- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-08
- Bylos Nr.
- 2A-2178-640/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-13898-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- UAB „Agrorodeo“
- Kategorijos
- 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto ūkininko D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo ūkininko D. B. ieškinį atsakovui UAB „Agrorodeo“ dėl susitarimo ir vekselio pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2010-09-21 taikų susitarimą prie grūdų pirkimo - pardavimo sutarties, kaip pasirašytą dėl atsakovo ekonominio spaudimo ieškovui. Prašė pripažinti negaliojančiu ir 2010-09-21 paprastą neprotestuotiną vekselį 86 636 Lt sumai, kurį išdavė remdamasis 2010-09-21 taikiu susitarimu. Ieškovas nurodė, jog 2009-12-28 sudarė su atsakovu grūdų pirkimo – pardavimo sutartį. 2010-08-08 Kėdainių rajone smarkus liūtinis lietus ir smarkus vėjas sunaikino dalį ieškovo ūkininko derliaus, dėl ko jis negalėjo tinkamai įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų ir dėl atsakovo padaryto ekonominio spaudimo buvo priverstas pasirašyti ginčijamus taikų susitarimą ir vekselį. Atsakovas grasino, kad ieškovui nepasirašius minėtų dokumentų jis neatsiskaitys už ieškovo pristatytus kviečius bei rapsus. Atsakovas sumokėjo už grūdus tik po to, kai ieškovas pasirašė susitarimą ir vekselį, o iki to ieškovas neturėjo oficialaus patvirtinimo apie praūžusio viesulo prilyginimą nenugalimos jėgos (force majore) aplinkybėms (b.l. 1-6, 1 tomas).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-01-30 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad 2010-08-08 gamtos stichijos sukelti padariniai ieškovui buvo žinomi ginčijamų 2010-09-21 susitarimo ir vekselio pasirašymo metu. Aktas apie žalą derliui buvo surašytas 2010-08-13 (b.l.16, 1 tomas). Taip pat nurodė, kad įrodymų apie 2010-08-16 paaiškinimo įteikimą atsakovui ieškovas nepateikė, todėl yra pagrįstas atsakovo argumentas, jog ieškovo nepranešimas apie negalėjimą įvykdyti sutartinius įsipareigojimus sudarė pagrindą atsakovui reikalauti nuostolių atlyginimo (CK 6.212 str.3d.). Nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinį remiantis nenugalimos jėgos aplinkybe (CK 6.212 str., 6,253 str.2d.), nes ją ieškovas galėjo protingai numatyti Sutarties sudarymo metu, be to šalys Sutarties 6.7 p. aptarė force majore taikymo sąlygas. Blogo derliaus riziką ieškovas prisiėmė pagal 2009-12-28 sutartį. Taip pat nurodė, kad pagal nustatytas aplinkybes ginčijamą susitarimą ieškovas iš esmės pasirašė savo valia ir suvokdamas jo esmę, todėl nėra pagrindo pripažinti 2010-09-21 vekselį negaliojančiu remiantis ĮPVĮ 19 str., nes nenustatyta, kad vekselio turėtojas atsakovas tyčia veikė ieškovo nenaudai (b.l. 195-198, 1 tomas).