Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno m. apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Aušrai Drūlytei, nedalyvaujant pareiškėjui R. Š., dalyvaujant jo atstovui advokatui Domui Pakėnui, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims Z. D., V. K., jų atstovei advokatei Vytautei Linaburgienei, nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims I. I., notarei Rūtai Palšauskienei viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Z. D., V. K., I. I., notarei Rūtai Palšauskienei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, sandorių pripažinimo negaliojančiu ir nustatė :

Aprašomoji dalis

Pareiškimas grindžiamas tuo, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina J. Š., kuri gyveno santuokoje su pareiškėjo tėvu J. Š.. Santuokos metu buvo įgytas turtas: butas adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas su pastatu (duomenys neskelbtini). Pagal CK 5.13 str. sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių yra ne daugiau kaip 3, neįskaitant sutuoktinio. J. Š. ir J. Š. turėjo du vaikus : pareiškėją ir suinteresuotą asmenį I. I., todėl J. Š. po savo žmonos mirties paveldėjo ¼ jai nuosavybės teise priklausiusio turto, o kita dalis atiteko vaikams.

Pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti – žemės sklypą ir pastatą (duomenys neskelbtini). Nuo 2005 m. , po motinos mirties pareiškėjas nuolat prižiūrėjo šį turtą ir juo rūpinosi - mokėjo už elektrą, šiukšlių išvežimą, mokėjo sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) nario mokestį, dalyvavo bendrijos visuomeninėje veikloje, susirinkimuose, nepriekaištingai prižiūrėjo sodo sklypą. J. Š. nebuvo sudariusi testamento, todėl jos turtas paveldimas pagal įstatymą: ¼ dalis pergyvenusiam sutuoktiniui J. Š. ir ¾ pareiškėjui ( I. I. į palikimą nepretenduoja). Priėmus palikimą pareiškėjui priklausytų 3/8 dalys buto (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ir pastato (duomenys neskelbtini). Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą būtina tam, kad pareiškėjas galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti nuosavybės teisę į motinos paliktą turto dalį. 2011 12 05 J. Š. vyras J. Š. mirė. Jam mirus paaiškėjo, kad jis buvo sudaręs du testamentus. Pirmasis sudarytas 2008 m. (duomenys neskelbtini) G. Č. naudai. 2010 m.(duomenys neskelbtini) J. Š. sudarė dar vieną testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko Z. D. ir V. K.. Jos kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. 2012 03 21 joms buvo išduotas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas. Tą pačią dieną 2012 03 21 jos pasidarė paveldėto turto pasidalinimo sutartį, kuriuo turtą pasidalino. Sudaryti sandoriai yra neteisėti, kadangi paveldėto turto dalis turi atitekti pareiškėjui, po motinos J. Š. priėmusiam motinai priklaususią turto dalį. Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas ir paveldėto turto pasidalinimo sutartis, sudaryta tarp V. K. ir Z. D., yra niekiniai sandoriai, todėl turi būti pripažinti negaliojančiais. Jie prieštarauja tokioms imperatyvioms įstatymų normoms: CK 4.37, 4.48, 5.8 str. t.y. suinteresuoti asmenys pagal ginčijamus sandorius įgijo nuosavybės teisę į daiktus, kurie 3/8 dalis priklauso kitam savininkui. Teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, jog 2005 m. (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo motinai J. Š., dalį jos turto paveldėjo pareiškėjas, išeina, kad likusi turto dalis, atitenkanti J. Š., yra mažesnė nei paveldėjo testamentinės įpėdinės. Mirdamas J. Š. testamentinėms įpėdinėms paliko tik jungtinės nuosavybės teise ir iš J. Š. paveldėtą turtą, kurį sudaro 5/8 dalys buto bei žemės sklypo su pastatu. Suinteresuoti asmenys pagal ginčijamus sandorius įgijo didesnę nei joms priklauso turto dalį t.y. dalis turto buvo įgyta be jokio teisėto nuosavybės teisės perleidimo pagrindo.

