Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2011-10-04 · Byla Nr. A2.6.-1805-137/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2011-10-04
Bylos Nr.
A2.6.-1805-137/2011
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-01497-2011-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laima Leipuvienė
Pažeidėjas
A. B.
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A2.6.-1805-137/2011
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-01497-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3. (S)
NUTARIMAS2011 m. spalio 4 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Laima Leipuvienė,

sekretoriaujant L. Davenienei,

dalyvaujant A. B.,

atstovui adv. L. Judickui,

išnagrinėjusi A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), dirbančios UAB (duomenys neskelbtini) biuro administratore, administracine tvarka nebaustos, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2011 m. rugpjūčio 27 d., apie 23.50 val., Vilniaus rajono Sudervės kaimo Vilniaus gatvėje, būdama neblaivi (1,85 promilės) vairavo automobilį „Peugeot 307“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d.

A. B. vairavusi neblaivi prisipažino pažeidimo metu protokole nurodydama, kad vairavo, „nes reikėjo paimti vaiką“ ir teisme, patvirtindama, kad vairavo išgėrusi. Nurodė, kad viešint pas draugus, kur vartojo alkoholinius gėrimus, po 23 val. paskambino nepilnametė dukra ir pranešė, kad Sudervės diskotekoje buvo policijos sulaikyta. Reikėjo važiuoti jos parsivežti. Todėl vyro vairuojamu automobiliu nuvyko į Sudervę. Atvykus prie seniūnijos, nebuvo kur pastatyti automobilio, todėl sustojo prieš išvažiavimą iš žiedinės sankryžos į pagrindinį kelią. Vyras nuėjo parsivesti dukros, o ji liko automobilyje. Prie jos priėjo asmuo ir paprašė patraukti mašiną, nes ji buvo užtvėrusi kelią ir trukdė pravažiuoti. Ji sėdo už vairo, įjungė kairį posūkį ir ėmė važiuoti. Pavažiavus gal 1 metrą priėjo vyras su dukra. Ji sustojo, kad jie įsėstų į automobilį ir nuvažiavo toliau apie 15-20 metrų iki Sudervės seniūnijos. Priėjus vyrui ji nepersėdo į keleivio vietą, bet toliau vairavo, nes manė, kad „nieko blogo jei važiuos toliau“. Važiuodama norėjo sustoti ir pasikeisti su vyru vietomis, tačiau ją vairuojančią sustabdė policijos pareigūnai. Dėl padaryto pažeidimo labai gailiai, prašo neatimti teisės vairuoti, nes ji reikalingas darbui ir šeimai.

Motyvuojamoji dalis

Be A. B. prisipažinimo, pažeidimas įrodytas:

