- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-17
- Bylos Nr.
- 2A-330-436/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Rudzinskas (pirm.), Algimantas Kukalis, Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- K. J.
- Atsakovas
- R. L.
- Trečiasis asmuo
- A. J., Kauno apskrities viršininko administracija
- Advokatai
- Tomas Vildžiūnas, Dana Žvingilienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-10279-151/2006 pagal ieškovo K. J. ieškinį atsakovui R. L. , tretieji asmenys A. J. , Kauno apskrities viršininko administracija, dėl statinio nugriovimo ir atsakovo priešieškinį dėl pripažinimo teisės be ieškovo sutikimo vykdyti garažo rekonstrukciją.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas K. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą R. L. per teismo nustatytą terminą nugriauti savavališkai statomą statinį sklype, adresu A. S. g. 5, Kaune, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis gyvena A. S. g. 7, Kaune, atsakovas – A. S. g. 5, Kaune. Šalių namų valdos ribojasi. 2006 m. birželio 21 d. atsakovas, be ieškovo sutikimo, pradėjo garažo savavališkos statybos/rekonstrukcijos darbus ant ieškovo nuosavybės teise valdomos žemės sklypo ribos. Dėl šių nelegalių statybų daroma ieškovui žala, t.y. keliamas triukšmas, šiukšlinamas statybos atliekomis kiemas, laužomi želdiniai ir tvora, be to, nelegaliai statomas pastatas yra pietinėje ieškovo sklypo pusėje, todėl užstoja natūralų apšvietimą bei regėjimo kampą. Ieškovas kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimų ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, Kauno miesto Santakos policijos komisariatą su pareiškimais dėl neteisėtų atsakovų veiksmų. Atvykę statybos priežiūros pareigūnai konstatavo, kad statyba vykdoma savavališkai, nesilaikant jokių teisės aktų reikalavimų, neturint statybai leidimo bei 2007 m. liepos 3 d. rašte nurodė, kad atsakovui už savavališkai rekonstruojamą ūkinį pastatą namų valdoje A. S. g. 5, Kaune, buvo surašytas reikalavimas, kuriuo jis įpareigotas iki 2006 m. rugpjūčio 22 d. likviduoti savavališką statybą, taip pat 2006 m. birželio 30 d. atsakovui buvo priimtas nutarimas skirti administracinę nuobaudą. Nepaisant visų atsakovui pareikštų pareiškimų bei taikytų jam nuobaudų, minėtos statybos vyksta toliau, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl jo teisėtų interesų pažeidimo.
Atsakovas R. L. priešieškiniu prašė pripažinti jam teisę be gretimos valdos A. S. g. 7, Kaune, savininko K. J. sutikimo vykdyti garažo 3G1p, unikalus Nr.1993-4024-2031, valdoje S. g. 5, Kaune, rekonstrukciją pagal architekto T. Ž. 2006 m. paruoštą rekonstrukcijos projektą, priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nori rekonstruoti jam nuosavybės teise priklausantį garažą, keičiant stogo konstrukciją ir pakeičiant stogo nuolydžio kryptį į savo kiemo pusę bei stogo dangą. Taip pat bus keičiami garažo vartai. Garažo išoriniai matmenys ir sienos išliks tos pačios. Minėta rekonstrukcija ieškovo teisių nepažeidžia, o tik pagerins prieš tai buvusią padėtį. Kadangi statinys yra prie ieškovo žemės sklypo ribos, todėl atsakovas 2006 m. liepos 5 d. kreipėsi per notarą į ieškovą prašydamas duoti sutikimą rekonstruoti garažą adresu A. S. g. 5, Kaune, bei pateikė rekonstrukcijos brėžinį. Tačiau atsakymo negavo, todėl kreipėsi į teismą su prašymu leisti užbaigti rekonstrukciją be ieškovo sutikimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino. Teismas pripažino atsakovui R. L. teisę be gretimos valdos S. g. 7, Kaune, savininko K. J. sutikimo vykdyti garažo 3G1p, unikalus Nr.1993-4024-2031, valdoje A. S. g. 5, Kaune, rekonstrukciją pagal architekto T. Ž. 2006 m. paruoštą rekonstrukcijos projektą, priteisė iš ieškovo 2100 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui bei 18 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad ieškovas nepagrindė jokiais įrodymais savo tariamai pažeistos teisės. Ieškovo nurodytas motyvas, kad atsakovas atliko garažo rekonstrukciją nesusiderinęs ir negavęs jo sutikimo, yra įstatymo pažeidimas. Tačiau aplinkybė, kad atsakovas pažeidė įstatymą, dar nereiškia, kad yra pažeista ieškovo teisė. Dėl įstatymų pažeidimo atsakovas buvo įvertintas institucijų, t.y. buvo baustas administracine tvarka bei sustabdyta rekonstrukcija. Ieškovo nurodyti kiti motyvai – triukšmo