Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Pranešejas T.Šeškauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A- 199 2005 m.

Teisejas A.Jaliniauskas Procesinio sprendimo kategorija : 1.1.2.1.(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2005 m. birželio 29 d.

Lietuvos apeliacinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo L. A. J. apeliacini skunda del Kauno apygardos teismo 2003 m. lapkricio 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 24 str. 6 d., 200 str. 1 d. (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo redakcija) ir nuteistas laisves atemimu 1 (vieneriems) metams, bausme atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 2 p. (2002 m. kovo 14 d. istatymo redakcija) bei BK 95 str. (2003 m. balandžio 10 d. istatymo redakcija), suejus baudžiamosios atsakomybes senaties terminui, baudžiamoji byla L.A.J. del veikos, numatytos BK 228 str. 1 d. (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo redakcija), nutraukta.

L.A.J. pagal BK 289 str. (1994 m. liepos 19 d. istatymo redakcija) išteisintas, nepadarius veikos, turinciu šio nusikaltimo požymiu.

Iš L.A.J. priteista 28233,71 Lt civilinis ieškinys padarytos žalos atlyginimui valstybei.

Lietuvos apeliacinis teismas 2004 m. liepos 1 d. nuosprendžiu bei 2004 m. rugpjucio 3 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2003 m. lapkricio 24 d. nuosprendi L. A.J. atžvilgiu pakeite:

L. A.J. nusikalstama veika perkvalifikavo iš 2000 m. BK 24 str. 6 d., 200 str. 1 d. i 1961 m. BK 312 str. 2 d. (1995 m. liepos 04 d. istatymo Nr. I – 1014 redakcija) ir paskyre 15000 litu dydžio bauda.

Pripažinta L. A.J. atsakomybe sunkinancia aplinkybe – nusikaltimus padare bendrininku grupe – pašalino.

Civilini ieškini priteista iš L.A.J. valstybei padarytos žalos atlyginimui, atmete.

Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2005 m. sausio 4 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. liepos 1 d. nuosprendi ir 2004 m. rugpjucio 3 d. nutarti dalyje del L. A. J. panaikino ir byla pagal L. A. J. skunda perdave iš naujo nagrineti apeliacine tvarka.

Aprašomoji dalis

nustate:

L. A.J. nuteistas už tai, kad piktnaudžiavo tarnyba, bendrininkavo neteisetai neišvežant per Lietuvos valstybes siena prekes, kurios pagal tranzito dokumentus turejo buti išvežtos iš Lietuvos Respublikos.

1995 m. gruodžio 6 d., pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ užsakyma, per Salociu kelio posta pervežimo bendroves AB ,,Jonavos autotransportas” automobilis MAZ (valstybinis numeris XXXXXXX), vairuojamas C. Š. , iš Latvijos imones ,,Gutta” iveže 21600 kg 45560 Lt vertes sulciu krovini. Salociu muitineje išduotoje tranzito per Lietuvos Respublika krovinio deklaracijoje Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“, krovinys buvo skirtas firmai ,,(duomenys neskelbtini)“ ir per 5 dienas turejo buti išgabentas iš Lietuvos Respublikos. Krovinio tranzito deklaracijoje paskirties istaiga buvo nurodyta - Jonava. Taciau dalis šio krovinio 1995 m. gruodžio 6-7 d. laikotarpiu (tiksli data nenustatyta), buvo nugabentas i UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuomojamus sandelius Archyvu g. 61, Kaune ir ten iškrauta, o kita dalis krovinio buvo iškrauta Kaune tardymo metu nenustatytoje vietoje. Autotransporto priemone, gabenusi sultis, i AB ,,Jonavos autotransportas” garaža Jonavos m. sugrižo 1995 m. gruodžio 7 d., 18 val. 00 min.

Kadangi krovinio deklaracijoje paskirties istaiga buvo nurodyta Jonava, todel tardymo metu nenustatytas asmuo 1995 m. gruodžio 8 d. Kauno teritorines muitines Jonavos punkto viršininkui V. D. pateike šio krovinio dokumentus bei AB ,,Jonavos autotransportas” darbuotojo R. K. pasirašyta pareiškima del krovinio maršruto pakeitimo. V. D. , surašydamas taisymo akta Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“, pakeite krovinio maršruta, paskirties istaiga nurodydamas Sudargo kelio posta.