Administracinio teisės pažeidimo protokolu blaivumo patikrinimo duomenimis ir patikros sertifikatu, kurie patvirtina, kad Sudervės k., Vilniaus g. patikrinimui sustabdytą automobilį vairavo A. B., nuo kurios sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl patikrinus alkoholio matuokliu patvirtintas vidutinis 1,85 promilės girtumas; liudytojo E. J. (E. J.) tarnybiniu pranešimu ir paaiškinimu teisme, kad pažeidimo protokole nurodytą vakarą, vykdant prevencinę programą diskotekoje buvo sulaikyta neturinti reikiamo amžiaus nepilnametė A. B. dukra ir apie tai pranešta tėvams. Po kurio laiko pastebėjo gatvės viduriu link jų ateinantį svirduliuojantį vyrą, kuris pasirodė esąs sulaikytos nepilnametės J. B. tėvas. Jis buvo įspėtas dėl vaiko priežiūros ir su dukra nuėjo. Nuo jo sklido alkoholio kvapas ir akivaizdžiai buvo neblaivus, todėl įspėjo pareigūnus stebėti, kad nevairuotų ir pats asmeniškai žiūrėjo kur vyriškis eina. Pastarasis nuėjo prie išvažiavime iš žiedo kelkraštyje stovėjusio „Peugeot“ automobilio ir atsisėdo keleivio vieton. Automobilis stovėjo ne antroje, o pirmoje eilėje prie dešinio kelkraščio, pats nebuvo užstotas kitų automobilių ir nebuvo kliūtimi kitoms transporto priemonėms, nes ši kelio atkarpa plati, joje automobiliai gali pravažiuoti 3-4 eilėm, todėl pravažiavimas buvo pakankamas ir laisvas. Į Mechanizatorių gatvę įvažiavimas taip pat užstatytas nebuvo. Kadangi pats stebėjo į automobilį einantį asmenį, tai matė, kad niekas prie automobilio priėjęs nebuvo ir niekam jis netrukdė. Automobilis važiavo tik su įjungtomis gabaritinėmis šviesomis, todėl buvo stabdomas patikrinimui ir sustojo. Už vairo sėdėjo ir vairavo A. B., kuriai buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Ją vairuojančią matė trys pareigūnų ekipažai, todėl jokios abejonės, kad vairavo būtent ji nėra. Kategoriškai patvirtino, kad iki įsėdant į automobilį A. B. vyrui ir dukrai, automobilis stovėjo ir nebuvo pajudėjęs iš vietos, o pradėjo važiuoti tik jiems įsėdus. Pagal situaciją kelyje, jokios būtinybės neblaiviai A. B. vairuoti automobilį nebuvo. Nuvažiavus apie 100 m, automobilį stabdė policijos pareigūnai ir vairuotoja sustojo tik todėl, kad buvo stabdoma. A. B. nurodė vairavusi, nes reikėjo pasiimti vaiką. Ką rašyti paaiškinime pareigūnai jai nediktavo ir negrasino; liudytojo M. Z. paaiškinimu teisme, kad tarnybos metu, dirbant prie kultūros namų, apie vidunaktį, maždaug prieš 80-100 m. pamatė tamsiu metu tik su „gabaritinėmis“ šviesomis atvažiuojantį automobilį, todėl jį sustabdė. Automobilį vairavusios A. B. judesiai buvo nekoordinuoti, sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, todėl patikrinus blaivumą buvo nustatyta, kad vairuotoja neblaivi. Šalia jos sėdėjo jos vyras, o dukra ant galinės sėdynės. Iki šio automobilio sustabdymo jokių incidentų nurodytoje teritorijoje nebuvo; liudytojo Z. B. paaiškinimu teisme kad automobiliu atvyko su žmona į Sudervės k. pasiimti pareigūnų sulaikytos dukters. Nebuvo kur pastatyti automobilio, todėl sustojo pagrindinio išvažiavimo iš žiedinės sankryžos antroje važiuojamos kelio dalies eilėje, nes prie kelkraščio jau stovėjo kitas automobilis. ir nuėjo pasiimti dukters, o žmona liko automobilyje. Grįžtant su dukra pamatė, kad žmona automobiliu ėmė važiuoti link jų. Jie išėjo į pagrindinį kelią ir jo viduryje, žmonai pristabdžius, įsėdo į važiuojantį automobilį. Tada juos sustabdė pareigūnai, kurių nepažįsta, jokių konfliktų su jais nebuvo; liudytojo S. R. paaiškinimu teisme, kad jam apie vidurnaktį automobiliu vykstant į Sudervės k. važiavo Mechanizatorių gatve. Kadangi vienas automobilis stovėjo užtvėręs įvažiavimą iš šios gatvės į eismo žiedą,- todėl priėjęs prie automobilio keleivio pusėje sėdėjusios jam pažįstamos moters, paprašė automobilį patraukti. Ji sėdo prie vairo, pasuko automobiliu į kairę ir nuvažiavo.

Ištyręs ir įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus teismas pripažįsta neginčytinai nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu A. B. vairavo transporto priemonę neblaivi.

