- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-09-03
- Bylos Nr.
- 2-826-810/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Dambrauskienė
- Ieškovas
- individualios įmonės „Artūro Pukėno personalinė įmonė“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Forbija“
- Advokatai
- Laima Markevičienė, Dominykas Kabašinskas
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo individualios įmonės „Artūro Pukėno personalinė įmonė“ atstovui advokato padėjėjui Dominykui Kabašinskui,
atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Forbija“ atstovams Kęstučiui Praniui ir advokatei Laimai Markevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo IĮ „Artūro Pukėno personalinė įmonė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Forbija“ dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir pagal atsakovo priešieškinį dėl krovinių pervežimo sutarčių, PVM sąskaitų-faktūrų pripažinimo negaliojančiomis ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas IĮ „Artūro Pukėno personalinė įmonė“ ieškinio pareiškimu prašo priteisti ieškovui iš atsakovo UAB „Forbija“ 6926,32 Lt skolą už suteiktas vežimo paslaugas, 1615,33 Lt palūkanas, 11,72 Lt proc. metines palūkanas nuo priteistos 8541,65 Lt sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Forbija“ prašo pripažinti negaliojančiomis 2007-06-26 d. Krovinių pervežimo sutartį Nr. 1.0626/1; 2007-06-27 Krovinių pervežimo sutartį Nr. 1.6027/1; 2007-08-27 Krovinių pervežimo sutartį Nr. 1.0816/1; 2007-10-12 Krovinių pervežimo sutartį Nr. 1.1112/3; PVM sąskaitas-faktūras: 2007-06-29 Nr. PPĮ 706223-1833,44 Lt sumai; 2007-07-09 Nr. PPĮ 707033 – 1833,44 Lt sumai; 2007-07-26 Nr. PPĮ 711167 – 1629,72 Lt sumai, 2007-08-28 Nr. PPĮ 708202 – 1629,72 Lt sumai.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas advokato padėjėjas Dominykas Kabašinskas ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti, su atsakovo priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2007 m. birželio mėnesio iki lapkričio mėnesio ieškovas teikė atsakovui pervežimo paslaugas ir už suteiktas paslaugas atsiskaitymui atsakovui buvo pateiktos sąskaitos-faktūros. Tačiau atsakovas už suteiktas paslaugas neatsiskaitė. Sutartys atsakovo iniciatyva buvo sudarytos faksu, todėl jos yra iš vieno lapo. Atstovo teigimu, važtaraščio nepateikimas nedaro sutarčių negaliojančios arba vežimo santykių neįvykusiais. Tai tik sukelia pareigą vežėjui pateikti važtaraščius. Ieškovas važtaraščius atsakovui yra pateikęs. Į bylą pateiktuose CMR važtaraščiuose yra nurodytas krovinio siuntėjas. Šiuo atveju atsakovas veikė kaip vežimo tarpininkas. Jis buvo paslaugų užsakovas, bet nebuvo krovinio savininkas. Ieškovo atstovas paaiškino, kad ieškovui sudarant ginčijamas krovinių pervežimo sutartis su atsakovu ieškovas nusprendė, kad Romas Paura turi įgaliojimą ir gali veikti tokiomis aplinkybėmis dėl organizacinių aplinkybių visumos: jis derėjosi su ieškovu dėl vežimo sąlygų elektroniniu paštu, atsiuntė faksu sutartį, todėl nebuvo pagrindo netikėti turimais jo įgaliojimais.
Atsakovo UAB „Forbija“ atstovai su ieškovo ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, priešieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Atsakovo atstovas Kęstutis Pranys paaiškino, kad Romas Paura laikotarpiu, kuomet buvo sudarytos ginčijamos krovinių pervežimo sutartys, pas atsakovą dirbo pervežimų vadybininku. Atstovo teigimu, Romas Paura įgaliojimų sutartims sudaryti neturėjo, kiekviena planuojama sudaryti sutartis turėjo būti aptarta su įmonės direktoriumi. Teisę pasirašyti sutartis turėjo tik įmonės direktorius. Vadybininko pareiginės instrukcijos įmonėje nebuvo. Atstovas paaiškino, kad pagal įmonėje esantį krovinių pervežimo sutarčių registracijos žurnalą krovinių pervežimo sutarčių su ieškovu atsakovo nebuvo sudaryta. Be to, kaip nurodė atstovas, jų įmonės sutarties pavyzdinė forma susideda iš dviejų lapų, kurioje antrame lape yra nurodytos visos pervežimo sąlygos, teisės ir atsakomybė, tačiau ieškovo į bylą pateiktos sutartys iš vieno lapo. CMR važtaraščų ir PVM sąskaitų-faktūrų atsakovas negavo, apie jų gavimą nėra pažymėta ir įmonės gautų dokumentų registracijos žurnale. Atsakovo atstovas nurodė, kad jo įmonės ir UAB „Kukras“ nesieja jokie teisiniai santykiai. Atsakovo atstovas atsakydamas į ieškovo atstovo klausimą nurodė, kad Romas Paura yra pasirašęs sutartis, tačiau visos sutartys buvo pasirašytos su direktoriaus žinia.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo ieškinys atmestinas.