1995 m. gruodžio 11 d. tardymo metu nenustatytas asmuo i Vilkaviškio muitines Sudargo kelio posta pristate tuo metu pamainoje dirbusiam muitines pareigunui L. A.J. sulciu krovinio dokumentus: krovinio deklaracija, tarptautini kroviniu gabenimo važtarašti, garantini rašta. L. A.J. tycia, pasinaudodamas tarnybine padetimi, priešingais tarnybai interesais, padarydamas didele žala valstybei, pažeisdamas Lietuvos Respublikos muitines istatymo 5 str., 7 str. 1 p., 4 p., taip pat Muitines Departamento direktoriaus 1993 m. gegužes 31 d. isakymu Nr. 74 patvirtintu ,,Tarnybos Lietuvos Respublikos muitineje statuto ir muitines taisykliu” 26, 27, 28 punktus, 1994 m. gegužes 04 d. isakymu Nr. 163 patvirtinto sarašo ,,Del apskaitos žurnalu, pildomu pasienio autokeliu, kroviniu muitines postuose bei muitinese“ 1.2 punkta, 1993 m. rugpjucio 02 d. isakymu patvirtintu ,,Prekiu deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatu” 19 p., 20 p., 21 p., 24 p., 26 p., 32 p. - iraše i oficialius dokumentus žinomai melagingas žinias: krovinio deklaracijoje ,,(duomenys neskelbtini)“ apie nepateikto muitines tikrinimui tranzitinio krovinio muitines tikrinimo proceduros užbaigima, skiltyje ,,Paskirties istaigos tikrinimas (tranzitas)”, iraše neatvykusio krovinio atvykimo data ,,95 12 11”, eiles registracijos Nr. ,,423”, pasiraše bei atžymejo savo tarnybiniu antspaudu Nr. ,,211149” ; tarptautiniame kroviniu gabenimo važtaraštyje (CMR) Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“ langelyje Nr. 13 iraše neatvykusio krovinio atvykimo data ,,95 12 11”, pasiraše bei atžymejo tarnybiniu antspaudu Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“; UAB ,,Verslo draudimo kompanija” vienkartiniame draudimo organizacijos garantiniame rašte Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“ - skiltyje ,,Muitines proceduros pabaiga”- iraše krovinio išvykimo data ,,95 12 11” pasiraše ir atžymejo tarnybiniu antspaudu Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“; išvežamu iš Lietuvos Respublikos kroviniu registracijos žurnale iraše neatvykusio ir muitines kontrolei nepateikto, pagal tranzitinius dokumentus ivežto krovinio duomenis, pasiraše - tuo fiktyviai patvirtindamas, kad tranzitinis krovinys tariamai kirto Lietuvos Respublikos siena Vilkaviškio teritorines muitines Sudargo kelio poste ir buvo išvežtas iš Lietuvos Respublikos.

Tyrimo metu nenustatyti asmenys, pasinaudoje L. A. J. suklastotais tranzitiniais krovinio dokumentais, neteisetai neišveže per Lietuvos valstybes siena 250 MGL viršijanti 45560 Lt vertes krovini, kuris pagal tranzito dokumentus turejo buti išvežtas iš Lietuvos Respublikos, ir del nesumoketu muito mokescio bei importo PVM valstybei buvo padaryta 13576,88 Lt žala.

1995 m. gruodžio men. 8 d. pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ užsakyma per Salociu kelio posta pervežimo bendroves AB ,,Jonavos autotransportas” automobilis MAZ (valstybinis numeris XXXXXXX), vairuojamas R. V. , iš Latvijos imones ,,Gutta” iveže 20448 kg 49184 Lt vertes sulciu krovini. Salociu muitineje išduotoje tranzito per Lietuvos Respublika krovinio deklaracijoje Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“, krovinys buvo adresuotas firmai ,,(duomenys neskelbtini)“ ir per 5 dienas turejo buti išgabentas iš Lietuvos Respublikos, taciau 1995 m. gruodžio 8-9 d. laikotarpiu (tiksli data nenustatyta) šis tranzitinis krovinys buvo iškrautas tardymo metu nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Autotransporto priemone i AB ,,Jonavos autotransportas” garaža Jonavos m. sugrižo 1995 m. gruodžio 9 d. 16 val. 00 min.