kėlimas, šiukšlinimas statybos atliekomis kiemą, želdinių ir tvoros laužymas, yra tik laikini nepatogumai, kurie negali būti motyvu neduoti atsakovui sutikimo rekonstrukcijai. Be to, ieškovas šių aplinkybių ir neįrodė. Aplinkybės, kad garažas užstoja saulę, taip pat nėra pagrįstos jokiais įrodymais, tik ieškovo ir trečiojo asmens parodymais. Nepateikta nei pastatų išdėstymas, nei atstumai tarp jų, nei insoliacija. Ieškovui neįrodžius, kad yra pažeistos jo teisės, teismas pripažino teisę be ieškovo sutikimo vykdyti garažo rekonstrukcija. Be to, teismas nurodė, kad iš esmės pati garažo rekonstrukcija nepablogins ieškovo esamos padėties, o tik dalinai pagerins.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškinį patenkinti – įpareigoti atsakovą R. L. per teismo nustatytą terminą savavališkai statomą statinį sklype, adresu A. S. g. 5, Kaune, nugriauti, priešieškinį atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai taikant LR CK 4.99 str., 4.103 str., LR Statybos įstatymo 6 str. 4 p. nuostatas, teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytą aplinkybę, kad jau vien tas faktas, kad rekonstrukcija vykdoma be atitinkamų institucijų leidimų, reiškia, kad pažeidžiamos kito asmens teisės. Be to, teismas netinkamai vertino įrodymus bei paskirstė tarp šalių įrodinėjimo pareigą (CPK 178 str.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad garažo rekonstrukcija nežymiai pablogintų gretimo sklypo A. S. g. 7 insoliaciją. Apeliantas nurodo, kad teismui pateikė duomenis apie tai, kad šiuo metu garažas faktiškai jau yra pastatytas (b.l.48). Iš nuotraukos matyti, kad garažas pastatytas iš baltų plytų, o garažo rekonstrukcijos projekte nurodoma, kad siena iš klinkerio plytų. Be to, pastatyto garažo dalis yra ant ieškovui priklausančio žemės sklypo (b.l.11, prijungtos b.l.11,22,14). Atsakovas dėl rašytinio sutikimo kreipėsi tik po tai, kai buvo pripažinta, kad statinys yra savavališkai pastatytas ir ieškovui inicijavus civilinę bylą dėl pažeistų teisių. Priešieškinyje nurodytos aplinkybės, kad ieškovui buvo pateiktas rekonstrukcijos brėžinys ir tai, kad atsakovas atsakymo negavo, yra neatitinkančios tikrovės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo turėtas išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad ieškovas jokių įrodymų apie realų savo teisių pažeidimą dėl garažo 3G1p, esančio atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, rekonstrukcijos nepateikė. Teismas pagrįstai konstatavo, kad garažo rekonstrukcija nepablogins ieškovo esamos padėties, o tik pagerins, kadangi atsakovas nestato naujo pastato, bet rekonstruoja esamą garažą, pastatytą prieš 20 metų, sumažinant jo aukštingumą apie 0,5 metro bei panaikinant buvusius stogo išsikišimus į ieškovo valdos pusę. Nors apeliantas vadovaujasi CK 4.99 str. nuostatomis, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie įtikinamą prielaidą, kad rekonstrukcija padarys neigiamą neleistiną poveikį jo žemės sklypui ar jo žemės sklype esantys pastatai neteks stabilumo. Taip pat atsakovas nurodo, kad garažo rekonstrukcija nėra baigta. Rekonstrukcija bus vykdoma ir baigta pagal teismui pateiktą architekto T. Ž. projektą. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad garažo dalis yra ant jam priklausančio žemės sklypo. Sklypo riba sutampa su garažo siena, tačiau su tokiu žemės sklypo suformavimu sutiko ieškovas ir toks žemės sklypo ribų planas yra įregistruotas VĮ Registrų centro Kauno filiale. Apeliacinis skundas atmestinas. Ieškinys pareikštas CK 4.103 straipsnio pagrindu. Ieškovo kreipimosi į teismą metu galiojusi CK 4.103 straipsnio 1 dalies redakcija nustatė, kad fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie pasistatė, statosi arba rekonstruoja statinį neturėdami nustatyto leidimo, reikiamai suderinto ir patvirtinto projekto arba tai daro su esminiais nukrypimais nuo statinio projekto, arba šiurkščiai pažeisdami pagrindinius normatyvinius statybos techninius dokumentus, arba turėdami neteisėtai išduotą leidimą, neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ir pan.). CK 4.103 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad asmenys kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, 1 dalyje nurodytu atveju turi teisę kreiptis į teismą dėl statinio statybos taisyklių ar leidimo statybai išdavimo tvarkos pažeidimo.