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas ūkininkas D. B. apeliaciniu skundu (b.l. 203-206, 1 tomas), prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-30 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pripažinti negaliojančiu 2010 m. rugsėjo 21 d. Taikų susitarimą prie grūdų pirkimo- pardavimo sutarties Nr. 09AR/454/2009 (IS 10/4/454), pripažinti negaliojančiu 2010-09-21 paprastą neprotestuotiną vekselį, išduotą ieškovo ūkininko D. B. atsakovui UAB „Agrorodeo“ 86.636 Lt sumai, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pagal 2010-09-21 Taikaus susitarimo 1 p. šalys konstatavo, kad „Pardavėjas neturi galimybių pristatyti viso Sutartyje numatyto kviečių kiekio, t.y. negali pristatyti 83,97 tonų grūdų ir 121,48 tonų rapsų....". Apie įvykusį škvalą atsakovui be jokios abejonės buvo žinoma, nes jis apėmė ne tik ieškovo turimus žemės plotus, bet sukėlė įvairias pasekmes ir visoje Lietuvoje. Nurodo, kad Taikaus susitarimo esmė nebuvo pašarinių grūdų kainos nustatymas, o Pirkėjo (atsakovo) nuostolių atlyginimas. Taip pat nurodo, kad laiku neišrašydamas ir neapmokėdamas sąskaitų jis darė ekonominį spaudimą ieškovui, priversdamas pasirašyti prieš savo valią 2010-09-21 Taikų susitarimą ir 2010-09-21 paprastą neprotestuotiną vekselį 86.636 Lt sumai. Nurodo, kad ieškovas ūkininku buvo įregistruotas 2008-02-27, t.y. pasirašant 2010-09-21 Taikų susitarimą ir paprastą neprotestuotiną vekselį ūkininko veikla užsiėmė apie pustrečių metų, buvo tik 22 metų amžiaus. Atsižvelgiant į tai, negalima lyginti ieškovo ir atsakovo kaip lygiaverčių šalių, nes atsakovas, kaip bendrovė, veiklą vykdo nuo 2006 m., turi savo struktūrą, specialistus, patirtį sprendžiant panašaus pobūdžio problemas. Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl ekonominio spaudimo, neteisingai įvertino CK 1.91 str. nurodytas aplinkybes arba neatsižvelgė į konkrečius faktus. Nurodo, kad nors ieškovas ir nepateikė įrodymų dėl 2010-08-16 paaiškinimo įteikimo atsakovui, tačiau kiti bylos duomenys patvirtiną, kad atsakovui buvo žinoma apie įvykusią gamtos stichiją. Taip pat nurodo, kad nors konkreti priežastis, dėl ko ieškovas negali pristatyti kviečių ir neįvardinta, tačiau atsakovui, kaip apdairiam ir protingam asmeniui, buvo žinoma apie 2010-08-08 įvykusią gamtos stichiją, nes apie ją ir jos padarinius daug kartų buvo skelbiama masinės informacijos priemonėse ir žiniasklaidoje, todėl teismo argumentas dėl to, kad atsakovui nebuvo pranešta apie stichijos padarinius, nėra pagrįstas. Nurodo, kad oficialios pažymos apie įvykusias Force Majeure aplinkybes nebuvimas ir buvo pagrindas, dėl kurio buvo pasirašytas Taikus susitarimas. Taip pat nurodo, kad teismas visiškai nepasisakė ir neįvertino 2011-05-17 priimto ir įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4346-345/2011. Šioje byloje teismas iš dalies patenkino ūkininko D. B. prašymą ir konstatavo, kad 2010-08-08 įvykusi audra yra pripažintina nenugalimos jėgos aplinkybe. Nurodo, kad 2010-09-21 paprastas neprotestuotinas vekselis buvo išduotas esant atsakovo ekonominiam ir psichologiniam spaudimui, grasinant atsakovui nesumokėti privalomus mokėjimus už pristatytus grūdus. Negavus šių mokėjimų, ieškovui būtų atsiradę neigiamų ekonominių padarinių, todėl ieškovui nebuvo kitos protingos alternatyvos - tik pasirašyti vekselį, nors vekselio išdavimas ir neatitiko ieškovo vidinės valios. Taip pat nurodo, kad Stenogramų turinys posėdžio metu nebuvo paskelbtas ir kaip įrodymas nebuvo tiriamas. Tačiau priimdamas sprendimą teismas vadovavosi jomis, nes iš jų turinio padarė išvadą, kad vekselio turėtojas atsakovas neveikė ieškovo nenaudai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu (b.l. 2-8, 2 