Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. J., J. J. ieškinį atsakovei D. K. ir pagal atsakovės D. K. priešieškinį ieškovams A. J. ir J. J., tretieji asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyrius, dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai teismo posėdžio metu ieškinį palaikė. Jų nuomone, atsakovei pateikus galutinį žemės sklypo padalijimo projektą, kuris pataisytas pagal žemėtvarkos specialistų pastabas, trūkumai išliko. Pagal atsakovės siūlymą įvažiavimas į kiemą išlieka siauresnis, nei ieškovų projekte, todėl ieškovai neturės galimybės į kiemą įvažiuoti su žemės ūkio technika. Neįvertinta ta aplinkybė, jog vidury kiemo yra elektros stulpas, pro kurį apvažiavimas pagal atsakovės projektą apsunkintas. Esant būtinumui atlikti remontą, ieškovai bendram naudojimui paliko plotą prie pastato (gyvenamojo namo) pagal faktiškai valdomas dalis iš šiaurinės ir vakarinės pusės, todėl bendro naudojimo sklypas priėjimui iš kiemo (verandos) pusės nebūtinas. Prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Atsakovė teismo posėdžio metu patikslintą priešieškinį palaikė. Jos nuomone, ieškovai gyvenamajam name negyvena, todėl nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, reikėtų labiau atsižvelgti į jos interesus. Atsakovė naudojasi visais ūkiniais pastatais, gyvena ūkiškai, todėl suinteresuota išsaugoti kuo daugiau dirbamos žemės, kuo mažiau bendro ploto. Pagal ieškovų siūlymą projektuojamas kelias neatitinka esamo, kelias iš dalies projektuojamas naujoje vietoje, nenumatyta galimybė atsakovei patekti į mansardą iš kiemo pusės. Pagal atsakovės siūlomą projektą tokia galimybė šalims numatyta. Atsakovės nuomone, įvažiavimui į kiemą pilnai pakanka 3 metrų pločio kelio. Ieškovai gyvenamajame name negyvena, kanalizacijos šuliniu nesinaudoja, todėl kelio plotis privažiavimui prie ūkinių pastatų yra pakankamas. Prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypo tvarką pagal jos pateiktą paskutinį projektą.

Teismo posėdžio metu atstovai ieškinio ir priešieškinio pagrįstumo klausimus paliko spręsti teismui, pažymėdami, jog tiek ieškovų, tiek atsakovės pateikti planai atitinka žemėtvarkos reikalavimus. Pateikė pastabas ieškovų projektui, nurodydami, jog nebuvo būtinybės koreguoti įvažiavimą, jį ištiesinant, projektuojant kelią, reikėtų išnaudoti esamą įvažiavimą, kuris yra nusistovėjęs ir šiuo metu šalių naudojamas. Be to, pagal ieškovų projektą nenumatyta priėjimo galimybė atsakovei prie jai priklausančios pastato dalies (mansardos) iš kiemo pusės, todėl ateityje tarp šalių gali kilti ginčų. Įvertinus ieškovų valdomo žemės sklypo plotą, įvažiavimui į kiemą atsakovės plane numatyto pločio kelias yra pakankamas. Pravažiavimui pro kieme esantį stulpą pakanka atsakovės pateiktame projekte numatytojo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas.

Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 str. 1 d.).

Iš 2011-11-03 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovams A. J. ir J. J. nuosavybės teise priklauso 475/2377 0,2377 ha žemės sklypo, es. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. Likusi to paties žemės sklypo dalis – 1902/2377 yra valstybinė.

Nuosavybės teises savininkas gali įgyvendinti pats arba perduoti nuosavybės objektą ar jo dalis kitam asmeniui (CK 4.37 str. 2 d.). Ieškinys pareikštas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto - žemės sklypo – naudojimosi tvarkos nustatymo. Atsakovei D. K. 2012-05-28 pastatų dovanojimo sutartimi įgijus nuosavybės teisę į pastatus, esančius ginčo žemės sklype, valstybinę žemės sklypo dalį valdo ir naudoja nuomos sutarties pagrindu atsakovė D. K.. Valstybei nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklausančios žemės sklypo dalies išnuomojimas reiškia nuosavybės teisės dalies perdavimą žemės nuomininkui, kuris sutarties pagrindu tampa daikto –žemės sklypo dalies – valdytoju ir naudotoju, todėl naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatytina tarp ieškovų ir atsakovės.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant ginčus, kilusius dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo, teisingam ginčo išsprendimui, o tuo pačiu ir socialinės taikos tarp bendraturčių įtvirtinimui pateiktus naudojimosi tvarkos planus būtina įvertinti pagal tokius kriterijus kaip teisėtumo, adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus.