1995 m. gruodžio 11 d. tardymo metu nenustatytas asmuo i Vilkaviškio muitines Sudargo kelio posta pristate tuo metu pamainoje dirbusiam muitines pareigunui L. A.J. sulciu krovinio dokumentus: krovinio deklaracija, tarptautini kroviniu gabenimo važtarašti, garantini rašta. L. A.J. tycia, pasinaudodamas tarnybine padetimi, priešingais tarnybai interesais, padarydamas didele žala valstybei, pažeisdamas Lietuvos Respublikos muitines istatymo 5 str., 7 str. 1 p., 4 p., taip pat Muitines Departamento direktoriaus 1993 m. gegužes 31 d. isakymu Nr. 74 patvirtintu ,,Tarnybos Lietuvos Respublikos muitineje statuto ir muitines taisykliu” 26, 27, 28 punktus, 1994 m. gegužes 04 d. isakymu Nr. 163 patvirtinto sarašo ,,Del apskaitos žurnalu, pildomu pasienio autokeliu, kroviniu muitines postuose bei muitinese“ 1.2 punkta, 1993 m. rugpjucio 02 d. isakymu patvirtintu ,,Prekiu deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatu” 19 p., 20 p., 21 p., 24 p., 26 p., 32 p. - iraše i oficialius dokumentus žinomai melagingas žinias: krovinio deklaracijoje Nr. 5BK10813244 apie nepateikto muitines tikrinimui tranzitinio krovinio muitines tikrinimo proceduros užbaigima, skiltyje ,,Paskirties istaigos tikrinimas (tranzitas)”, iraše neatvykusio krovinio atvykimo data ,,95 12 11”, eiles registracijos Nr. ,,424”, pasiraše bei atžymejo savo tarnybiniu antspaudu Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“; tarptautiniame kroviniu gabenimo važtaraštyje (CMR) be numerio, langelyje Nr. 7,8 iraše neatvykusio krovinio atvykimo data ,,95 12 11”, pasiraše bei atžymejo tarnybiniu antspaudu Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“; UAB ,,Verslo draudimo kompanija” vienkartiniame draudimo organizacijos garantiniame rašte Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“, skiltyje ,,Muitines proceduros pabaiga”, iraše krovinio išvykimo data ,,95 12 11”, pasiraše ir atžymejo tarnybiniu antspaudu Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“; išvežamu iš Lietuvos Respublikos kroviniu registracijos žurnale iraše neatvykusio ir muitines kontrolei nepateikto, pagal tranzitinius dokumentus ivežto krovinio duomenis, pasiraše- tuo fiktyviai patvirtindamas, kad tranzitinis sulciu krovinys tariamai kirto Lietuvos Respublikos siena Vilkaviškio teritorines muitines Sudargo kelio poste ir buvo išvežtas iš Lietuvos Respublikos. Tyrimo metu nenustatyti asmenys, pasinaudoje L. A. J. suklastotais tranzitiniais krovinio dokumentais, neteisetai neišveže per Lietuvos valstybes siena 250 MGL viršijanti 49184 Lt vertes krovini, kuris pagal tranzito dokumentus turejo buti išvežtas iš Lietuvos Respublikos, ir del nesumoketu muito mokescio bei importo PVM valstybei buvo padaryta 14656,83 Lt žala.

Piktnaudžiaudamas tarnyba, t.y. iš anksto pažadejes suklastoti oficialius dokumentus ir nuslepti neteiseta prekiu neišvežima, šiuos dokumentus suklastojes, žinodamas, kad nenustatyti asmenys jo suklastotus oficialius dokumentus panaudos neteisetam neišvežimui per Lietuvos valstybes siena prekiu, kurios pagal dokumentus turejo buti išvežtos iš Lietuvos, siekdamas, kad neišaišketu šis neteisetas prekiu neišvežimas, L. A. J. padejo nenustatytiems asmenims neteistai neišvežti per Lietuvos valstybes siena prekes, kurios pagal tranzito dokumentus turejo buti išvežtos iš Lietuvos Respublikos.

Apelianto nuomone, teismas, pripažindamas ji kaltu ir nuteisdamas pagal 2000 m. BK 24 str. 6 d., 200 str. 1 d., pažeide 2000 m. BK 25 str., nes nenustate bendrininkavimo formos. Nesant bendrininkavimo formos negalimas pagal BK 24 str. (2000-09-26 istatymo redakcija) ir pats bendrininkavimas. Be to, byloje liko neirodyta, ar sultys tikrai nebuvo išvežtos iš Lietuvos Respublikos, todel nenustacius nusikaltimo ivykio, negalima buvo nustatyti nusikaltimo sudeties (BK 2 str. 4 d.).

Apeliantas taip pat neigia, kad ant deklaraciju, tarptautiniu kroviniu gabenimo važtarašciu, garantiniu raštu yra jo parašyti rankraštiniai irašai ir jo ranka pasirašyta. Tvirtina, kad 1999 m. gruodžio 29 d. ji apklauses prokuroras, apklausos protokole netiksliai iraše viena žodi, kas iškraipe sakinio esme, o jis protokola pasiraše neskaites. Nagrinejant byla teisma, jis pastebejo šia klaida, bande irodyti, kad irašai parašyti ne jo ranka, praše paskirti rašysenos ekspertize. Taciau toks jo prašymas buvo atmestas.

Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas, pripažindamas ji kaltu ir nuteisdamas pagal 2000 m. BK 24 str. 6 d., 200 str. 1 d., taip pat netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma. Pažymi, kad, vadovaujantis 2000 m. BK 3 str. 2 d., jo veika turejo buti kvalifikuojama pagal BK 18 str. 6 d., 312 str. (1994 m. liepos 19 d. redakcija), nes mineta istatymo redakcija galiojusi nusikaltimo padarymo metu – 1996 m. balandžio 2 d., lyginant ja su velesnemis mineto istatymo redakcijomis, kuriose buvo numatytos tik laisves atemimo bausmes, greta laisves atemimo bausmes numate ir galimybe skirti alternatyvia bausme – bauda. Tai rodo, kad nusikaltimo padarymo metu galiojusi BK 312 str. redakcija, jam buvo palankiausia, todel turejo buti ir taikoma.