tomas) į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Agrorodeo“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas tuo metu geranoriškai sutiko atlyginti atsakovo nuostolius, todėl atsakovas sudarydamos Taikų susitarimą, netgi sutiko, kad būtų atlyginta mažesnė nei jam padarytų nuostolių suma, t.y. dėl ieškovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atsakovas patyrė 97 433 79 Lt nuostolių, tačiau sutiko, kad ieškovas atlygintų 83 636 Lt. Nurodo, kad Taikaus susitarimo esmė yra ne tik nuostolių suma ir jų atlyginimo tvarka, kaip teigia apeliantas, bet ir pašarinių kviečių kainos nustatymas. Taikus susitarimas buvo sudarytas abiejų šalių interesais bei suderinta valia. Savo prisiimtų įsipareigojimų pagal Taikų susitarimą įvykdymui ieškovas išdavė Vekselį. Taip pat nurodo, kad apeliantas neturi teisės ginčyti Taikų susitarimą po jo sudarymo patvirtino savo veiksmais. Tai yra savarankiškas pagrindas atmesti apelianto reikalavimus. Nurodo, kad susitikimo metu abi pusės lygiaverčiai derėjosi dėl sudaromo Taikaus susitarimo sąlygų, t.y. šalys abipusiu sutarimu nustatė sutartyje neaptartą pašarinių kviečių kainą, atsakovas geranoriškai sutiko sumažinti atlygintinų nuostolių dydį bei šalys nustatė nuostolių atlyginimo terminą ir būdus. Iš pateiktos stenogramos matyti, kad tarp šalių vyko normalus, geranoriškas bendravimas. Nurodo, kad Teismo teiginys, kad įrodymai neturi išankstinės galios teismui, tik parodo teismo nešališkumą ir nesudaro pagrindo nesivadovauti tokiu įrodymu. Nurodo, kad sąskaitų faktūrų išrašymo terminas apskritai nebuvo aptartas Grūdų pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 09AR/454/2009. Nurodo, kad sąskaitos-faktūros išrašymo terminas priklauso nuo objektyvių atsakovo neįtakojamų aplinkybių, t.y. nuo to, kada grūdų priėmimo punktas išsiųs minėtus dokumentus atsakovui, koks bus pašto siuntos pristatymo greitis bei kada dokumentus gaus atsakovas UAB „Agrorodeo“. Nurodo, kad ieškovas iki šiol neminėjo aplinkybės, kad sąskaitų išrašymas sustojo, todėl naujomis aplinkybėmis negali remtis teikdamas apeliacinį skundą. Nurodo, kad ieškovo nurodomos tariamai pavėluotai išrašytos ir apmokėtos sąskaitos faktūros 51.379,41 Lt sumai objektyviai negalėjo būti išrašytos anksčiau kaip 2010-09-21, nes tik šią dieną įvykusio susitikimo metu šalys sulygo dėl pristatytos produkcijos (pašarinių kviečių) kainos ir tuo pačiu dėl jų priėmimo (nupirkimo). Nurodo, kad pašarinių kviečių kaina buvo nustatyta tik 2010-09-21 įvykusio susitikimo metu. Iki tol bendra pašarinių kviečių kaina ir jų nupirkimo sąlygos apskritai nebuvo žinomos, todėl iki minėtos datos atsakovas objektyviai negalėjo „grasinti nesumokėti 51.379,41 Lt už pristatytus grūdus", kaip teigia apeliantas. Taip pat nurodo, kad apeliantas jokiomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindžia atsakovo spaudimo jam pasirašant vekselį. Nurodo, kad 2011-01-14 rašte Nr.2 bei 2010-12-14 pasiūlyme apeliantas pripažįsta, kad Taikų susitarimą sudarė dėl to, kad neįvykdė Grūdų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 09AR/454/2009. Be to, minėtais raštais apeliantas siūlo pakeisti Taikų susitarimą. Tokiu būdu apeliantas dar kartą pripažino Taikaus susitarimo teisėtumą bei savo pareigą