Ieškovai ir atsakovė prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, todėl vertintini įrodymai, suteikiantys duomenų apie tai, ar nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką, bendraturčiai galės valdyti, naudotis žemės sklypu pagal paskirtį ir ar nebus apsunkintas bendraturčių naudojimasis nustatytomis žemės sklypo dalimis.

Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą ieškovams nuosavybės teise priklauso 1/5 gyvenamojo namo ir kiemo statinių (lauko tualetas, kanalizacijos šulinys), esančių 0,2377 ha žemės sklype, kurio naudojimosi tvarka nustatinėjama. Atsakovei minėtame žemės sklype nuosavybės teise priklauso 4/5 gyvenamojo namo ir kiemo statinių, viralinė, 2 ūkiniai pastatai, viralinė, 2 malkinės, 2 daržinės. Todėl nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką turėtų būti paliekama minimali žemės sklypo dalis, tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams, inžineriniams ir kitiems statiniams.

Ieškovų pateiktame plane numatytas 265 kv. m. bendro naudojimo plotas, kuris išsidėstęs prie bendro gyvenamojo namo ir pagal kiemo statinius (tualetą, kanalizacijos šulinį). Tačiau pagal šį planą nenumatytas priėjimas prie gyvenamojo namo iš kiemo pusės (verandos), prie laiptų. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė naudojasi gyvenamojo namo mansarda, todėl priėjimas apie šalims priklausančių namo dalis yra būtinas. Toks priėjimas prie gyvenamojo namo numatytas atsakovės pateiktame plane. Šiame plane taip pat išskirtas bendro naudojimo sklypas prie laiptų, vedančių į gyvenamą namą. Šiuo aspektu priimtinesnis atsakovės planas, nes sudaro sąlygas šalims išvengti ateityje ginčų, susijusių su naudojimusi jų bendra nuosavybe. Šalių pateiktuose planuose numatytas skirtingo dydžio bendro naudojimo plotas apie gyvenamą namą. Ieškovų pateiktame plane, šios dalies plotis 3 m., atsakovės – 2,20 m. Šis plotas skirtas užtikrinti bendro pastato priežiūrą, eksploatacija, teismo vertinimu, atsakovės plane numatyta žemės sklypo dalis, skirta bendriems pore pastatams aptarnauti, yra pakankama.

Pateiktuose planuose projektuojamas skirtingo pločio įvažiavimas prie gyvenamojo namo. Ieškovų pateiktame plane numatomas 4 m. pločio įvažiavimas, atsakovės plane – 3,70 m. Ieškovų paaiškinimu, toks kelio plotis pasirinktas, įvertinus tą aplinkybę, jog viduryje kelio stovi elektros stulpas, pro kurį pagal atsakovės projektuojamą kelio plotį įvažiavimas į kiemą ieškovams būtų apsunkintas. Lyginant pateiktus šalių planus, matyti, kad projektuojamo kelio pločio skirtumas yra nedidelis, 0,30 cm, todėl toks projektuojamo įvažiavimo skirtumas nėra esminis.

Pagal ieškovų nurodyto STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.6.1 p. mažiausias privažiavimo prie namo plotis – 3,5 m., atsakovės pateiktame plane projektuojamas įvažiavimo plotis (3,70 m) šiai nuostatai neprieštarauja, elektros stulpas pastatytas ne įvažiavimo į kiemą pradžioje, todėl galimybė įvažiuoti į kiemą pagal atsakovės planą yra. Be to, ieškovams tenkanti dalis prie gyvenamojo namo sudaro apie 350 kv.m., tokio dydžio sklypo naudojimui būtų neracionalu projektuoti platesnį įvažiavimą.