Be to, apeliantas mano, kad teismas turejo jo veika perkvalifikuoti iš BK 18 str. 6 d., 312 str. 2 d. i BK 18 str. 6 d., 312 str. 1 d., nes isigaliojus naujajam BK buvo panaikinti tiek kontrabanda, tiek ir kontrabandiniu prekiu neišvežima iš Lietuvos Respublikos kvalifikuojantys požymiai – grupe iš anksto susitarusiu asmenu ir stambus mastas, nuleme jo veikos kvalifikacija pagal BK 312 str. 2 d. Tuo metu galioje istatyma už veika, numatyta BK 18 str. 6 d., 312 str. 1 d., numate bausme laisves atemima iki 5 metu su bauda ar be baudos, arba bauda. Pagal 1961 m. BK 49 str. 1 d. 3 p., patraukimo baudžiamojon atsakomyben senaties terminas už mineta nusikaltima buvo penkeri metai. Isigaliojus naujajam BK, 2000 m. BK 95 str. už padaryta sunku nusikaltima numate 8 metu senaties termina. Velesni mineto straipsnio pakeitimai, už padaryta sunku nusikaltima numate 10 metu senaties termina. Todel, apelianto nuomone, vadovaujantis 2000 m. BK 3 str. 3 d., laikytina, kad patraukimo baudžiamojon atsakomyben senaties terminas už veika, numatyta BK 18 str. 6 d., 312 str. 1 d., yra 8 metai.

Apeliacines instancijos teismo posedyje prokurore prašo apeliacini skunda atmesti. Nuteistojo gynejas prašo skunda patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. A. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Kolegija ivertinus L. A. J. atžvilgiu byloje esanciu irodymu viseta, konstatuoja, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismas teisingai nustate faktines bylos aplinkybes, tinkamai ivertino byloje esancius irodymus, ju pagrindu padare teisingas išvadas del prekiu, kurios pagal tranzitinius dokumentus turejo buti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, neišvežimo fakto ir nuteistojo L. A. J. kaltes del padejimo neteisetai neišvežti prekiu iš Lietuvos Respublikos.

Teismo nuosprendyje yra išdestyti visi irodymai, kuriais grindžiama L.A. J. kalte. Pirmosios instancijos teismas byloje esancius irodymus nuosprendyje ivertino nepažeisdamas ju vertinimo taisykliu.

Kolegija sutinka su nuteistojo L.A.J. apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje nera nurodyta bendrininkavimo forma. Taciau iš nusikalstamos veikos aprašymo, iš motyvuojamosios ir rezoliucines nuosprendžio dalies matyti, jog pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nusikalstama veika padaryta bendrininku grupe ( pagal senaji baudžiamaji kodeksa, - grupe iš anksto susitarusiu asmenu), ir nuteistieji, tarpe ju ir L. A. J., veike kaip padejejai. Aplinkybe, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje nera nurodyta bendrininkavimo forma neturejo itakos nuteistojo veiksmu kvalifikavimui ir paskirtai bausmei.

Nuteistasis L.A.J. apeliaciniame skunde neigia savo kalte, tvirtina, kad byloje neirodyta, jog prekes, kurios pagal tranzito dokumentus turejo buti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, nebuvo neišvežtos iš Lietuvos Respublikos, todel, nenustacius nusikaltimo ivykio, negalima buvo nustatyti nusikaltimo sudeties.

Kolegijos nuomone, apkaltinamojo teismo nuosprendžio del L. A. J. nuteisimo pagal BK 24 str. 6 d., 200 str. 1 d. panaikinimo pagrindas, toks, koks yra numatytas BPK 329 str. 1 d. 1 p. (neirodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstama veika arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu), šiuo atveju nenustatomas. Apkaltinamojo nuosprendžio panaikinti ir priimti naujo išteisinamojo nuosprendžio nera pagrindo, nes teismo nuosprendyje išdestytais duomenimis yra negincijamai irodyta, kad L.A.J., suklastodamas oficialius muitines proceduru dokumentus bei padarydamas valstybei didele žala, piktnaudžiavo tarnyba ir padejo nenustatytiems asmenims neteisetai neišvežti per Lietuvos Respublikos valstybes siena prekiu, kurios pagal tranzito dokumentus turejo buti išvežtos iš Lietuvos Respublikos.

