Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Juozapo Surblio,

V. C., gimęs (duomenys neskelbtini) (a.k. (duomenys neskelbtini) rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002-02-19 nuosprendžiu teistas pagal Lietuvos Respublikos BK 272 str. 2 d. (1961 m. įst. red.) ketveriems metams laisvės atėmimo (2003-07-09 nutartimi veika kvalifikuota pagal naujojo Kodekso 180 str. 1 d. ir paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė), Šilalės rajono apylinkės teismo 2002-06-12 nuosprendžiu teistas pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d. (1961 m. įst. red.) vieneriems metams laisvės atėmimo (2003-10-02 nutartimi veika kvalifikuota pagal naujojo Kodekso 178 str. 1 d. ir paskirta ta pati vienerių metų laisvės atėmimo bausmė), Kauno miesto apylinkės teismo 2005-02-09 nuosprendžiu teistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. vieneriems metams ir devyniems mėnesiams laisvės atėmimo, Tauragės rajono apylinkės teismo 2005-07-05 nuosprendžiu teistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. devyniems mėnesiams laisvės atėmimo, ši bausmė remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4, 8 d. subendrinta su Kauno m. apylinkės teismo 2005-02-09 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, remiantis Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2006-04-10 nutartimi paleistas lygtinai 6 mėn. 23 d.,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d., 129 str. 2 d. 6 p., 178 str. 4 d., 178 str. 2 d., 187 str. 2 d.;

Ž. D., gimęs 1972 m. lapkričio 20 d. Klaipėdos rajone (a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis neišnykusį teistumą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-06-09 nuosprendį, kuriuo buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, remiantis Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2006-07-10 nutartimi buvo lygtinai paleistas 7 mėn. 3 d. laikotarpiui,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., 178 str. 2 d., 187 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2006 m. rugpjūčio 23 d. naktį, apie 1 val., kaltinamasis V. C., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įsibrovęs į (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Minija“ esantį A. J. sodo sklypą, sunaikino nedidelės vertės svetimą turtą – tyčia išrovė dviejuose šiltnamiuose augančius 34 pomidorų krūmus, kurių vertė 340 Lt, rožės krūmą už 15 Lt, 10 pipirų stiebų už 10 Lt ir iš viso padarė žalos už 365 Lt;

apytikriai tuo pačiu laiku kaltinamieji V. C. ir Ž. D., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami kaip bendrininkai, tame pačiame sodininkų bendrijos sklype, pažymėtame (duomenys neskelbtini), itin žiauriai nužudė šio sklypo savininką 1937 m. gimusį A. J.: siekdami atkeršyti nukentėjusiajam už dieną prieš įvykį jo pasakytus neva įžeidžiančius žodžius Ž. D. sugyventinės R. S. vaikui abu kaltinamieji iš netoli esančio R. S. namo atėjo į nukentėjusiojo sodo sklypą ir, žinodami, kad A. J. nakties metu yra sodo namelyje, sukėlė triukšmą – tyčia betono trinkele išmušė šiltnamio stiklą, o prie iš namo išėjusio A. J. pribėgęs V. C. kumščiu smogė į veidą, dėl ko nukentėjusysis griuvo ant žemės. Tuo metu pargriuvusį nukentėjusįjį V. C. pradėjo spardyti į įvairias kūno vietas – galvą, juosmenį, po to užšoko ant krūtinės, o čia pat buvęs Ž. D. pradėjo vartoti tokį patį smurtą – taip pat kelis kartus spyrė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, iš jų ir į galvą, dar po to, ranka paėmęs už plaukų ir pakėlęs galvą į viršų, du kartus kitos rankos kumščiu smogė nukentėjusiajam į veidą. Po kaltinamųjų pavartoto smurto tą pačią naktį A. J. mirė dėl patirtos sunkios galvos traumos, kaip dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo: kraujo išsiliejimo dešiniojo pakaušio dalyje po kietuoju dangalu, dešinės pusės kaukolės pamato vietoje, kairiojo pusrutulio smegenėlių kontuzijos, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairiojo pusrutulio smilkinio ir kaktos skiltyse bei šoniniuose paviršiuose ir dėl kairiojo pusrutulio smilkinio – momens ribos žievinės kontuzijos. Be to, dėl pavartoto smurto nukentėjusiajam buvo padaryta masyvi poodinė kraujosruva pilvo priekinės sienos kairėje pusėje, plonųjų žarnų pasaito kraujosruva, krūtinkaulio kūno skersinis bei III ir IV šonkaulių lūžiai;

