Alytaus apylinkės teismo nutartis

2016-12-12 · Civilinė byla Nr. 2VP-1196-445/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-12-12
Bylos Nr.
2VP-1196-445/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalis Žilionis
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „Citadele faktoringas ir lizingas“
Skolininkas
V. B.
(S)VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. gruodžio 12 d.Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo - išieškotojo uždarosios akcinės bendrovės „Citadele faktoringas ir lizingas“, juridinio asmens kodas 126233315, pareiškimu dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuotais asmenimis nurodant skolininką V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skolininko sutuoktinę E. G.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) antstolę Audronę Muzikevičienę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-09-22 gautas pareiškėjo išieškotojo uždarosios akcinės bendrovės „Citadele faktoringas ir lizingas“ pareiškimas dėl skolininko turto dalies nustatymo, kuriuo išieškotojas prašo nustatyti, kad skolininkui V. B. priklauso ½ (pusė) žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su jo sutuoktine E. G.-B., dalis.

2016-10-27 nutartimi buvo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti. Per nutartyje nustatytą terminą pareiškimo trūkumai nebuvo pašalinti.

Pareiškimą palikti nenagrinėtu.

Paduotas pareiškimas neatitinko reikalavimų, nustatytų procesinio dokumento turiniui ir formai, todėl buvo nustatytas 40 dienų terminas pareiškimo trūkumams pašalinti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 str. 1 d. nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 str. 4 d. išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. Taigi įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.117 str. 1 d. įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Bendraturčio dalies nustatymas reiškia ne tik jo idealiosios dalies nuosavybės teisėje, bet ir aiškiai apibrėžtos, ją atitinkančios realios dalies turte nustatymą, o tai reiškia būtinumą individualiai apibrėžti turto dalį, galinčią būti savarankišku civilinės apyvartos objektu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. spalio 13 d. nutartyje konstatavo, jog bendraturčio dalies nustatymas reiškia ne tik dalies nustatymą nuosavybės teisėje (idealioji dalis), bet ir aiškiai apibrėžtos, jo idealiąją dalį atitinkančios realios dalies turte nustatymą. Toks nustatymas privalomas prieš varžytinėse parduodant skolininko turtą, nes negalima parduoti nesuformuotos ir individualiai neapibrėžtos daikto dalies, kitaip būtų pažeistos bendraturčio ir kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Nustatant dalį bendrame turte būtina atsižvelgti į bendro daikto įsigijimą bei tos rūšies dalių nustatymui būtinas sąlygas, numatytas specialiose teisės normose. Žemės sklypų suformavimui keliami reikalavimai kaip pirkimo-pardavimo, nuomos ar įkeitimo objektams, t. y. kad jie būtų suformuoti atskiruose planuose, atitinkamai užregistruoti kadastro įmonėje ar kita (CPK 6.305 straipsnio 3 dalis, 6.393 straipsnio 1 dalis, Žemės įstatymo 30 straipsnis, Teismų praktika Nr. 20, b. l. 23-27).

Vadovaujantis Žemės įstatymo 30 straipsnio 1-2 dalimis, žemės sandorio sudėtinė dalis yra nekilnojamojo turto objekto žemės sklypo planas ar schema, dėl ko naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas, galimas tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas nepateikė teismui atskirame plane suformuoto žemės sklypo (realiosios dalies), kuris atitiktų prašomą nustatyti skolininkui ½ idealiąją žemės sklypo dalį bendrame turte, todėl darytina išvada, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų.

Kadangi per nutartyje nustatytą terminą nebuvo pašalinti pareiškimo trūkumai, tai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėjo, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų ( CPK 296 str. 1 d. 11 p.) ir tokiu atveju yra pagrindas palikti pareiškimą nenagrinėtu.

Tais atvejais, kada pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, byla užbaigiama teismo nutartimi. Aplinkybės, kurio kliudo nagrinėti bylą yra bendraturčio dalies nustatymas nuosavybės teisėje (idealioji dalis), bet ir aiškiai apibrėžtos, jo idealiąją dalį atitinkančios realios dalies turte nustatymą - suformuotą teisės aktų nustatyta tvarka atskirame plane, atitinkamai užregistruota kadastro įmonėje ir t.t. Pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka ( CPK 297 str.2 d.).

Vadovaujantis LR CPK 111 str. 2 d. 2 p., 5 p., 115 str. 3 d., 135 str.1 d. 3 p., 2 d., 296 str. 1 d. 11 p., 297 str.1, 2 d., 593 str.1 d., 666 str.1 d., 667 str.1 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą palikti nenagrinėtu, kai bylos nagrinėjimo metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Dalis Žilionis