- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-02-01
- Bylos Nr.
- 1-233-297/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03683-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Kaltinamasis
- J. Ž.
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.2.4.8.3Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros Astos Bernatavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-03683-18, kurioje
J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti profesinį išsilavinimą, ištekėjusi, nedirbanti, registruota darbo biržoje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista:
1) 2017-06-15 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 64¹ straipsnį, viešaisiais darbais 4 mėnesiams;
2) 2017-09-18 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 16 parų areštu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2017-06-15 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, galutinė subendrinta bausmė – areštas 20 parų; 2017-10-31 paleista iš pataisos įstaigos atlikusi bausmę, teistumai neišnykę,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamoji J. Ž. 2018 m. sausio 21 d. apie 11 val. namuose (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sūnų A. Ž., o būtent, sugriebusi sūnui A. Ž. už rankų, jį stumdė, tampė, suėmusi jam už marškinėlių, apdraskė dešinę plaštaką. Taip smurtaudama J. Ž. padarė nukentėjusiajam A. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl nubrozdinimo dešinėje plaštakoje.
Kaltinamoji J. Ž., pareiškus jai įtarimą dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kaltę pripažino visiškai ir apklausta įtariamąja parodė, kad 2018 m. sausio 21 d. apie 11 val. ji grįžo namo į namus neblaivi, buvo išgėrusi apie 200 g brendžio. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Bute buvo jos vaikai – 16 metų dukra P. Ž. ir 19 metų sūnus A. Ž., jie vaikų kambaryje miegojo. Kaltinamoji kėlė vaikus, garsiai šaukdama, kad gana miegoti, ir vieną kartą spyrė į P. lovą. Sūnus A. ją ramino, liepė nešaukti. Kaltinamoji nuėjo į savo kambarį, tačiau kiek pabuvusi nusprendė išeiti iš namų. Ji norėjo atsidaryti savo kambario duris, tačiau A. laikė durų rankeną ir neleido jai išeiti. Kaltinamajai pavyko truputį praverti duris ir ji įkišo rankas tarp durų, tuo tarpu A. bandė duris uždaryti. Kaltinamoji pradėjo šaukti, kad jai prispausti pirštai ir A. duris paleido. Kas vyko toliau, kaltinamoji dėl girtumo detaliai neprisimena, tačiau prisimena, kad ji su A. susistumdė. Gali būti, kad susistumdymo metu ji A. apdraskė dešinę plaštaką, tačiau neprisimena, kad suplėšė A. marškinėlius. Supranta, kad dėl visų konfliktų yra kaltas alkoholis. Kaltinamoji turi priklausomybę nuo alkoholio jau ketverius metus, visais būdais bando jos atsikratyti. Dėl to, kad smurtavo sūnaus Aurimo atžvilgiu, nuoširdžiai gailisi (b. l. 42–43, 50).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios parodymų, jos kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos G. S. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodyta, kad 2018 m. sausio 21 d. apie 10.30 val. neblaivi J. Ž. savo namuose (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš kartu su ja gyvenantį sūnų A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. suėmusi už drabužių jį tampė, apdraskė rankas, dėl tokių jos veiksmų A. Ž. jautė fizinį skausmą. J. Ž. sulaikyta ir uždaryta į Alytaus apskrities VPK areštinę ( b. l. 1–4).
Įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota, kad apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta bute (duomenys neskelbtini), tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta (b. l. 9–15).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio R. D. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2018 m. sausio 21 d. apie 11val. gavo policijos budėtojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešėją muša motina; nuvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad tarp pranešėjo A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir jo motinos J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kilo žodinis konfliktas, kurio metu J. Ž. dėl neaiškių priežasčių sugriebė sūnų už rankų, apdraskė jam dešinę plaštaką, tuo sukėlė jam fizinį skausmą; alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0108 J. Ž. nustatytas 2,67 promilių girtumas; pristatant J. Ž. į policijos komisariatą, ji priešinosi, todėl jos atžvilgiu panaudotas elektros impulsinis prietaisas „Taser X26P“ (b. l. 16–19).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 67/2018 (06) nurodyta, kad A. Ž. nustatyti sužalojimai – odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje; sužalojimai padaryti veikiant dešinę plaštaką kietais bukais, riboto paviršiaus, žalojančiais daiktais; sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, t. y. 2018 m. sausio 21 d. 10.30 val. motinai J. Ž. jį tampant suėmus už drabužių, draskant jam rankas; sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu; sužalojimų visuma, tiek kiekvienas jų atskirai, kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 30).