Byloje apklausti liudytojais vairuotojai C. Š. ir R. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinejant byla teisme neige veže krovini 1995 m. gruodžio 11 d. per Sudargo kelio posta. Liudytojas C. Š. paaiškino, kad jis važinejo jam paskirtu automobiliu MAZ (valst. Nr. XXXXXXX, ). Kaliningrado srityje yra buves tik viena karta, važiavo per Kybartu muitine. Dali krovinio, ivežto 1995 m. gruodžio 6 d., iškrove Kauno VII forte, kita dali kažkokioje bazeje Kaune. Paaiškino, kad keliones lapa pildydavo grižes, keliones lape nurodydavo tikslu kilometraža pagal nuvažiuotus kilometrus. Keliones lape nurodyti Sudargo muitine jam liepe Ž., jis taip ir padare. Parodymu patikrinimo vietoje C. Š. parode sandeli Kauno VII forto teritorijoje, paaiškino, jog tame sandelyje iškrove sulciu krovini. Liudytojas R. V. parode, kad dirbdamas AB ,,Jonavos autotransportas“ vairuotoju važinejo automobiliu MAZ ( valst. Nr. XXXXXXX). I Kaliningrado sriti yra važiaves tik per Kybartu ir Panemunes muitines, yra buves Sovetske. Nepamena, kad kada nors butu važiaves per Sudargo muitine. Nors CMR-e nurodyta, jog jis veže krovini i Kaliningrada, bet sienos jis nekirto, tai reiškia, jog ir krovinio i Kaliningrada neišveže. Paaiškino, jog turbut valdžia jam liepe pildyti, kad buvo Sudarge, nes pats negalejo sugalvoti.

Šiuos liudytoju parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga. Aplinkybe, kad C. Š. ir R. V. automobiliai 1995 m. gruodžio 11 d. negalejo buti Sudargo poste, patvirtina ir irašai keliones lapuose, iš kuriu matyti, kad C. Š. automobilis MAZ (valst. Nr. XXXXXXX) i garaža grižo 1995 m. gruodžio 7 d., o iš garažo išvyko tik 1995 m. gruodžio 19 d., esant tokiems pat spidometro parodymams, kokie buvo grižus iš reiso gruodžio 7 d. (26 t., b.l. 166-168).

R. V. automobilis MAZ ( valst. Nr. XXXXXXX) i garaža sugrižo 1995 m. gruodžio 9 d. (t. 26, b.l. 64), o i kita reisa išvyko tik gruodžio 12 d., esant tokiems pat spidometro parodymams (t. 26, b.l. 69). Šakiu rajono savivaldybes rinkliavos kasos pajamu orderiuose nera užfiksuota, kad 1995 m. gruodžio 11 d. už minetus C. Š. ar R. V. vairuotus automobilius butu moketa rinkliava. Sudargo kelio posto muitines pareigunu ir pasienio policijos pareigunu pildytuose kroviniu gabenimo žurnaluose taip pat nera užregistruoti sulciu kroviniai. Dokumentai, reglamentuojantys valstybes sienos pasienio kontroles punkto darba, vidaus darbo taisykles, atliekamo darbo praktika, patvirtina, kad kroviniu, išvežamu per siena, registracija buvo privaloma ir ji buvo atliekama.

Liudytojas Šakiu pasienio užkardos vadas A. A. teisme paaiškino, kad kroviniui kirtus valstybes siena, apie tai negalejo buti nepadarytas irašas žurnale. Pažymejo, kad irašus žurnaluose dare tik pareigunai, šauktiniai tokios teises neturejo ir ši tvarka buvo griežta bei nekintama. Pats nuteistasis L. A. J. tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinejant byla teisme iš esmes neneige savo parašais ir spaudais patvirtines prekiu išvežimo fakta. Jis ne karta apklaustas parode, kad krovinio deklaracijoje yra jo tarnybinio antspaudo atžyma, jo parašas bei atitinkami jo ranka daryti rankraštiniai irašai (data ir pan.).

Kolegija laiko nepagrista ir nuteistojo L.A.J. apeliaciniame skunde iškelta versija, kad ant deklaraciju, tarptautiniu kroviniu gabenimo važtarašciu, garantiniu raštu rankraštiniai irašai parašyti ir pasirašyti ne jo ranka, nes byloje esantys irodymai neduoda pagrindo abejoti L. A. J. parašu autentiškumu. Pamainu priemimo ir perdavimo žurnale nurodyta, kad L.A. J. 1995 m. gruodžio 11 d. dirbo. Pats nuteistasis L.A.J. savo parodymuose patvirtino, kad ant deklaraciju, tarptautiniu gabenimo važtarašciu yra jo parašas, jo ranka irašyta data. Atkreiptinas demesys, kad L. A. J. dokumentus žymejo ir tik jam priklausanciu tarnybiniu antspaudu. Tarnybinis antspaudas Nr. 211149 jam buvo išduotas nuo 1995-08-14 iki 1996-06-28 (t. 45, b.l. 89). L. A. J. parodymuose ir apeliaciniame skunde neneige, kad ant minetu dokumentu uždetas jo antspaudas, kurio numeris galejo buti ir Nr. 211149. Paaiškino, kad jis turejo savo asmenini antspauda, antspaudas buvo laikomas seife, kiekviena muitininku pamaina turejo savo seifa. Nuteistasis L.A.J. velesniu apklausu, dalyvaujant gynejui, metu, bei susipažistant su baudžiamaja byla, jokiu pastabu ir prašymu del paminetu jo parodymu nepareiške.

Nuteistasis L. A. J. skundu gincija ir muitu bei PVM mokesciu skaiciavimo tvarka, akcentuodamas, kad mineti mokesciai neteisingai apskaiciuoti ne tik nuo prekiu muitines vertes, bet ir nuo muitines paslaugu vertes, kas salygojo neteisingai nustatyta civilinio ieškinio suma.