Atsakovo UAB „Forbija“ atstovai prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškovo ieškinį atmesti, nes ieškovas yra praleidęs 1 metų ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo vežimo sutarties pasirašymo dienos. Šiam iš tarptautinio krovinių pervežimo kilusiam ginčui yra taikytinos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) nuostatos, nes yra būtinas Konvencijos 1 straipsnio 1 punkte nurodytų sąlygų visetas. Esant koalizijai tarp nacionalinių įstatymų ir CMR konvencijos nuostatų, privalu remtis CMR konvencija (LR CK 1.13 str.). Konvencijos 32 straipsnyje numatytas vienerių metų terminas vežėjo reikalavimui sumokėti jam vežimo mokestį pareikšti. Šis terminas pradedamas skaičiuoti praėjus trims mėnesiams nuo vežimo sutarties pasirašymo.
Iš byloje esančių krovinių pervežimo sutarčių Nr. 1.0626/1 (t. 1, b.l. 5), Nr. 1.0627/1 (t. 1, b.l. 7), Nr. 1.0816/1 (t. 1, b.l. 11) ir Nr. 1.11112/3 (t. 1, b.l. 14) matyti, kad šios sutartys ieškovo ir atsakovo buvo sudarytos atitinkamai 2007-06-26, 2007-06-27, 2007-08-27, 2007-10-12. Ieškovo ieškinys Šiaulių miesto apylinkės teisme buvo gautas 2009-09-10 (t. 1, b.l. 1-2). Todėl teismas sutinka su atsakovo atstovų argumentu, jog ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl atlyginimo už pervežimą pareikšti.
Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Kitaip tariant, ieškinio senatis tai – laikas, per kurį asmuo gali apginti savo teises priverstinai, t. y. padedamas valstybės. Šio teisės instituto tikslai yra: sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi. Ieškinio senaties institutas nustatytas abiejų šalių, t. y. tiek ieškovo, tiek atsakovo interesais.
Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Byloje nustačius, kad ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, o ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, teismas gali ieškinį atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Tokiu atveju teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentus dėl ieškiniu pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nebūtina, pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu.
Ieškovui praleidus ieškinio senaties terminą reikalavimams, kylantiems iš Krovinių pervežimo sutarčių: Nr. 1.0626/1 (2007-06-26 d.), Nr. 1.0627/1 (2007-06-27 d.), Nr. 1.0816/1 (2007-08-27 d.) ir Nr. 1.1112/3 (2007-10-12 d.) pareikšti bei nenurodžius svarbių šio termino praleidimo priežasčių, ieškovo ieškinys dėl skolos už suteiktas vežimo paslaugas, palūkanų ir metinių palūkanų priteisimo atmestinas (CK 1.125 str. 8 d., 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1, 2 d., 1.135 str.).
Atsakovo priešieškinys tenkintinas iš dalies.
Atsakovo atstovai paaiškino, kad atsakovas prašomų pripažinti negaliojančiomis krovinių pervežimo sutarčių nesudarė ir paslaugų pagal šias sutartis neužsakė. Atsakovo atstovų teigimu, šias sutartis K.Pranio TŪB „Forbija“ (2009-01-27 d. sprendimu pertvarkyta į UAB „Forbija“ – t. 1, b.l. 26) vardu pasirašė įmonės vadybininkas Romas Paura, kuriam buvo suteikta teisė pasirašyti sutartis su klientais po to, kai gaudavo žodinį direktoriaus sutikimą sutartį sudaryti. Sudaryti sutartis su ieškovu R.Paurai įgaliojimas nebuvo suteiktas (LR CK 1.70 str. 2 d., 1.92 str., 2.133 str. 6 d.). Be to, atsakovo atstovų teigimu, ieškovas teismui pateikė tik vieną sutarties lapą, nors tipinė krovinių pervežimo sutartis susideda iš dviejų lapų (t. 1, b.l. 65-66). Atsakovo atstovai reikalavimą dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis grindžia ir tuo, kad sutarčių sudarymas nebuvo patvirtintas važtaraščiu.
Ieškovo atstovas nurodė, kad atsakovo darbuotojo R.Pauros įgaliojimai sudaryti sandorius bendrovės vardu buvo suprantami iš aplinkybių, kuriomis jis veikė (LR CK 2.133 str. 2 d., 2.185 str. 1 d.). Be to, motyvai dėl tipinės sutarties formos nesilaikymo nelaikytini turinčiais teisinę reikšmę, nes teisės aktai nenumato privalomos rašytinės formos tarp juridinių asmenų sudaromai vežimo sutarčiai. Be to, ieškovo atstovo nuomone, krovinio važtaraščiai atsakovui buvo pateikti.
Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ar panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (LR CK 2.133 str. 1 d.). Juridinių asmenų vardu sandorius sudaro jų steigimo dokumentuose numatyti organai arba atstovai (LR CK 1.70 str. 2 d.). Priešieškinio pareiškime (t. 1, b.l. 61) atsakovas nurodė, kad vadybininkui R.Paurai buvo suteikta teisė pasirašyti sutartis su klientais, prieš tai tai suderinus su atsakovo direktoriumi. Paaiškinimo metu K.Pranys šią aplinkybę neigė, tačiau liudytoju apklaustas Romas Paura šią aplinkybę patvirtino, be to, nurodė, kad jis, kaip ir kiti vadybininkai, galėjo prisijungti prie tinklalapio cargo.lt, kuriame buvo talpinami atsakovo ir kitų įmonių skelbimai dėl krovinių pervežimo. Liudytojo teigimu, šiame tinklalapyje talpinamuose atsakovo skelbimuose būdavo nurodyti R.Pauros kontaktiniai duomenys, todėl užsakymų sąlygos buvo derinamos su R.Paura ir kitais vadybininkais. Teismo nuomone, šių aplinkybių pagrindu ieškovas turėjo pagrindo manyti, kad krovinių pervežimo sutartis atsakovo vardu pasirašęs Romas Paura turėjo reikiamus darbdavio įgaliojimus sutartims pasirašyti. Todėl R.Pauros atsakovo vardu su ieškovu sudarytos krovinių pervežimo sutartys yra privalomos atsakovui (LR CK 2.133 str. 2 d., 2.185 str. 1 d.). Važtaraščio nebuvimas nei sutarčiai, nei sutarties veikimui įtakos neturi (Konvencijos 4 straipsnis). Teismo nuomone, antrojo krovinių pervežimo sutarties lapo nepateikimas nedaro sutarčių negaliojančiomis, nes teisės aktai privalomos rašytinės formos tokio pobūdžio sutarčiai nenumato. Be to, šalys ginčijamomis sutarimis susitarė dėl esminių sutarties sąlygų (LR CK 6.162 str.).
Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą teismas daro išvadą, jog atsakovo reikalavimas dėl krovinių pervežimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas.
Be to, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus - atsakovo ginčijamas PVM sąskaitas-faktūras (t. 1, b.l. 6, 10, 12, 15), krovinių pervežimo sutartis (t. 1, b.l. 5, 7, 11, 14), tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščius (t. 1, b.l. 52, 53, 54, 55), darytina išvada, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, jog minimose PVM sąskaitose-faktūrose įformintos ūkinės operacijos įvyko. Pagal CMR konvencijos nuostatas siuntėju laikytinas asmuo, sudaręs sutartį su vežėju dėl pervežimo paslaugų, arba prekių pardavėjas, jei jis pats sudarė sutartį su vežėju. Šiais konkrečiais atvejais sutartis dėl pervežimo paslaugų su ieškovu sudarė atsakovas UAB „Forbija“, todėl CMR važtaraščiuose siuntėju turėjo būti nurodytas atsakovas. Kaip matyti iš pateiktų CMR važtaraščių, siuntėju juose yra nurodytas UAB „Kukras“, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovą ir UAB „Kukras“ siejo ekspedijavimo santykiai (LR CK 6.824 str.). Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai (t. 2, b.l. 4, 5-23) įrodo, kad atsakovas ir UAB „Kukras“ laikotarpiu nuo 2004-10-01 iki 2010-06-14 jokių sandorių sudarę nebuvo. Nesant įrodytoms aplinkybėms, kad ūkinės operacijos, įformintos atsakovo ginčijamose PVM sąskaitose-faktūrose, įvyko, jos pripažintinos negaliojančiomis, kaip prieštaraujančios Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2001-11-06) 2 str., Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (2002-03-05) 7 str., 14 str. (LR CK 1.80 str. 1 d.).
Kiti šalių argumentai, rašytiniai įrodymai bei nustatytos bylos aplinkybės, teismo nuomone, sprendimui įtakos neturi.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 208,00 Lt žyminis mokestis (t. 1, b.l. 64) ir 2545,05 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b.l. 71-74, t. 2, b.l. 28, 29, 30). Ieškovo ieškinį atmetus, o atsakovo priešieškinį patenkinus iš dalies, iš ieškovo atsakovui priteistina pusė atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų – 1376,53 Lt (LR CPK 80 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.). Be to, iš ieškovo valstybei priteistinos 18,90 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso Kodekso 259-270 str., teismas
nusprendž i a:
Ieškovo individualios įmonės „Artūro Pukėno personalinė įmonė“ ieškinį atmesti.
Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Forbija“ priešieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti negaliojančiomis PVM sąskaitas-faktūras: 2007-06-29 Nr. PPĮ 706223 1833,44 Lt sumai; 2007-07-09 Nr. PPĮ 707033 1833,44 Lt sumai; 2007-11-26 Nr. PPĮ 711167 1629,72 Lt sumai; 2007-08-28 Nr. PPĮ 708202 1629,72 Lt sumai.
Likusioje dalyje atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Forbija“ priešieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo IĮ „Artūro Pukėno personalinė įmonė“ atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Forbija“ 1376,53 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų septyniasdešimt šešių litų, 53 centų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovo IĮ „Artūro Pukėno personalinė įmonė“ 18,90 Lt (aštuoniolikos litų, 90 centų) bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.