Suinteresuoti asmenys I. I. ir notarė Rūta Palšauskienė į posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta. Atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Nustatyta, jog 2005 m. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama J. Š. ( 1 t. b.l.9), o 2011 m. (duomenys neskelbtini) tėvas J. Š. ( 1 t. b.l.10). 2008 m. (duomenys neskelbtini) J. Š. sudarė testamentą G. Č. naudai (1t. b.l.12), o 2010 m. (duomenys neskelbtini)– G. Č. dukterų V. K. ir Z. D. naudai (Paveldėjimo bylos 7 lapas). Mirus pareiškėjo motinai J. Š. paveldėjimo byla užvesta nebuvo ( 1 t. b.l.17). SB (duomenys neskelbtini )2011 12 07 pažymoje yra nurodyta, jog nuo 2005 m. J. Š. sklypo netvarkė ir kaip bendrijos narys visuomeninėje veikloje nedalyvavo ( 1 t. b.l.11). Pareiškėjas pateikė Pinigų priėmimo kvitus ir sąskaitas teigdamas, kad jis mokėjo nario mokestį, už elektrą ir kt. ( 1 t. b.l.19-28). Suinteresuoti asmenys V. K. ir Z. D. pateikė Pinigų priėmimo kvitus bei žiniaraščius apie mokesčių mokėjimą ( 1 t.b.l.114-120) bei Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (1 t.b.l.122-126). Protokole užfiksuota sodo sklypo (duomenys neskelbtini) padėtis. Nurodoma, jog sodo namelis yra negyvenamas, sienų dažai atsilupę. Sklype auga tik aukšta žolė, dilgėlių krūmai, neauginamos daržovės ir kt.; 2012 03 21 Z. D. ir V. K. buvo išduotas Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas apie tai, kad jos po J. Š. mirties pagal testamentą pavedėjo butą ir žemės sklypą su pastatu ( Paveldėjimo bylos l. 18-22). Tą pačią diena jos sudarė Paveldėto turto pasidalinimo sutartį, kuria pasidalino paveldėtą turtą ( 1 t. b.l.70-75). Pareiškėjas į Notarų biuro dėl palikimo priėmimo nesikreipė, bet tik pateikė paklausimą ar nebuvo užvestos paveldėjimo bylos po J. Š. ir J. Š. mirties ( 1 t. b.l.2, 23).

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas. Paveldėjimo objektas yra palikimas t.y. mirusio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių neturtinių teisių visuma. CK 4.47 str. 2 p. nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Taigi, pavelėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Ta, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas t.y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimamas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek savarankiškai, tiek per įgaliotą asmenį. Priimdamas palikimą įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikrus teisinius padarinius t.y. įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Tam neužtenka vien asmens vidinės valios, būtina šią valią išreikšti įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, kad jo valią žinotų kiti asmenys. Tik toks valios išreiškimas gali sukelti civilinius teisinius padarinius. CK 5.51 str. nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdytu, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius ir pan.;). Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, - tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 str. 3 d.). Ar šie veiksmai atlikti sprendžiama iš 1) veiksmų fakto, 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Ir tam nėra būtinas teisiškas įforminimas t.y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas konkrečios aplinkybės ir pareiškėjo konkretus elgesys po palikimo atsiradimo t.y. ar jo veiksmus dėl palikimą sudarančio turto galima vertinti kaip paveldėto turto savininko. Nekilnojamojo turto faktiškas valdymas gali reikšti apsigyvenimu jame po palikėjo mirties ar tolesnis gyvenimas, jeigu įpėdinis gyveno kartu iki palikėjo mirties, taip pat šio turto priežiūra, prievolių, susijusių su šiuo turtu, vykdymas ir pan.; Ir tai turi būti atlikta per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ( CK 5.50 str. 3 d.).

Pareiškėjas savo reikalavimą grindė rašytiniais įrodymais – 2011 12 07 SB“Vanagynė“ pažyma bei mokėjimo kvitais , Pinigų priėmimo kvitais. Pažymoje nurodyta, kad sodo sklypą nuo 2005 m. kaip savininkas tvarkė ir mokesčius mokėjo pareiškėjas, o ne tikrasis savininkas – pareiškėjo tėvas. Tačiau bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas pripažino, jog mokestiniuose dokumentuose ( nario mokesčio, už elektrą) jis prie pavardės „Štrimaitis“ prirašydavo savo vardo pirmąją „R“ raidę ( 2 t. b.l.9, 11). Pažymą pasirašęs bendrijos pirmininkas D. T. teigė, jog jis net nėra matęs pareiškėjo tėvo J. Š., nes visus mokesčius mokėjo pareiškėjas, tačiau tiek pats pareiškėjas, tiek teisme liudijęs jo sūnus K. Š. teigė, jog jie patys atsiveždavo J. Š. į sodą, kad pastarasis pasirašytų mokėjimo dokumentuose ir būtent J. Š., o ne pareiškėjo parašai yra Žiniaraščiuose nario ir tiksliniams mokesčiams priimti ( 2 t. b.l.114-120, CPK 197 str.). Liudytojai A. M., sodo kaimynas bei buvęs sodo bendrijos pirmininkas M. V. patvirtino, jog pagal tuometinę tvarką bet kas galėjo atnešti pinigus ir pasirašyti, todėl aplinkybė, jog mokestiniuose dokumentuose buvo ne tik J. Š. vardas ir pavardė, bet ir parašai ir tai, kad pareiškėjas pripažino prirašęs kai kuriuose kvituose savo vardo pirmąją raidę leidžia vertinti pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus kaip neturinčius jokios įrodomosios reikšmės (CPK 185 str.).