Išanalizavus byloje esanciu irodymu visuma, papildomai paprašius muitines specialistes išaiškinimo, taip pat išsiaiškinus ir ivertinus visa juridine baze dokumentu, nustatanciu prekiu muitines vertes apskaiciavimo tvarka, kolegija konstatuoja, kad šiuo nagrinejamu atveju pirmos instancijos teismas teisingai nustate importuojamu prekiu muitine verte, t.y. muitines paslaugu išlaidas pagristai iskaiciavo i importuojamu prekiu muitine verte.

Byloje paskirtos AB ,,Jonavos autotransportas“ ukines – finansines revizijos akte nustatyta, kad AB ,,Jonavos autotransportas“ vairuotojo pagal 1995-12-06 krovinio deklaracija Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“ maršrutu Latvija- Rusija krovinio verte yra 45560 Lt ir del nesumoketu muito mokescio (4556 Lt) bei importo PVM (9020,88 Lt) valstybei padaryta 13576,88 Lt žala. Pagal 1995-12-08 krovinio deklaracija Nr. 5BK10813244 maršrutu Latvija – Rusija krovinio verte yra 49184 Lt ir del nesumoketu muito mokescio (4918,40 Lt) bei importo PVM (9738,43 Lt)valstybei padaryta 14656,83 Lt žala.

1995-12-06 saskaitoje Nr. 623/95 nurodyta, kad krovinio prekiu fakturine verte 11390 JAV doleriu, o 1995-12-08 saskaitoje Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“, nurodyta, kad krovinio prekiu fakturine verte 12296 JAV doleriu. Nustatant kroviniu vertes i jas buvo iskaiciuotos ir išlaidos už muitines paslaugas.

Apeliacines instancijos teisme apeliantui gincijant prekiu muitine verte, apeliacines instancijos teismo kolegija kontrabandos dalyko vertei nustatyti pakviete Muitines departamento Muitinio ivertinimo skyriaus specialiste D. S. , kuri byloje pateike specialisto išvada. Šioje išvadoje specialiste motyvuotai nurode, kad nustatant 1995-12-06 krovinio deklaracijoje Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“ 1995-12-08 krovinio deklaracijoje Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“ bei saskaitoje Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“ nurodytu prekiu importo i LR muitu teritorija muitine verte, atsižvelgus i saskaitose nurodytas pristatymo salygas, bei vadovaujantis Prekiu muitines vertes patikslinimo atsižvelgiant i ju pristatymo salygas instrukcijos, patvirtintos Muitines departamento direktoriaus 1995 m. vasario 28 d. isakymu Nr. 96, nuostatomis ir tarptautines prekybos rumu priimtomis taisyklemis ,,INCOTERMS 1990“, muitines paslaugu išlaidos turi buti itrauktos i importuojamu prekiu muitine verte. Latvijos – Amerikos BI ,,Gutta“ 1995 m. gruodžio 6 d. krovinio deklaracijoje Nr. 5BK10813122 bei saskaitoje Nr. 623/95 nurodytu prekiu fakturine verte yra šiu prekiu importo muitine verte ir yra lygi 45560 Lt., importo muitas sudaro 4556 Lt, importo PVM 9020,88 Lt.. Latvijos- Amerikos BI ,,Gutta“ 1995 m. gruodžio 8 d. krovinio deklaracijoje Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“ bei saskaitoje Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“ nurodytu prekiu fakturine verte yra šiu prekiu muitine verte ir yra lygi 49184 Lt, importo muitas 4918,40 Lt., importo PVM 9738,43 Lt. ( t. 54, b. l. 234-235). Todel nera pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustate krovinio muitine verte, o kartu ir kontrabandos dalyko verte.

Apeliantas skundu gincija ir iš jo valstybei priteista civilini ieškini del padarytos žalos atlyginimo, motyvuodamas, jog jis jokios materialines žalos valstybei nepadare.

Kaip jau mineta, byloje nustatyta, kad L. A. J., budamas muitines pareigunu, padejo neteisetai neišvežti prekiu iš Lietuvos Respublikos ir taip išvengti mokesciu valstybei, t.y. nustatyta, kad del valstybei nesumoketu mokesciu padaryta turtine žala ir ji yra L.A. J. neteiseto veikimo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis pasekme. Taigi šioje baudžiamoje byloje nuostoliai atsirado ne tiesiogine nusikalstamais veiksmais padaryta žala, o negautu pajamu forma. CK 6.249 str. nurodyta, kad žala pripažistama ne tik turto netekimas ar sužalojimas, turetos išlaidos, bet ir negautos pajamos, kurios butu buve gautos, jeigu nebutu buve neteisetu veiksmu. Tokiai praktikai pritaria ir Lietuvos Aukšciausiasis teismas (Aukšciausiojo Teismo 2002 m. gegužes 16 d. konsultacija B-3-16, 2004 m. balandžio 6 d. nutartis Nr. 2K-5/2005). Del nesumoketu mokesciu Lietuvos valstybe patyre turtine žala, kuria pagal CK 6.263 str. 2 d. (1961 m. CK 493 str.) privalo visiškai atlyginti kalti asmenys. BPK 109 str. prasme turtines žalos atlyginimas yra civilinio ieškinio dalyku. Todel kolegija pirmosios instancijos teismo išvadas del civilinio ieškinio L.A. J. atžvilgiu vertina kaip teisetas ir pagristas, iš L. A. J. priteistinas 28233,71 (13576,88 + 14656,83) Lt.