atlyginti atsakovo patirtus nuostolius. Nurodo, kad ir pats apeliantas patvirtina, kad neturi jokių pranešimo apie tariamas nenugalimos jėgos aplinkybes įteikimą atsakovui pagrindžiančių įrodymų. Kadangi ieškovas, sudarydamas Taikų susitarimą bei išduodamas vekselį, žinojo apie tariamai dalį derliaus sunaikinusias aplinkybes, todėl nėra CK 6.212 straipsnyje numatytų sąlygų visumos, kuri atleistų ieškovą nuo sutarties vykdymo. Sandorių sudarymo metu, žinodamas apie dalies derliaus sunaikinimą dėl gamtinių sąlygų ir vis tiek nepaisant to sudarydamas Taikų susitarimą bei išduodamas Vekselį, pats ieškovas atsisakė galimybės remtis nenugalimos jėgos aplinkybėmis ateityje. Nurodo, kad Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų pažyma dėl nenugalimos jėgos aplinkybių nėra didesnę įrodomąją galią turintis įrodymas, tai tik paprastas rašytinis įrodymas. Taip pat nurodo, kad ieškovas galėjo pristatyti kitų augintojų užaugintus kviečius ir rapsus. Todėl, net ir pripažinus, kad ieškovas pats neužaugino reikiamo kiekio kviečių ir rapsų, tai neatleidžia jo nuo sutartinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Kolegija atmeta apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, neteisingai vertino aplinkybes ir neatsižvelgė į konkrečius faktus ir padarė nepagrįstą išvadą dėl ekonominio spaudimo nebuvimo sudarant ginčijamus sandorius.
Pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovo reikalavimo pagrįstumą CK 1.91 str. taikymo atžvilgiu, analizavo ir vertino aplinkybes, kuriomis buvo sudaryti ginčijami sandoriai, taip pat pagrįstai nurodė, jog turi būti vertinama ir atsižvelgiama į šalies, kuriai buvo grasinta amžių, finansinę bei ekonominę būklę, lytį, veiksmų pobūdį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Kolegija pažymi, jog ieškovas nenurodė ir nepateikė įrodymų patvirtinančių duomenis, jog jo atžvilgiu buvo realiai grasinama ir daromas psichologinis poveikis. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas yra verslininkas ir nelaikytinas žymiai ekonomiškai silpnesnes šalimi už atsakovą. Kolegija sutinka, jog ieškovas negali remtis vien tuo, jog yra jauno amžiaus ir veiklą vykdo trumpiau bei atsakovas, teigdamas jog yra silpnesnė šalis. Vien minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo ieškovo vertinti kaip silpnesnės šalies, nes ieškovas yra laikytinas ūkio subjektu vykdančiu tam tikrą veiklą, todėl jam turi būti taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir atsakovui.
Kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl ginčijamo taikaus susitarimo, nurodydamas, jog jis buvo sudarytas dėl to, kad ieškovas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų atsakovui ir įsipareigojo atlyginti dėl to padarytus nuostolius.
Taip pat kolegija atmeta apelianto argumentus, jog skundžiamame sprendime neteisingai nurodyta, jog atsakovas kaip vekselio turėtojas neveikė ieškovo nenaudai. Tai, kad atsakovas tyčia neveikė ieškovo nenaudai sudarant vekselį, pirmosios instancijos teismas nustatė remdamasis tuo, kad ieškovas vekselį pasirašė savo valia, suvokdamas jo esmę, ką patvirtino šalių pokalbių stenograma. Kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, vertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą.