tuoj po smurto prieš nukentėjusįjį pavartojimo, apie 2 val., kaltinamasis V. C. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą – A. J. priklausiusį dujinį revolverį „RG-22“ už 300 Lt bei 4 šovinius už 16 Lt, iš viso padarydamas žalos už 316 Lt;

tuo pačiu laiku kaltinamieji V. C. ir Ž. D., veikdami kaip bendrininkai, įsibrovė į patalpą – tame pačiame sodo sklype buvusį nukentėjusiųjų A. J. ir I. M. J. sodo namelį, iš kur pagrobė svetimą – nukentėjusiesiems priklausantį – turtą: televizorių už 150 Lt, radijo imtuvą už 30 Lt, elektrinį pjūklą už 420 Lt, sportinį kostiumą už 20 Lt, kitų kaltinamajame akte nurodytų smulkesnių buities daiktų bei maisto produktų, iš viso padarydami žalos už 934 Lt;

po to, apie 2 val. 30 min., kaltinamieji V. C. ir Ž. D., toliau veikdami kaip bendrininkai, visuotinai pavojingu būdu sunaikino didelės vertės svetimą turtą: prieš tai į tą patį sodo namelį įnešę nužudytojo A. J. lavoną, ir siekdami, kad lavonas būtų sudegintas, V. C. tyčia padegė namelio kambaryje kabėjusią užuolaidą, dėl ko netrukus kilo gaisras, kurio metu sudegė pats namelis, dėl ko atsirado 146 575 Lt žala, bei namelyje buvę namų apyvokos bei buities daiktai, baldai – du šaldytuvai už 200 Lt, skalbimo mašina už 50 Lt, įvairūs indai už 200 Lt, du auksiniai žiedai už 500 Lt, sidabrinė grandinėlė už 125 Lt, medžio ruošiniai už 400 Lt, kiti kaltinamajame akte nurodyti daiktai, iš viso padaryta žalos už 150 000 Lt.