A. B. ir jos atstovo gynybinė pozicija, kad vairavo neblaivi esant būtinajam reikalingumui paneigta byloje nustatytoms aplinkybėms ir surinktais įrodymais. Pati pažeidėja nurodė, kad jos automobilis stovėjo prieš išvažiavimą iš žiedinės sankryžos į pagrindinį kelią. Tai patvirtino ir liudytojas E. J. nurodęs, kad automobilis stovėjo ne antroje, o pirmoje eilėje prie dešinio kelkraščio, nebuvo užstotas kitų automobilių ir kitoms transporto priemonėms pravažiuoti netrukdė. Šis liudytojas taip pat patvirtino, kad į Mechanizatorių gatvę jos automobilis kelio užtvėręs irgi nebuvo, nes stovėjo prie pat išvažiavimo iš žiedo. Netikėti pačios pažeidėjos ir šio liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo. Tuo tarpu liudytojų Z. B. ir S. R. parodymai dėl automobilio stovėjimo vietos (paprašius tai pažymėti schemoje), iš esmės skiriasi nuo pačios pažeidėjos parodymų, t. y. Z. B. tvirtina automobilį pastatęs išvažiavimo iš žiedinės sankryžos antroje važiuojamos kelio dalies eilėje, nes prie kelkraščio jau stovėjo kitas automobilis, o S. R. teigia jį stovėjus visai ne prie išvažiavimo iš žiedo, o žiede užstojus įvažiavimą iš Mechanizatorių g. į žiedą. Todėl šių liudytojų parodymai vertintini kritiškai, t. y. tiek, kiek neprieštarauja kitų įrodymų visumai, o aplinkybė, kad automobilis kuriame sėdėjo A. B. buvo sudaręs kliūtį kitoms transporto priemonėms, pripažintina neįrodyta. Be to, liudytojas E. J. kategoriškai patvirtino, kad iki įsėdant į automobilį A. B. vyrui ir dukrai, automobilis stovėjo ir nebuvo pajudėjęs iš vietos, o pradėjo važiuoti tik jiems įsėdus. Pati pažeidėja pripažino, kad jau pradėdama vairuoti pamatė ateinančius vyra su dukra, kurie priėjo jai nuvažiavus apie 1 metrą. Ji sustojo, kad jie įsėstų į automobilį ir, nežiūrint to, kad buvo neblaivi, vairavo toliau. Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas pripažįsta, kad susidariusioje situacijoje neblaiviai A. B. vairuoti automobilį jokio būtinumo nebuvo. Administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris padarytas siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešąjai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jei šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala ATPK 17 str.).Taigi tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, būtinos tam tikros sąlygos, t. y. turi grėsti reali žala straipsnyje nurodytiems interesams, pavojus turi būti realus, akivaizdus ir jo neturi būti galima pašalinti kitais būdais, o tik padarant žalą teisės saugomiems interesams, ir padarytoji žala turi būti mažesnė nei išvengtoji. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, šių aplinkybių nebuvo, nes realus ir akivaizdus pavojus niekam negrėsė, o vairavimą neblaiviai teismas pripažįsta ne mažesne, o priešingai didesne blogybe, negu ne vietoje stovintis ir net kam nors laikiną kliūtį galėjęs sudaryti automobilis.

A. B. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padariusi pažeidimą ir gailisi, o ją sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir didelį pavojingumą visuomenei, pažeidėjos asmenybę ir turtinę padėtį, kuri dirba, darbovietės direktoriaus (savo vyro Z. B.) charakterizuojama teigiamai ir jo nuomone, “teisės vairuoti netekimas apsunkintų jos tiesioginių pareigų atlikimą” (b.l. 11-17), gyvena kaimo vietovėje ir šeima išlaiko du nepilnamečius vaikus, kurie mokosi skirtingose mokyklose (b.l. 8-10, 20-21), turi turtinių įsipareigojimų (b.l. 23), padeda pensininkams vyro tėvams, (b.l. 26-28), anksčiau administracine tvarka nebausta, po pažeidimo atestuota pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalos sveikatai mokymo programą (b.l. 22), kad yra viena jos atsakomybę lengvinanti ir nėra sunkinančių aplinkybių. Visos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą skirti minimalią sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytą piniginę nuobaudą ir atimti teisę vairuoti transporto priemones minimaliam laikui.

Pripažintina, kad jokių ypatingų išskirtinių aplinkybių, kurios pateisintų A. B. vairavimą neblaiviai, pažeidimo padarymo metu nebuvo.

Visos virš nurodytos darbo ir šeimos aplinkybės, yra labai svarbios pažeidėjai, tačiau jos nelaikytinos išskirtinėmis ir ypatingai švelninančiomis atsakomybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3, p. 149-363). Jas turėjo įvertinti pats atsakomybėn traukiamas asmuo prieš darydamas pažeidimą, o teismas į jas atsižvelgia skirdamas minimalią bausmę. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą ir per pažeidėjo nubaudimą siekia užtikrinti saugų eismą bei visuomenės saugumą, o ne asmens įvykdžiusio pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų susijusių su nuobaudos vykdymu, nes taip nebūtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos skyrimo tikslai. Todėl pripažintina, kad proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai skiriant minimalią nuobaudą pažeisti nebus, o taikyti ATPK 30¹ str. ir skirti švelnesnę nuobaudą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 287 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

A. B. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. ir skirti 2000 (dviejų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti pažeidėjai, kad:

1) vadovaujantis ATPK 330 str.1 d., ji laikoma netekusia teisės vairuoti transporto priemones nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

2 bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, kitos įmokos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 57841. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį ir kiekvieną mėnesį pateikti ar atsiųsti Vilniaus rajono apylinkės teismui (Vilnius, Kalvarijų g. 28).

Teisėja Laima LeipuvienėNuorašas tikrasTeisėja Laima Leipuvienė