Telšių apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.5.1.5.; 2.5.29.3.; 3.2.6.1.; 3.2.6.8.

2016 m. vasario 11 d.

Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, sekretoriaujant J. D., dalyvaujant atsakovams, jų atstovei advokatei J. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB DNB bankas ieškinį atsakovams V. P. (J.) ir V. J. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovas V. J. nurodė, kad tuo metu gyveno kartu su buvusia sutuoktine V. J. (dabar P.) šeimoje, pasiėmė paskolą, nes tada turėjo gerą darbą, tikėjosi paskolą laiku grąžinti. Vėliau darbo neteko, išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini), nutraukė santuoką. Po skyrybų skolą dengė kiekvienas pagal savo išgales. Maždaug nuo 2010 m. jis nebemokėjo įmokų. Su ieškiniu sutinka, galėtų skolą sumokėti per dvejus metus, nes dabartiniu metu neturi pastovių pajamų, šiuo metu registruojasi darbo biržoje, planuoja vėl išvykti uždarbiauti į užsienį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas su atsakovais V. P. (J.) ir V. J. 2007 m. spalio 4 d. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. 3300-2007-27870 (toliau – Sutartis) kurios pagrindu kredito gavėjams suteiktas 30000 Lt kreditas, kredito grąžinimo terminą numatant iki 2012 m. rugsėjo 30 d., nustatyta 8,25 proc. metinė palūkanų norma. Kreditas turėjo būti grąžintas dalimis kiekvieną mėnesį pagal Įmokų mokėjimo grafiką, pridedamą prie Sutarties. Atsakovai pareigos grąžinti kreditą nevykdė, nuo 2010 m. gegužės 5 d. įmokų laiku nemokėjo, todėl 2015 m. rugpjūčio 7 d. pradelsta negrąžinta vartojimo kredito dalis sudaro 4801,90 Eur, o nesumokėtų palūkanų suma – 501,09 Eur. Be to, laiku nemokant įmokų paskaičiuota 767,88 Eur delspinigių už 181 pradelstą dieną nuo negrąžinto kredito ir nesumokėtų palūkanų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 str. 2 d. įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Todėl pagal CK 6.873 str. 1 d. kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Tačiau atsakovai negrąžino kredito nustatytu metu. CK 6.874 str. 2 d. suteikia kredito davėjui teisę reikalauti grąžinti visą negrąžintą kredito sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Solidarioji skolininkų prievolė skirta kreditoriaus teisių apsaugai ir kartu varžo skolininkų teises. Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Kadangi atsakovai negrąžino kredito sutartu terminu ir tvarka, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų solidariai 4801,90 Eur negrąžinto kredito ir 501,09 Eur nesumokėtų palūkanų yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti 767,388 Eur delspinigių pagal Sutartį, skaičiuojant 0,08 proc. dydžio delspinigius nuo negrąžinto kredito ir nesumokėtų palūkanų už 181 pradelsto mokėjimo dieną (už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 7 d. iki 2015 m. rugpjūčio 7 d.).

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba iki sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis). Netesybos gali būti nustatomos už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, taip pat įvykdymo termino praleidimą (CK 6.71 straipsnio 1 ir 3 dalis). Netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Netesybos turėtų tik kompensuoti ieškovui nuostolius už laiku negaunamas įmokas. Pažymėtina, jog nuo 2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. Nors šis įstatymas šalims sudarant paskolos sutartį dar negaliojo, tačiau teismas laiko, kad jame nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė, vertinant šioje ir kitose iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose vartojimo kredito sutartyse nustatytus netesybų dydžius. Taigi turint omenyje, kad klientai yra vartotojai, sudarę ieškovo parengtą standartinę sutartį prisijungimo būdu ir neturėdami galimybių derėtis dėl jos bendrųjų sąlygų, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taikytus delspinigių dydžius, reikalaujami delspinigiai yra akivaizdžiai per dideli, prieštaraujantys CK įtvirtintai įskaitinių netesybų sampratai, o reikalavimas priteisti tokio dydžio delspinigius – aiškiai nepagrįstas.

CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkte preziumuojama, kad neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą nustatančios vartojimo sutarčių sąlygos yra nesąžiningos, todėl remiantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, teismas turi teisę sumažinti aiškiai per dideles netesybas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta vartojimo kredito gavėjo ribota civilinė atsakomybė pagal pinigines prievoles, kylančias iš vartojimo kredito sutarties, todėl kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros, delspinigių dydis mažintinas iki 0,05 proc., t. y. iš atsakovo priteistina 479,92 Eur delspinigių (5302,99 × 0,05 %/d. × 181 d.).

Ieškovas, remdamasis Sutarties specialiosios dalies 5 punkto ir bendrosios dalies 29 punkto sąlygomis, taip pat prašo iš atsakovų solidariai priteisti 12,38 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos kredito sumos (4801,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sutarties specialiosios dalies 5 punktu nustatytas 8,25 proc. metų palūkanų dydis. Sutarties bendrosios dalies 29 punktu nustatyta, kad tuo atveju, kai kredito gavėjas tiek prieš, tiek po Sutarties sudarymo bankui pateikė klaidingą informaciją apie turimus finansinius įsipareigojimus, apie juo nepranešė, taip pat nepranešė apie po Sutarties pasirašymo atsiradusius finansinius įsipareigojimus ar juos prisiėmė be banko sutikimo, tai bankas turi teisę skaičiuoti, o kredito gavėjas turi pareigą mokėti didesnio dydžio palūkanas – t. y. pagal Sutarties specialiojoje dalyje numatytas sąlygas paskaičiuotos palūkanos banko sprendimu gali būti padidintos 1,5 karto priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio.

Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Tačiau ieškovas ieškinio faktiniame pagrinde nenurodė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą ieškovui remtis Sutarties bendrosios dalies 29 punktu (nepranešimas, klaidingos informacijos pateikimas apie turimus finansinius įsipareigojimus ar naujų įsipareigojimų prisiėmimas de banko sutikimo) ir procesines palūkanas padidinti iki 12,38 proc. (CPK 12 str. ir 178 str.). Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, CK 6.37 straipsnio 2 dalis, nustatanti skolininko prievolę mokėti procesines palūkanas, turi būti sistemiškai taikoma su CK 6.210 straipsniu, nustatančiu palūkanų dydį. Procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010), jos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis (pavyzdžiui, bankas) gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs su viešo intereso gynimu, todėl teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 straipsnis), ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei į tai, kad ši sutartis yra sudaryta tarp fizinių asmenų ir juridinio asmens – banko (verslininko, savo veiklos profesionalo), bei į tai, kad šalys sudarė vartojimo sutartį pagal paskolos davėjo iš anksto paruoštas sąlygas, t. y. tipinę sutartį, skirtą nevienkartiniam naudojimui, daro išvadą, kad prašomos priteisti procesinės 12,38 procentų dydžio metinės palūkanos (taip pat ir nepadidintos vadovaujantis Sutarties bendrosios dalies 29 punktu, o Sutarties specialiosios dalies 5 punktu nustatytos 8,25 proc.) yra pernelyg didelės, todėl jos sumažintinos iki įstatyminio – 5 procentų dydžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-01-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-85/2011). Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už negrąžintą kredito sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 88 str. 1 d. 3, 9 p., 93 str. 1 d. ieškinį patenkinus iš dalies (95 proc.), atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotą praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš bendraatsakovių, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 130,15 Eur žyminio mokesčio ir 605 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai.

