- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-07-02
- Bylos Nr.
- 1-820-158/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Zita Romanovaitė
- Kaltinamasis
- A.K.
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Sarpalienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje A.K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, išsituokęs, turtintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2007-03-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Jis, 2013 m. gegužės 13 d. apie 19 val., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, ketvirtame aukšte, Klaipėdos m., įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tai yra vieną kartą alkūne sudavė A. B. į galvą, ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu smogė jam į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairės akies abiejuose vokuose, masyvią netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą veido dešinėje pusėje, išsidėsčiusią dešinėje kaktos, dešinio antakio, dešinės akies abiejų vokų, dešinės akiduobės išorinio krašto projekcijos, nosies nugarėlės dešinės pusės, dešinio skruosto ir dešinio žando srityse, vieną smulkią apvalios formos poodinę kraujosruvą kairio žasto apatinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, netaisyklingos formos odos nubrozdinimą dešinės blauzdos vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, netaisyklingos formos odos nubrozdinimą dešinėje čiurnoje išorinės kulkšnies projekcijos srityje, t.y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ir visuomenės rimtį.
A. K., pranešus jam apie įtarimą ir apklausus kaip įtariamąjį, prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su šeima: žmona A. P. ir dviem vaikais: A. P., gim. 2005 m., A. K., gim. 2012 m., mama A. K.. Butas yra pirmame aukšte. Toje pačioje laiptinėje bute Nr. 16 gyvena psichiškai nesveikas vyras A. B., apie 40 metų amžiaus. Jis gyvena kartu su motina ir patėviu. Ankščiau A. buvo sveikas normalus žmogus, tačiau prieš 20 metų jį partrenkė automobilis ir jis patyrė sunkią galvos traumą, tapo invalidas. Iš pradžių jis buvo tylus, ramus, tačiau prieš 3 metus pradėjo kelti pavojų, pradėjo pulti ant praeinančių žmonių, šaukti ant kieme žaidžiančių vaikų. Būna, kad iš balkono mėto daiktus ant žmonių, garsiai keikiasi necenzūriniais žodžiais. Jis ir kiti namo kaimynai, pamatę A., stengėsi su juo nesusidurti, apeiti, nes žino, kad jis pradeda eiti iš paskos, kolioti necenzūriniais žodžiais. 2013 m. gegužės 13d. vakare (duomenys neskelbtini) namo pirmoje laiptinėje jį užpuolė A. B.. Apie 19 val. jis buvo užėjęs pas kaimyną T. B., kuris gyvena 15 bute (butas ketvirtame aukšte). Išėjęs iš kaimyno buto pamatė laiptinėje ketvirtame aukšte rūkantį A.. Jis jam nieko nesakė, stovėjo ir laukė lifto, tačiau A. priėjo prie jo iš nugaros, viena ranka apglėbė jam pilvą, kita ranka apglėbė kaklą ir nepaleisdamas pradėjo smaugti. Smaugdamas jis šaukė necenzūriniais žodžiais, kad jis neva „jam čiulptų“. Pastebėjo, kad A. labai agresyviai yra nusiteikęs, išsigando, kad jis gali pasmaugti, nes iš tikrųjų nuo smaugimo trūko oro, pabalo akyse. Norėdamas išsilaisvinti ir gindamasis, jis vieną kartą alkūne trenkė A. į galvą, kad jis paleistų ir, vos spėjęs apsisukti ir ištrūkti nuo jo, smogė jam tris kartus kumščiu į veidą tam, kad jis nusiramintų. Šiam pradėjo bėgti kraujas, jis prisėdo ir kaip tik tuo metu iš jo buto išėjo jo mama, paklausė už ką sumušė jos sūnų. Jis pasakė, kad šis puolė, bandė pasmaugti ir gindamasis jį sumušė. Motina pasiėmė sūnų ir jie abu užėjo į savo butą. Jis ir kiti namo kaimynai buvo daug kartų sakę, kad neleistų A. vieno į laiptinę, į lauką, nes jis darosi vis agresyvesnis. Beveik visi kaimynai prisibijo šio ligonio. Mano, kad jam pablogėjo sveikata ir jis tapo agresyvesnis. Jis labai gailisi, kad gindamasis sumušė A., nes nebuvo kitos išeities. Pasekmės galėjo būti baisesnės (b.l. 47-48).
Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą T. T. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sūnumi A. B., gim. (duomenys neskelbtini). Butas yra ketvirtame aukšte. A. turi invalidumą 80 procentų nedarbingumo. Prieš 20 metų sūnų partrenkė automobilis, buvo kraujo išsiliejimas į smegenis, jam buvo padaryta operacija. Sūnus yra neadekvatus, sunkiau bendrauja, praktiškai nekalba, turi savo pasaulį, pripažintas neveiksniu, tačiau nėra agresyvus, pats pirmas niekada neprovokuoja konfliktus, prie žmonių nesikabinėja, nieko nemuša. Jis gali išeiti pasivaikščioti vienas aplink jų namą, išeiti į laiptinę parūkyti, daugiau pats niekur neina. Sūnus alkoholio nevartoja. 2008-05-13 Klaipėdos m. apylinkės teismo nutartimi neveiksniam A. B. nustatyta globa ir ji paskirta jo globėja ir turto administratore. 2013 m. gegužės 13d. apie 19 val. aptiko, kad labai ilgai negrįžta sūnus, kuris buvo išėjęs į laiptinę parūkyti. Kai išėjo iš buto į laiptinę ketvirtame aukšte, pamatė sumuštą sūnų, žiauriai buvo sumuštas jo veidas. Sūnus buvo pritūpęs, o šalia jo buvo kaimynas A. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Ji suprato, kad A. sumušė A. K. ir paklausė už ką. A. K. paaiškino, kad jis sumušė už tai, kad A. prieš jį pakėlė ranką, tačiau smulkiau aplinkybių nepaaiškino. Sūnus nėra agresyvus, ant žmonių nepuola ir nieko blogo negalėjo padaryti A. K.. Po avarijos sūnus sunkiai vaikšto, silpnai valdo dešinę ranką ir koją, būna, kad jis eidamas kartais užsimoja dešinę ranką, tačiau tai nėra agresyvumo požymiai, tokia yra jo eisena. Apie įvykį sūnus pats nieko pasakyti negalėjo, jokios reakcijos nebuvo, jis tik sėdėjo ir tylėjo. Ji nusivedė sūnų namo, davė išgerti „Analgino“ tabletę, apsiprausė jam veidą nuo kraujo, perrengė, greitosios pagalbos nekvietė, kadangi ir taip buvo šoko būsenoje. Sūnus patyrė fizinį skausmą, todėl prašo pripažinti jos sūnų nukentėjusiuoju. Materialine žala nepadaryta. Apklausti A. B. apie įvykio aplinkybes nėra galimybių, kadangi jis nieko nesupras, nieko pats nepaaiškins (b.l. 16-18).
Iš 2013-05-15 T. T. pareiškimo matyti, kad ji pranešė, jog 2013-05-13 apie 19:00 val. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje buvo sumuštas jos sūnus A. B. (b.l. 1).
Iš 2013-05-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1018/13 (03) matyti, jog joje konstatuota, kad A. B. padaryti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (b.l. 23-24).
Išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau išvardintų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. K., viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką – (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, sumušė nukentėjusįjį A. B., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokie, kaltinamojo A. K. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuo širdžiai dėl to gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
A. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.), anksčiau vieną kartą teistas, duomenų apie administracinių teisės pažeidimų padarymą byloje nėra, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, turi dvi nepilnametes dukras (b.l. 59), vasaros laikotarpiu dirba Norvegijoje (b.l. 62-63).
Įvertinus išdėstytas aplinkybes laikytina, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti A. K. skiriant Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., sankcijoje numatytą bausmę - baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,
nusprendžia:
A.K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę - 4 MGL (520 Lt (penkių šimtų dvidešimties litų)) dydžio baudą.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti A. K., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.