę sumažintą bausmę R. B. paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, vadovaujantis LR BK 48 str. 3 d., 6 d. 1 p., 5 p., per bausmės atlikimo laiką įpareigoti būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 5 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į paskirtą bausmę įskaityti R. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2016-11-14 19.46 val. iki 2016-11-16 9.25 val. (dvi paras).

R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.