Pareiškėjo iškviestų liudytojų parodymai taip pat vertintini kaip nepakankami prašomam juridiniam faktui nustatyti. Pareiškėjas savo paaiškinimuose yra nurodęs, tą teigė ir jo sūnus liudytojas K. Š., kad po mamos J. Š. mirties jo tėvas J. Š. norėdavo važiuoti į sodą , todėl jį ten atveždavo. Tuo tarpu liudytojas A. M., nors ir sodo kaimynas bei bendrijos pirmininkas D. T. teigė, jog matydavo tik pareiškėją ir jo sūnus ( 2 t. b.l.14, 15). Tuo tarpu liudytojas M. V. nurodė, kad pareiškėjo dirbančio nėra matęs, o tik du didelius, jaunus vyrus. Liudytojų parodymai yra prieštaringi, neatitinka pačio pareiškėjo paaiškinimų, todėl teismas negali jais vadovautis ir laikyti pakankamais prašomam juridiniam faktui nustatyti.

Pareiškėjas teigė, kad jis tvarkė sodo sklypą, remontavo namą, tvoros tvėrimo tikslu sukalė sklype kuolus t.y. naudojosi turtu ir jį valdė kaip savo nuosavybę. Suinteresuoto asmens V. K. paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjas 2006 m. tvarkė sodo namelį – išėmė langus ir užkalė plokštėmis, kas labai nepatiko J. Š.. Byloje pateiktos nuotraukos patvirtina tokių darbų atlikimą. Tačiau šie darbai buvo atlikti tik 2006 m., praleidus 3 mėnesių terminą. Juolab, jog suinteresuoti asmenys V. K. ir Z. D. tvirtino, kad už viską sumokėdavo pats J. Š.. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytos aplinkybės bei prie protokolo pateiktos nuotraukos leidžia daryti išvadą, jog sodas buvo apleistas : tvora taip ir nebuvo aptverta, sienų dažai atsilupę, žemės sklype auga tik aukšta žolė, dilgėlių krūmai, neauginamos jokios daržovės, medžiai apdžiūvę. Tai suponuoja išvadą, jog pareiškėjas savo valios priimti palikimą ir tapti šio turto savininku neišreiškė konkliudentiniais veiksmais, nes toks turto naudojimasis ir jo priežiūra , kaip nustatyta byloje, nepatvirtino pareiškėjo, kaip įpėdinio valios turtą perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip savo nuosavybe. Pačio pareiškėjo paaiškinimų analizė leidžia daryti išvadą, kad esant gyvam jo tėvui J. Š. pastarasis ir važiuodavo į sodą kaip šio turto savininkas , o pareiškėjas tik kaip pagalbininkas. Pareiškėjas pripažino, jog po motinos J. Š. su tėvu J. Š. net nebuvo kalbėjęs apie atsiradusį palikimą )CPK 178, 186, 185 str.).

Įvertinus nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus pareiškėjo reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jis faktiškai priėmė palikimą, atsiradusį po jo motinos J. Š. mirties nustatymo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas ( CPK 178, 189, 197, 185, 444 str. 1 , 2 d. 8 p., CK 5.50, 5.51 str.).

Teismas gina kiekvieno asmens pažeistas ar ginčijamas teises (LR Konstitucijos 30 str. 1 d., CK 3.138 str. CPK 5 str.). Pareiškėjui neįrodžius, jog jis po savo motinos J. Š. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti negali būti tenkinami ir jo reikalavimai pripažinti suinteresuotiems asmenims 2012 03 21 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą bei 2012 03 21 Paveldėto turto pasidalinimo sutartį negaliojančiais, kadangi šie sandoriai jokių pareiškėjo, kaip įstatyminio įpėdinių teisių ir teisėtų interesų nepažeidė.

Iš pareiškėjo priteistinos bylinėjimosi išlaidos : išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei pašto išlaidos valstybės naudai ( CPK93, 96, 98 str.).Suinteresuotiems asmenims grąžintini 280 Lt, kuriuos jos įmokėjo už liudytojų iškvietimą ( 1 t. b.l.153, 154 ) bei panaikintinos 2012 08 01 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ( CPK 150 str.).

pareiškimą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo R. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) 2500 Lt ( du tūkstančius penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti suinteresuotų asmenų Z. D. a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. K. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš R. Š. 56 Lt (penkiasdešimt šešis litus) pašto išlaidų valstybės naudai įmokant į VMI (įm.k. 188659752) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas „Swedbank“ (kodas 73000), bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Grąžinti suinteresuotiems asmenims Z. D. a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. K. a.k. (duomenys neskelbtini) po 140 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt litų) , 2012 12 19 mokėjimo pavedimu įmokėtų į Kauno miesto apylinkės teismo sąskaitą Nr.LT95 7300 0100 1222 9831 AB“Swedbank“.

Panaikinti 2012 08 01 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - areštą butui (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypui ir pastatui adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.