Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

Kaltinamasis R. Ž. 2024-03-26 apie 15.10 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Kia Sportage“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0423, nustatytas 2.43 promilės neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis R. Ž. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad sužadėtinė pasiūlė skirtis ir liepė išsikraustyti iš namų, nepaaiškino dėl ko. Liepė tą pačią dieną išeiti. Jis susirado nuomotis būstą ir tą pačią dieną išėjo. Dėl to namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Pritrūkus alkoholio, neapgalvotai nusprendė važiavo iki parduotuvės. Automobilių stovėjimo aikštelėje kliudė kitą automobilį. Nukentėjusioji iškvietė policiją. Atvykusi policija patikrino blaivumą ir nustatė 2,43 promilių neblaivumą. Sutiko su prietaiso parodymais. Dėl šio įvykio labai išgyvena.

Kaltinamojo R. Ž. padaryta nusikalstama veika, be jo pačio prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Iš liudytojos G. S. parodymų matyti, kad 2024-03-26 apie 14.35 val. atvažiavo savo automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į saloną, esantį (duomenys neskelbtini). Automobilį pasistatė prie pastato pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), jį paliko tvarkingą. Apie 15.00 val. grįžo, įsėdo į minėtą automobilį, paėmė į rankas telefoną ir tuo metu pajuto smūgį į automobilio galą. Išlipusi iš automobilio pamatė, kad į jos automobilį atsitrenkė kito žmogaus vairuotas automobilis Kia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau vairuotojas liko sėdėti automobilyje, todėl priėjo prie lango. Kia automobilio vairuotojas nuleido langą, tuomet ji jam pasakė, kad šis įvažiavo į jos automobilį. Vairuotojas išlipo iš savo automobilio, apžiūrėjo abu automobilius ir pasakė, kad nieko čia nenutiko, jokių apgadinimų jis nemato. Kia automobilio vairuotojas įsėdo į savo automobilį ir pavažiavo šiek tiek toliau nuo jos automobilio, iš jo išlipo ir su šluoste pradėjo valyti įbrėžimus, esančius ant savo automobilio, tuo metu sakydamas, kad jokių apgadinimų nėra. Kadangi neturėjo eismo įvykio deklaracijos, paklausiau ar Kia automobilio vairuotojas turi eismo įvykio deklaraciją. Šis atsakė, kad neturi, paklausė kiek pinigų ji nori dėl patirtų automobilio apgadinimų. Kadangi Kia automobilio vairuotojo stovėsena jam kėlė įtarimą, šis nerišliai kalbėjo, pamanė, kad jis gali būti neblaivus, todėl paskambino 112, paaiškino pareigūnams situaciją ir laukė jų atvykstant. Tiek ji, tiek Kia automobilio vairuotojas įsėdo į savo automobilius, laukė atvykstančių pareigūnų. Belaukiant pareigūnų, Kia automobilio vairuotojas dar kartą atėjo iki jos automobilio ir pasakė, kad gali duoti jai 1000 eurų dėl patirtų apgadinimų, tačiau ji nesutiko. Atvykus pareigūnams, jiems paaiškino situaciją (b. l. 63–64).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, fotolentelėmis, iš kurių matyti užfiksuoti nukentėjusiosios ir įtariamojo automobiliai iškart po įvykio (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12–13, 15–17).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, fotolentelėmis, iš kurių matyti, kad apžiūrėtas automobilis Kia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19–20, 22–32).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, fotolentelėmis, iš kurių matyti, kad apžiūrėtas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 34–35, 37–40).

Neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, kad 2024-03-26 apie 15.32 val. R. Ž. nustatytos 2,43 promilės, 15.49 val. - 2,45 promilės (b. l. 56, 57).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Šioje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų anksčiau aprašytų įrodymų visuma (išsamiais paties kaltinamojo R. Ž. parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais) neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis R. Ž. ikiteisminio tyrimo nustatytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę – automobilį „Kia Sportage“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu „Alkotest 7510“ buvo nustatytas 2,43 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais kaltinamasis R. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims. Jis veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamojo R. Ž. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

IV. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos. Kartu teismų praktikoje išaiškinta, jog net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K 67-942/2019, 2K-81-895/2020 ir kt.).