Šalių pateikti planai skiriasi ir pagal projektuojamą įvažiavimą prie bendro naudojimo pastatų. Ieškovų projektuojamo įvažiavimas iš dalies naujoje vietoje, atsakovės pateiktame plane įvažiavimas projektuojamas išnaudojant esamą. Atsakovės planas šiuo požiūriu atitinka nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką. Pagal ieškovo pateiktą planą praktiškai jį įgyvendinant reikėtų imtis kai kurių nusistovėjusios naudojimosi tvarkos pakeitimų (formuoti kelią žaliojoje zonoje), kas pareikalautų papildomų sąnaudų ir veiksmų atlikimo, todėl atsižvelgiant į paminėtus kriterijus, prioritetas teiktinas iš esmės nusistovėjusią tvarką įtvirtinančio plano (šiuo atveju atsakovės) tvirtinimui, o ne šią tvarką keičiančio plano (ieškovų) tvirtinimui.

Pagal šalių planus privažiavimas prie bendro naudojimo pastatų iš esmės nesiskiria, ieškovams galimybė patekti prie bendro naudojimo kiemo statinių numatyta. Ieškovams nuosavybės teise ūkiniai pastatai nepriklauso, atsakovės plane kiemo statinių priežiūrai, jų aptarnavimui numatytas pakankamo dydžio bendro naudojimo plotas, todėl, teismo vertinimu, ieškovams nėra būtinas 4 m pločio įvažiavimas, kaip tai numatyta ieškovų plane.

Vertinant šalių pateiktus planus, darytina išvada, kad priimtiniausia ir optimaliausia žemės sklypo naudojimosi tvarka numatyta atsakovės pateiktame plane, pagal kurį bendro naudojimo plotas mažesnis, didesni sklypai skiriami šalių naudojimui, bendraturčiams paskiriamos naudojimui dalies dydis atitinka jų dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatytina pagal atsakovės pateiktą planą.

Teismo išlaidos paskirstytinos proporcingai tenkintų reikalavimų apimčiai.

Atsakovės priešieškinis tenkintinas, todėl ieškovai turėtų kompensuoti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 1 d.). Tačiau sprendžiant patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimą, vertintinas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, kiek apdairiai ir rūpestingai elgėsi šalys, atlikdamos procesinius veiksmus, įskaitant priešieškinio padavimą ir ieškovų reikalavimų ginčijimą iki kreipiantis į teismą.

CK 4.75 str. 1 d. kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita.

Kaip matyti iš atsakovės pateiktų planų skaičiaus, atsakovė nesiekė atkurti taikos tarp šalių, buvo teikiami projektai, iš esmės pažeidžiantys ieškovų interesus. Ieškovai priešingai, bandė problemą spręsti taikiai, siūlydami įvairius sprendimo variantus. Šalims ne kartą buvo siūlyta, atsižvelgiant į žemėtvarkos specialistų pastabas, pateikti bendrą projektą, sudarantį maksimalias sąlygas šalims išvengti ateityje konfliktų, susijusių su naudojimusi bendra nuosavybe. Įvertinus šalių elgesį proceso metu, ginčo kilimo priežastis, darytina išvada, kad atsakovės elgesys, atliekant procesinius veiksmus nebuvo rūpestingas, dėl ko bylinėjimosi išlaidos mažintinos.

Tokiu būdu, atsakovei kompensuotina 100 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 8 p.) ir 143 Lt žyminiam mokesčiui sumokėti.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.

Nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., naudojimosi tvarką pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-10-03 projektą, parengtą pagal D. K. pasiūlymą, ir A. J. bei J. J. naudojimuisi paskirti 350 kv. m. ploto žemės sklypą, pažymėtą indeksu „2“, atsakovei D. K. paskirti 1776 kv. m. ploto žemės sklypą, pažymėtą indeksu „3“, šalių bendram naudojimui paskirti 251 kv. m. ploto žemės sklypą, pažymėtą indeksu „1“.

Priteisti iš A. J. ir J. J. lygiomis dalimis 243 Lt bylinėjimosi išlaidų D. K..

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.