Kolegija sutinka su L.A. J. skunde nurodyta aplinkybe, kad byloje esanciu saskaitu originalai ir vertimu i lietuviu kalba nuorašai skiriasi (26 t., saskaita Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“ , b.l. 84, 85 bei saskaita Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“, b.l. 173 ir 179). Saskaitos ,,(duomenys neskelbtini)“ vertime i lietuviu kalba nurodyta neteisinga muitines paslaugos suma 100 JAV doleriu, nes saskaitos originale muitines paslaugos suma sudaro 50 JAV doleriu. Taip pat yra nemažai neatitikimu ir saskaitoje Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“: aprašytos ne visos sultys, sukeisti sulciu pavadinimai, todel sulciu kiekis, kaina ir suma nurodytos ne toms sultims, yra netikslumu nurodant sulciu kieki, padeklu skaiciu. Taciau, kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju L.A. J. nusikalstamos veikos juridiniam vertinimui turejo itakos tik galutines fakturines krovinio vertes, o jos saskaitose išverstos teisingai.

Nuteistasis L. A. J. nurodo, kad nusikaltimo padarymo metu galiojusi BK 312 str. 1 d. redakcija jam buvo palankiausia, todel turejo buti ir taikoma.

1998 m. vasario 3 d. istatymu Nr. VXXXXXXX padejimas neteisetai neišvežti prekiu iš Lietuvos Respublikos, už ka L. A. J. buvo nuteistas, buvo išskirtas iš kontrabandos sudeties ir kvalifikuotas kaip atskiro nusikaltimo sudetis, numatyta BK18 str. 6 d. ir 312¹ str. 3 d. Už šia veika istatymu leidejas numate atsakomybe nuo 3 iki 7 metu laisves atemimo.

Nuo 2003 m. sausio 1 d. isigaliojo naujasis baudžiamasis kodeksas. Nuteistojo L. A. J. padaryta nusikalstama veika atitinka šio baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d. ir 200 str. 1 d. numatytos veikos požymius. Naujojo BK 200 str. 1 d. sankcija numato laisves atemimo bausme iki 7 metu. Alternatyvios, nesusijusios su laisves atemimu, bausmes – baudos, BK 200 str. 1 d. sankcija, nenumato.

Pažymetina, kad nusikaltimo padarymo metu L. A. J. padaryta nusikalstama veika – padejimas neteisetai neišvežti prekiu iš Lietuvos Respublikos atitiko nusikaltimo, numatyto ne 1961 m. BK 18 str. 6 p. ir 312 str. 1 d., požymius (1995 m. liepos 04 d. istatymo Nr. I – 1014 redakcija), o šio straipsnio 2 d. numatyto nusikaltimo požymius (1995 m. liepos 04 d. istatymo Nr. I – 1014 redakcija). Už šia veika baudžiamasis istatymas numate laisves atemimo bausme nuo 3 iki 10 metu ir bauda, arba tik bauda, kurios neturi velesnes tokia veika reglamentuojancios baudžiamojo istatymo redakcijos. Todel šis baudžiamasis istatymas jam ir taikytinas.

Nors BK 200 str. 1 d. dispozicija ir nenumato kvalifikuojanciu požymiu – grupes iš anksto susitarusiu asmenu ir stambaus masto, taciau šios aplinkybes, kaip faktines aplinkybes iš nustatytos veikos niekur neišnyko. Šiu kvalifikuojanciu požymiu nebuvimas BK 200 str. 1 d. nera aplinkybe rodanti, kad veikos kvalifikacija pagal BK 18 str. 6 d. ir 312 str. 2 d. (1995 m. liepos 04 d. istatymo Nr. I – 1014 redakcija) yra negalima. Tuo pat metu kaltininkui negali buti palankus du kodeksai : senasis 1961 m. ir naujasis 2000 m. Vienai veikai yra taikomas vienas baudžiamasis istatymas, o labiausiai L. A. J. veika atitinka ir palankiausias jam sankcijos ir veikos požymiu atikimo prasme yra 1961 m. BK 18 str. 6 p. ir 312 str. 2 d. (1995 m. liepos 04 d. istatymo Nr. I – 1014 redakcija).