Atmestinas apelianto argumentas, kad byloje pateikta stenograma nebuvo tiriama ir teismas minėtu dokumentu rėmėsi neteisėtai. Iš byloje esančio 2012-01-10 – 2012-01-30 teismo posėdžio protokolo (b.l. 182-192, 1 tomas) matyti, kad pokalbio stenograma buvo pateikta ir prijungta bylą nagrinėjant iš esmės teismo posėdyje atsakovo atstovo prašymu, ieškovas bei jo atstovas posėdyje dalyvavo. Rašytiniai įrodymai teismo posėdžio metu nebuvo garsinami, nes pagal CPK 200 str. šalys su tuo sutiko. Ieškovas ar jo atstovas neprašė atskirai minėto dokumento pagarsinti, todėl preziumuotina, kad jo turinys šalims buvo žinomas. Teismas šį įrodymą vertino kaip rašytinį įrodymą (CPK 177 str., 197 str.) kartu su kitais įrodymais – šalių paaiškinimais, todėl įrodymų vertinimo taisyklių pirmosios instancijos teismas nepažeidė (CPK 185 str.). Be to, iš minėto teismo posėdžio protokolo matyti, kad bylą nagrinėjant iš esmės teismo posėdyje dalyvavo ir savo paaiškinimus davė ir O. P., kuri tiesiogiai bendravo su ieškovu ir dalyvavo sudarant ginčijamus sandorius.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo tenkinti ieškinio remiantis nenugalimos jėgos aplinkybe. Įvertinus bylos medžiagą buvo pagrįstai konstatuota, kad atsakovas apie ieškovo negalėjimą įvykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų dėl įvykusio didelio škvalo su perkūnija nebuvo tinkamai informuotas. Apelianto argumentas, jog apie įvykusią gamtos stichiją atsakovui turėjo būti žinoma, nes apie tai buvo skelbiama masinės informavimo priemonėse, yra nepagrįstas ir atmestinas, nes vien paskelbimas masinės informavimo priemonėse apie tam tikrą įvykį negali būti pagrindu teigti, jog atsakovas buvo informuotas apie tai, jog būtent dėl to įvykio ieškovas negalės vykdyti savo įsipareigojimų. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šalių sudarytos sutarties sąlygos nedraudė ieškovui parduoti atsakovui ankstesnių metų derlių arba pateikti iš trečiųjų asmenų nupirktus grūdus. Kolegija nurodo, kad vertinant nenugalimos jėgos buvimo aplinkybes, kurios galėjo lemti ginčijamo taikaus susitarimo bei vekselio sudarymui, svarbu taip pat nustatyti, ar minėtos aplinkybės – nenugalimos jėgos buvimas, buvo žinomos pačiam ieškovui. Kadangi byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog apie nenugalimos jėgos buvimo aplinkybes ieškovui buvo žinoma pasirašant ginčijamus sandorius – taikų susitarimą ir vekselį, tai taikyti CK 6.212 str. byloje nėra jokio pagrindo.
Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl jo pateikto 2011-05-07 priimto ir įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-4346-345/2011, nors jame buvo nustatyta svarbi šiai bylai aplinkybė – 2010-08-28 įvykusi audra. Kolegija atmeta apelianto argumentus kaip nepagrįstus, nes minėta civilinė byla buvo nagrinėjama tarp kitų šalių ir dėl kitų aplinkybių, todėl nagrinėjant šį ginčą neturi teisinės reikšmės ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai ja nesivadovavo ir nesirėmė.
Dėl aukščiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas bei padarė teisingą išvadą dėl ieškinio nepagrįstumo ir jį atmetė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Atsakovo naudai iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 1200 Lt (CPK 93, 98 str.). Atsakovas pateikė įrodymus, jog byloje apeliacinės instancijos teisme patyrė 3025 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 10-11, 2 tomas), tačiau kolegija priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį nustato vadovaudamasi Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau-Rekomendacijos) nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius. Rekomendacijose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau tokių išlaidų, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Nepaisant to, visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-122/2011). Rekomendacijų 8.11 p. numato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas – 1.5 koeficientas, kurio pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (MMA, kuri procesinių dokumentų parengimo metu buvo lygi 800 Lt). Todėl už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistina 1200 Lt (800 Ltx1,5).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto D. B. 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje teismo instancijoje, atsakovo UAB „Agrorodeo“ naudai.