- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-28
- Bylos Nr.
- M1-859-754/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-02320-2008-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Advokatai
- Daiva Dereškevičienė
asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – L. J., gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei,
VšĮ Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikos atstovei gydytojai psichiatrei A. S.,
teismo posėdyje išnagrinėjusi VšĮ Centro poliklinikos teikimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. J. 2012 m. gruodžio 28 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. M1-589-754/2012 buvo taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinis stebėjimas ir gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kadangi įrodyta, kad ji padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, turinčią nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, požymių, būdama nepakaltinama. 2014 m. balandžio 18 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi L. J. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Šalies argumentai
VšĮ Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikos specialistai teikimu prašo nutraukti priverstinės medicininės priemonės taikymą, suteikiant pacientei galimybę gydytis savarankiškai.
Teismo posėdžio metu VšĮ Centro poliklinikos atstovė gydytoja psichiatrė A. S. nurodė tas pačias išvadoje nurodytas aplinkybes ir siūlė teikimą tenkinti. Taip pat paaiškino, kad L. J. būsena stabili, agresijos skalė žema, visada atvykdavo į įstaigą, nors gyvena Kaune; nuo nutarties skirti priverčiamąją medicinos priemonę vykdymo pradžios jau praėjo 1 metai 8 mėnesiai, todėl tikslinga nutraukti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą.
Prokuroras ir asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėja siūlė tenkinti teikimą.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichinė būklė bei išnyksta jo pavojingumas.
Susipažinus su bylos medžiaga bei VšĮ Centro poliklinikos teikimu, nustatyta, kad L. J. pagal 2012 m. gruodžio 28 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartį, kuria jai paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis, Rokiškio psichiatrijos ligoninėje gydyta nuo 2013 m. balandžio 15 d. L. J. psichikos būsenai stabiliai pagerėjus, nenustačius agresijos ar vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų, rekomenduojant Rokiškio psichiatrijos ligoninės komisijai, jai taikytas stacionarinis stebėjimas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis 2014 m. balandžio 18 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi pakeistas į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Iš teismui pateiktos VšĮ Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikos specialistų komisijos išvados bei teismo posėdžio metu duotų gydytojos psichiatrės paaiškinimų matyti, kad L. J. nuo 2015 m. gegužės 14 d. gydoma minėtos įstaigos Psichikos sveikatos klinikoje, reguliariai, paskirtu laiku lankėsi pas gydančią gydytoją psichiatrę ir kitus specialistus, režimo pažeidimų per šį laikotarpį nebuvo. Gydanti gydytoja psichiatrė nurodė, kad pacientei psichozės simptomų nenustatyta, nuotaika neblogėja, suicidinių minčių nėra. Išvadoje taip pat nurodyta, kad pacientė jaučiasi geriau, planuoja tęsti gydymą savarankiškai ir užsiregistruoti poliklinikoje pagal dabartinę gyvenamąją vietą.
Atsižvelgiant į tai, kad L. J. buvo stebima dėl apysunkio nusikaltimo padarymo, jog būklė yra pagerėjusi ir stabili, psichozės, agresijos ar režimo reikalavimų nepastebėta – moteris lankėsi pas gydytoją psichiatrę ir kitus specialistus nustatytu laiku, vartojo jai paskirtus vaistus, todėl laikytina, kad jos socialinis pavojingumas sumažėjęs. Be to, L. J. gyvena su savo seserimi, kur yra prižiūrima kartu gyvenančios dukros K. J., moteris išreiškė norą savanoriškai tęsti gydymą poliklinikoje pagal savo gyvenamąją vietą. Teismas daro išvadą, kad priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas nutrauktinas.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) Finansų ir ūkio skyriaus vedėja pateikė teismui prašymą priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Prašyme nurodyta, kad 2014 m. gruodžio 12 d. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė K. Sandaraitė – Butvilienė teikia antrinę teisinę pagalbą L. J. baudžiamojoje byloje Nr. M1-859-754/2012. Vadovaujantis už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69, 4 punktu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iki 2015 m. sausio 23 d. sudarė 34,74 Eur.
Teismas atkreipia dėmesį, kad Tarnybos koordinatoriaus parinkta gynėja K. Sandaraitė – Butvilienė į 2014 m. gruodžio 23 d. teismo posėdį neatvyko dėl užimtumo kitoje byloje ir L. J. interesų neatstovavo, 2015 m. sausio 23 d. teismo posėdžio metu jos gynėja paskirta advokatė Daiva Dereškevičienė.
Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014 m. sausio 1 d. numatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai (2014 m. liepos 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-516-562/2014). Šiuo atveju buvo nagrinėjamas teikimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nutraukimo, L. J. teismo posėdyje nedalyvavo, be to, atsižvelgiant į jos psichinę būseną, siekiant įgyvendinti jos teisę į gynybą, gynėjos dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo L. J. valios (BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šių išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, yra nesuderinamas su jos teise į gynybą ir valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių, pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 440 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
VšĮ Centro poliklinikos teikimą tenkinti.
Panaikinti L. J. 2014 m. balandžio 18 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.
Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.