Todel kolegija L. A. J. veika iš 2000 m. BK 24 str. 6 d., 200 str. 1 d. perkvalifikuoja i 1961 m. BK 18 str. 6 d., 312 str. 2 d. (1995 m. liepos 04 d. istatymo Nr. I – 1014 redakcija) ir skiria jam nauja bausme. Iš aprašomosios nuosprendžio dalies yra šalintina L. A. J. , atsakomybe sunkinanti aplinkybe, kad jis nusikaltima jis padare bendrininku grupe, nes tokia aplinkybe yra BK 312 str. 2 d. sudeties požymis ir i šia aplinkybe, kaip sunkinancia, negalima atsižvelgti ( 2000 m. BK 60 str. 2 d. taisykle ). Del to nuosprendis keistinas.

Kolegija atmeta ir L. A. J. prašyma perkvalifikavus jo veikas pagal 1961 m. BK 312 str. 1 d., vadovaujantis 1961 m. BK 49 str. 1 d. 3 p., byla jo atžvilgiu nutraukti suejus baudžiamosios atsakomybes senaties terminui. 1961 m. BK 49 str. 1 d. 3 p. numato, kad kai padarytas nusikaltimas, už kuri pagal istatyma gali buti paskirtas laisves atemimas ne daugiau kaip 5 metams, patraukimo baudžiamojon atsakomyben senaties terminas yra 5 metai. 1961 m. BK 312 str. 2 d., pagal kuri kvalifikuota nuteistuju nusikalstama veika, sankcija numato laisves atemimo bausme nuo 3 iki 10 metu ir bauda, arba bauda. Todel turi buti taikomos ne 1961 m. BK 49 str. 1 d. 3 p., o 1961 m. BK 49 str. 1 d. 4 p., kuris nustato dešimties metu patraukimo baudžiamojon atsakomybes senaties termina.

Skiriant nauja bausme kolegija atsižvelgia i BK 54 str. 2 d. ir 58 str. 1 d. esancia bausmes skyrimo taisykles.

Pirmos instancijos teismas, teisingai nustate, kad L. A. J. padedamas neteisetai neišvežti prekiu iš Lietuvos Respublikos, padare sunku nusikaltima. Nusikaltimo sunkumas yra vienas iš pagrindiniu kriteriju, lemianciu bausmes už padaryta nusikaltima ruši ir dydi. Vertindamas konkretaus nusikaltimo pavojingumo laipsni teismas atižvelgia i kesinimosi dalyko vertinguma, nusikaltimo padarymo buda, laika, vieta, panaudotus irankius ar priemones nusikaltimui padaryti, padarytos žalos dydi ir masta, bendrininkavimo forma, nusikaltimo tikslus ir motyvus (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 23). Šiuo atveju nusikaltimo dalykas - sultys, lemia mažesni šios veikos pavojinguma, nei akcizais apmokestinamos prekes (alkoholiniai gerimai, cigaretes, kuras ir kt.), nei prekes, keliancias ypatinga pavoju visuomenei (narkotines medžiagos, ginklai, sprogmenys ir kt.). Taip pat byloje nera jokiu duomenu, kad L. A. J. organizavo, vykde nusikaltimu padaryma. Jis nuteistas tik už padejima neteisetai neišvežti prekiu iš Lietuvos Respublikos. Atkreiptinas demesys ir i tai, kad teismo skiriama bausme ne tik turi atitikti nusikaltimo sunkuma bet ir nusikaltusio asmens asmenybe bei padeti atkurti teisinguma. L. A. J. nebuvo teistas. Nusikaltimas padarytas 1995 metu gruodžio menesi, o teismo nuosprendis priimtas 2003 m. lapkricio 24 d. Per ta ilga laikotarpi nera duomenu, kad L. A. J. butu padares naujus nusikaltimus. Todel laisves atemimo bausmes paskyrimas po tokio ilgo laiko po nusikaltimu, padarymo prieštarautu BK 41 str. numatytai bausmes paskirciai. Teismu praktikos apibendrinimas rodo, kad taikant BK 312 str. 2 d. teismai už tokio paties pobudžio nusikaltimus nuteistuosius paprastai bausdavo baudomis. Šioje byloje apeliacines instancijos teismas atsižvelgdamas i aukšciau išdestytas aplinkybes, daro išvada, kad L.A. ir skirtina bauda.

Todel teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 3 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2003 m. lapkricio 24 d. nuosprendi nuteistojo L. A.J. atžvilgiu pakeisti:

L. A.J. nusikalstama veika perkvalifikuoti iš 2000 m. BK 24 str. 6 d., 200 str. 1 d. i 1961 m. BK 18 str. 6 d., 312 str. 2 d. (1995 m. liepos 04 d. istatymo Nr. I – 1014 redakcija) ir skirti jam už ši nusikaltima 15 000 ( penkiolikos tukstanciu) litu dydžio bauda.

Pašalinti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio L. A. J. atsakomybe sunkinancia aplinkybe, kad jis nusikaltima padare bendrininku grupe.

Kita apygardos teismo nuosprendžio dali L. A. J. atžvilgiu palikti nepakeista.