Dėl normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo sankcijos buvo nustatytos CK 4.103 straipsnio 3 dalyje. Pagal CK 4.103 straipsnio 3 dalį teismas savo sprendimu gali: 1) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai patvirtinti projektą, padaryti reikiamus jo pakeitimus, gauti nustatytą leidimą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos dokumentų tinkamu įforminimu; 2) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.); 3) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti.
Teisingumą vykdo teismas, taikydamas teisę. Už padarytą teisės pažeidimą teisės normoje nustatytos sankcijos taikymą lemia ne tik pats pažeidimo padarymo faktas, bet ir aplinkybės, kurios turi reikšmės taikant atitinkamą sankciją. Aplinkybės, turinčios reikšmės taikant sankciją, parenkant jos dydį, gali būti įstatyme nustatytos ar net nenustatytos. Taikyti ar netaikyti įstatymo nustatytą sankciją, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių.
Byloje nustatyta, kad atsakovas garažo rekonstrukciją pradėjo neturėdamas statybos leidimo. Tačiau šis faktas savaime nepatvirtina ieškovo teisių pažeidimo ir negali būti pagrindu taikyti atsakovo atžvilgiu CK 4.103 straipsnio 3 dalies 3 punkto sankciją – įpareigoti jį nugriauti garažą. Ieškovo pareiga yra nurodyti ir įrodyti konkretų jo teisių pažeidimą (CPK 178 straipsnis). Ieškovo argumentai dėl jo teisių pažeidimų yra neatsiejamai susiję su atsakovo priešieškiniu, kuriuo jis prašė pripažinti jam teisę vykdyti garažo rekonstrukciją be atsakovo sutikimo, todėl kolegija dėl šių argumentų pasisako kartu.
Asmens teisė būti statytoju įgyvendinama Statybos įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai nustato statytojo pareigą parengti statybos projektą ir gauti statybai leidimą. Kadangi atsakovui priklausantis ir pradėtas rekonstruoti garažas stovi prie ieškovo sklypo ribos, statybos leidimas atsakovui gali būti išduotas tik sutinkant ieškovui (Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 192.1 punktas). Tačiau ieškovas sutikimą duoti atsisakė motyvuodamas tuo, jog pradėta rekonstrukcija pažeidžia jo teises. Atsisakymas duoti sutikimą reiškia atsakovo teisės į statybą ginčijimą. Todėl toks atsisakymas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais galima pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtintų, kad atsakovo garažo rekonstrukcija iš esmės pakeis ieškovo gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Esminės aplinkybės, galinčios riboti ieškovo teises tinkamai naudotis jam priklausančiu turtu, nurodytos Statybos įstatymo 4 str. Atsakovas ieškovui ir teismui pateikė architekto T. Ž. parengtą garažo rekonstrukcijos projektą, kuriame yra pakankamai duomenų nuspręsti ar ieškovo teisės nebus pažeidžiamos atlikus garažo rekonstrukciją. Iš pateikto projekto matyti, kad aplinkybių, nurodytų Statybos įstatymo 4 str. nėra. Garažo rekonstrukcija bus vykdoma nekeičiant esamo garažo matmenų, įrengiant vienšlaitį stogą į atsakovo kiemo pusę, pakeičiant stogo dangą ir garažo vartus, sumažinant garažo aukštingumą. Byloje esantis (prijungtos bylos lapas 41) Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento urbanistikos skyriaus raštas iš dalies patvirtina tik vieną iš ieškovo nurodytų jo teisių pažeidimų, kad garažo rekonstrukcija pagal T. Ž. parengtą projektą nežymiai pablogina ieškovo sklypo insoliaciją. Tačiau tame pačiame rašte teigiama, kad rekonstrukcija bendros ieškovo sklypo situacijos nepablogina ir žymiai pagerina priešgaisrinius reikalavimus bei estetinį vaizdą. Remdamasi išdėstytais motyvais kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinės teisės normų nepažeidė, materialinės teisės normas išaiškino ir pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes jas taikė tinkamai, todėl palieka galioti šios instancijos teismo sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš ieškovo atsakovui priteistinos atstovavimo išlaidos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 14 d. sprendimo nekeisti.
Priteisti iš ieškovo K. J. atsakovui R. L. 500 Lt advokato pagalbai apmokėti.