Laiduotoja R. M. prašo atlesti R. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės jos laidavimui be užstato. Sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Kaltinamasis R. Ž. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jis praeityje neteistas, visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo teisiamas. Byloje civilinių ieškinių nepareikšta, viso teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nuoširdžiai gailėjosi ir pažadėjo teismui nebenusikalsti, todėl, galima teigti, jog R. Ž. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Mano, kad yra visos būtino atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pretendentė į laiduotojus nurodė, kad ji dirba, teigiamai charakterizuojama, neturi drausminių nuobaudų, yra neteista, todėl save laiko tinkama laiduotoja.

Prokurorė su prašymu sutinka ir sprendžia, kad yra visos sąlygos atleisti R. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės. Nurodo, kad yra būtinosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, nustatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, t. y. yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Prašymas dėl laidavimo tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. Ž. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Praeityje kaltinamasis neteistas, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo teisiamas. R. Ž. priklausomybės ligų centre Kauno filiale neužregistruotas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, dirba. Byloje civilinių ieškinių nepareikšta. Viso teisiamojo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi ir pažadėjo teismui nebenusikalsti, todėl, teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad R. Ž. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, yra visos būtino atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti asmenys, tačiau laiduotoju skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje kaltinamojo draugė R. M. prašė perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu apklausta pretendentė į laiduotojus nurodė, kad ji žino, dėl ko yra teisiamas R. Ž., jo elgesį vertina kritiškai. Mano, kad yra kaltinamajam autoritetas, jis į ją visada kreipiasi, viską pasipasakoja, leidžia laiką kartu. Anksčiau neteista, dirbanti. Mano, jog gali daryti jam teigiamą įtaką.

Dėl tokių nustatytų aplinkybių, teismo vertinimu, R. M. yra tinkama būti laiduotoja, nes ji gali daryti teigiamą įtaką R. Ž.. Esant nustatytai BK 40 straipsnio numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertai laiduotojai, yra teisinis pagrindas R. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonė yra teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones nuo 1 iki 5 metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ir jos taikymo trukmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas tokios priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirta priemonė turi būti proporcinga padarytos veikos pavojingumui, taip pat kaltininko asmenybei.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatė baudžiamąją atsakomybę, nurodydamas, kad už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Taigi, įstatymo leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams.

Byloje nustatyta, jog R. Ž. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklę – būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,43 promilių girtumas. Todėl siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Nustatant taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgė į tai, kad R. Ž. nėra teistas, neginčijo veikos padarymo aplinkybių ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl įvertinus nurodytas aplinkybes nustatytinas šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminas – 1 metai (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Nustatyta, kad R. Ž. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Kia Sportage“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. VĮ „Regitra“ duomenimis, minėto automobilio valdytojas-savininkas yra R. Ž. (b. l. 59), taigi nusikaltimo padarymo priemonė – priklauso kaltinamajam, jis yra faktinis automobilio valdytojas, todėl transporto priemonė – automobilis „Kia Sportage“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui ir jo šeimos nariams, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

VI. Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje yra gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. balandžio 3 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam R. Ž. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 83,33 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat įvertinus tai, kad gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, esant būtinam gynėjo dalyvavimui procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl kaltinamojo gynėjo dalyvavimo baudžiamajame procese, iš jo nepriteistinos.

VII. Kiti klausimai

R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimas. Šios kardomosios priemonės paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, vairuotojo pažymėjimas siųstinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. Ž., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

R. Ž. perduoti laiduotojos R. M. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirti R. Ž. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

- 1 (vienerius) metus uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2024-03-28, apie tai pranešant VĮ „Regitra“;

- konfiskuoti automobilį „Kia Sportage“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, kuris saugomas (duomenys neskelbtini) ir jį perduoti automobilio konfiskaciją vykdysiančiai institucijai.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Laikiną R. Ž. nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Kia Sportage“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki automobilio konfiskacijos pradžios, o pradėjus automobilio konfiskaciją, panaikinti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, vairuotojo pažymėjimą siųsti VĮ „Regitra“.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš R. Ž. nepriteisti.

Išaiškinti R. Ž., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai R. M., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.