Teismo posėdžio metu atsakovai ir jų atstovė advokatė prašė priteistą iš atsakovų sumą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui. Atsakovė V. P. nurodė, jog šiuo metu nedirba, tačiau turi realių ketinimų įsidarbinti, dabartinis jos sutuoktinis yra dirbantis, augina mažamečius vaikus. Savo nekilnojamojo turto neturi. Mano, kad skolą galėtų grąžinti per dvejus metus padedant artimiesiems. Atsakovas V. J. nurodė, kad planuoja išvykti dirbti į užsienį, atsiradus pajamų galėtų skolą grąžinti per dviejų metų laikotarpį.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė augina du nepilnamečius vaikus, jų išlaikymui gauna lėšas iš Vaikų išlaikymo fondo, bylos nagrinėjimo metu buvo bedarbė. Atsakovės sutuoktinis dirbantis, jo darbo užmokestis per mėnesį 2015 metais buvo vidutiniškai apie 328 Eur, papildomai jam mokami vidutiniškai apie 750 Eur dienpinigiai per mėnesį. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu buvo bedarbis.

Ištyręs ir įvertinęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, atsakovų ir jų atstovės paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad priteistos sumos iš atsakovų išieškojimo išdėstymas jiems yra labai reikšmingas. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.). Šių principų turinys nagrinėjamų santykių kontekste atskleistas CPK 284 str. 1 d., kur nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek ir kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Nagrinėjamoje byloje teismas, vadovaudamasis CPK 284 str. 1 d., taip pat atsižvelgdamas į kitas civilinio proceso normas (CPK 17 str., 18 str., 279 str., 42 str. 5 d.), sprendžia, kad tenkinus atsakovų prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyra nebus pažeista. Teismas pažymi, kad skolos išdėstymas ieškovui nesukels neigiamų pasekmių, nes AB DnB bankas skolą atgaus laipsniškai per ilgesnį laikotarpį, kuris galimai nebus ženkliai ilgesnis už antstolio priverstinio skolos išieškojimo veiksmų atlikimo laikotarpį. Spręsdamas apie atsakovų galimybes įvykdyti teismo sprendimą per ilgesnį laikotarpį, teismas atsižvelgė į skolos dydį, tai, kad atsakovai didelę dalį pasiskolintos sumos buvo grąžinę, ir vykdyti sutartį nustojo susiklosčius objektyviai nepalankioms finansinėms galimybėms, savo įsipareigojimus ieškovui pripažįsta. Teismo vertinimu, atsakovų įsipareigojimų vykdymas išdėstant priteistas sumas pagal teismo nustatytą tvarką, reiškia, kad jų tarpusavio teisės ir pareigos nei vienai iš šalių nebus aiškiai nenaudingos ir bus atsižvelgta į lygiateisiškumo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 93 str. 1 d., 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285 str. 1 d. ir 286 str. bei CK 6.37 str. 2 d., 6.38 str. 1 d., 6.210 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4801,90 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus vieną eurą 90 ct) negrąžinto kredito, 501,09 Eur (penkis šimtus vieną eurą 9 ct) palūkanų, 479,92 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 92 ct) delspinigių, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2015 m. rugpjūčio 11 d. – iki sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo „AB DNB bankas, juridinio asmens kodas 12029270, naudai.

Sprendimo dalies dėl 4801,90 Eur negrąžinto kredito, 501,09 Eur palūkanų, 479,92 Eur delspinigių priteisimo vykdymą išdėstyti, įpareigojant minėtas sumas, t. y. iš viso 5782,91 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 91 ct), sumokėti per 24 mėnesius, kas mėnesį mokant 240,95 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimties eurų 95 ct) įmokas, o paskutinįjį mėnesį – 241,06 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt vieno euru 6 ct) įmoką. Įmokos pradedamos mokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Iš atsakovų V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistų 5 procentų dydžio mokėjimo palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2015 m. rugpjūčio 11 d. – iki sprendimo visiško įvykdymo, mokėjimą atidėti, įpareigojant visą sumą sumokėti kartu su paskutine įmoka.

Priteisti iš atsakovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 65,07 Eur (šešiasdešimt penkis eurus 7 ct) žyminio mokesčio ir 302,50 Eur (tris šimtus du eurus 50 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 65,07 Eur (šešiasdešimt penkis eurus 7 ct) žyminio mokesčio ir 302,50 Eur (tris šimtus du eurus 50 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.