Iš policijoje registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2018 m. sausio 21 d. 11.07 val. policijoje buvo gautas telefoninis skambutis dėl smurto artimoje aplinkoje, skambinta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), skambinęs asmuo prisistatė A. Ž. (b. l. 31–34).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis A. Ž. parodė, kad 2018 m. sausio 21 d. apie 10.30 val. namo grįžusi motina J. Ž. buvo neblaivi. Ji girtavo jau ne pirmą dieną. Tuo metu namuose buvo nukentėjusysis ir jo sesuo P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), jie gulėjo savo kambaryje. Motina atėjo į jų kambarį ir pradėjo žodžiais kabinėtis, spyrė į sesers lovą. Nukentėjusysis pasakė motinai, kad ji liautųsi taip elgtis, tačiau ji ir toliau juos įžeidinėjo, kėlė konfliktą. Nukentėjusysis norėjo išvesti motiną iš kambario, bet ji priešinosi, griebė jam už rankų ir pradėjo jį stumdyti. Vis tik jam pavyko nuvesti motiną į jos kambarį ir kadangi ji buvo agresyviai nusiteikusi, todėl uždarė kambario duris ir jas laikė. Motina keikė jį necenzūriniais žodžiais, garsiai šaukė. Po kurio laiko nukentėjusysis atidarė kambario duris ir tada motina puolė jį, sugriebė už marškinėlių ties kaklu ir pradėjo tampyti, griebė už rankų ir jas apdraskė. Besistumdydama motina neišlaikė pusiausvyros ir nugriuvo, kartu pargriaudama ir jį. Pargriuvusi motina ir toliau tampė nukentėjusįjį, suplėšė jo marškinėlius. A. Ž. pakėlė motiną, nuvedė ją į kambarį ir uždaręs duris iškvietė policijos pareigūnus. Motina norėjo pabėgti iš namų, todėl jis atsistojo prie durų ir neleido jai išeiti. Tuo metu į namus grįžo tėvas V. Ž.. Jam grįžus, motina atsigulė. Smurtaudama motina sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, bet jis nurodė atsisakąs rašyti pareiškimą policijai. Sekančią dieną jis nuėjo pas teismo med. ekspertus, jam buvo nustatyti sužalojimai. Motina prieš jį smurtauja jau antrą kartą, ji piktnaudžiauja alkoholiu, nesigydo ir visi konfliktai vyksta, kai ji būna neblaivi. Civilinio ieškinio nukentėjusysis nereiškia (b. l. 22–25).
Teismas, įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamosios J. Ž. kaltė yra įrodyta. Kaltinamosios paaiškinimais, nukentėjusiojo parodymais, specialisto išvada ir kitais rašytiniais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamoji J. Ž. tyčia, aktyviais veiksmais panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. Ž., t. y. suėmusi už drabužių jį tampė, apdraskė rankas ir šiais veiksmais padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kadangi fizinis smurtas panaudotas šeimos nario atžvilgiu, todėl kaltinamosios veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Skirdamas J. Ž. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji, būdama anksčiau teista už tyčinius nusikaltimus ir turėdama neišnykusį teistumą, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), taigi, šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamoji yra recidyvistė (BK 27 straipsnio 1 dalis). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tačiau ji nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos veiksmams, ši aplinkybė pripažįstama sunkinančia atsakomybę. Bausta administracine tvarka (b. l. 73–74), nedirba, registruota darbo biržoje (b. l. 76–78). Kitoje baudžiamojoje byloje kilus abejonėms dėl J. Ž. psichinės, psichologinės būklės, buvo atlikta kompleksinė ambulatorinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė. 2017 m. vasario 9 d. ekspertizės akte nurodyta, kad J. Ž. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – F 33.0 pasikartojantis depresinis sutrikimas, lengvos depresijos epizodas bei F 10.2 psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, tačiau šie sutrikimai netrukdo jai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, priverčiamosios medicininės priemonės jai netaikytinos (b. l. 81–88). Kaltinamoji sutiko, kad būtų nuteista teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat ji sutiko su prokurorės siūloma arešto bausme, prašė pagal galimybes bausmę sumažinti, nes ketina gydytis nuo alkoholizmo ir toliau lankyti anoniminių alkoholikų grupes (b. l. 91–92). Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajai skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė, kuri nustatytina tokio dydžio, kaip ir prokurorės siūloma – 60 parų, ją sušvelninti pagrindo nėra, nes pagal nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes tokia bausmė yra teisinga, ji proporcinga kaltinamosios asmenybei ir padarytos veikos pavojingumui. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamoji visiškai prisipažino esanti kalta, yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Kaltinamoji buvo laikinai sulaikyta nuo 2018 m. sausio 21 d. 11.30 val. iki 2018 m. sausio 22 d. 16.30 val. (b. l. 36–37), šis laikas (viena para) įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnio 1 dalis).
Kardomoji priemonė – 2018 m. sausio 22 d. Alytaus apskrities VPK tyrėjos nutarimu paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 53–55) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
J. Ž. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti areštu 60 parų. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti J. Ž. galutinę bausmę – areštą 40 (keturiasdešimt) parų.
Remiantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti J. Ž. laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. sausio 21 d. iki 2018 m. sausio 22 d.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Išaiškinti, kad kaltinamoji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajai padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.