Kaltinamasis V. C. dėl nurodytų nusikalstamų veikų padarymo iš esmės kaltu prisipažino ir parodė, kad 2006 m. pavasarį, grįžęs iš įkalinimo vietos, susipažino su R. S., kuri su Ž. D. gyveno viename iš (duomenys neskelbtini) teritorijoje esančių sodininkų bendrijos namų. Tą dieną prieš įvykį sumanęs aplankyti R. S. ir Ž. D., atvykęs į jų namus, atsinešęs alkoholinių gėrimų – degtinės ir alaus, kuriuos iki vakaro jis, Ž. D. ir R. S. gėrę. Begeriant R. S. pasiskundusi, kad netoli gyvenantis sodo kaimynas A. dieną pasakęs nepadorius žodžius jos vaikui ir ji dėl to esanti supykusi. Jau sutemus, išgėrus apie pusantro litro degtinės, visi trys nutarę nueiti pas kaimyną išsiaiškinti dėl jo netinkamo elgesio. Nuėjus pirmą kartą, nusprendę, jog kaimyno nėra namie, nes niekas neatidarė durų, todėl visi trys grįžę atgal, tačiau po šiek tiek laiko, jau naktį, ėję antrą kartą. Atėjus į sklypą, R. S. liepusi išrauti šiltnamyje pasodintus augalus, todėl jis įlipęs į šiltnamį, spardęs augalus, išspyręs duris, tuo pačiu metu girdėjęs dūžtančius kito šiltnamio stiklus. Išėjęs iš šiltnamio, kieme pamatęs vienmarškinį nukentėjusįjį, kuris šaukęs ir šaudęs iš dujinio pistoleto. Norėdamas nuraminti nukentėjusįjį, pribėgęs prie jo, tačiau šis jam, kaltinamajam, smogęs į veidą. Dėl to su nukentėjusiuoju susikibę, jį, nukentėjusįjį, pargriovęs ant žemės, ir pradėjęs spardyti, neleisdamas atsikelti. Tuo metu pribėgęs Ž. D. taip pat pradėjęs spardyti nukentėjusįjį. Kiek sudavė tokių smūgių, nepamena, jų galėtų būti apie dešimt, spardę į įvairias kūno vietas („kur papuolė“), todėl netrukus pajutę, kad nukentėjusysis yra nebegyvas. Šalia buvusi R. S. liepusi nukentėjusiojo kūną iš pradžių įkišti į po namu esančią nišą, po to įnešti į namą ir namą padegti. Įnešus kūną į namą ir paguldžius ant lovos, jis ir Ž. D. pradėję rinkti ir ant antklodės krauti name buvusius daiktus – televizorių, žolės pjovyklę, maisto produktus – ir nešti į R. S. namą. Kadangi R. S. liepusi uždegti namą, tą jis ir padaręs – degtukais uždegęs užuolaidą bei poroloną ir visi iš namo išėję. Todėl prisipažįsta kaltu dėl svetimo turto sunaikinimo padegant, A. J. nužudymo bei dėl svetimo turto vagystės, iš dalies – dėl augalų sunaikinimo, dėl dujinio pistoleto, kaip svetimo turto, pagrobimo, nes šį daiktą po nukentėjusiojo sumušimo radęs kieme ant žemės.

Kaltinamasis Ž. D. dėl nurodytų nusikaltimų padarymo prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis taip pat 2006 metais grįžo iš įkalinimo vietos ir pradėjo gyventi su R. S. jos (duomenys neskelbtini) esančiame sodo name. Toliau kaltinamasis parodė, kad dieną prieš įvykį įvykęs konfliktas su sodo kaimynu A., kuris įžeidęs R. S. vaiką. Kadangi vėliau atvykęs V. C. ir visi gėrę alkoholinius gėrimus, nutarę eiti pas kaimyną aiškintis. Nuėjus pirmą kartą, kaimyno neradę namie, todėl nutarę nueiti antrą kartą ir atkeršyti – išrauti pasodintus augalus. Naktį jis, V. C. ir R. S. iš naujo nuėję į kaimyno sklypą, kur V. C. įlindęs į vieną šiltnamį, o jis, Ž. D., betono trinkele išmušęs kito šiltnamio stiklą. Tuo metu kieme pasirodęs kaimynas A., kuris puolęs V. C., jam trenkęs į kaktą, tačiau po susistumdymo nukentėjusysis griuvęs ant žemės, o V. C. pradėjęs jį spardyti. V. C. pasitraukus, prie gulinčio nukentėjusiojo priėjęs ir jis, Ž. D., du kartus smogęs nukentėjusiajam į veidą. Po to dar kelis kartus nukentėjusiajam spyręs V. C.. Palikę gulintį nukentėjusįjį, visi trys grįžę į R. S. namą, kur toliau gėrę, po to nutarę dar kartą nueiti į kaimyno sklypą. Ten radę nebegyvą nukentėjusįjį ir V. C. pasiūlęs lavoną pakišti po namo laiptais, ką ir padarę, o patys užėję į namą, rinkę ir krovę įvairius daiktus ir nešę į R. S. namą. Dar išgėrus ir V. C. pasiūlius nukentėjusiojo lavoną įnešę į namą, kur V. C. uždegęs užuolaidas ir poroloną. Kaltu prisipažįsta tik dėl svetimo turto vagystės, o nužudyti nukentėjusįjį sudavus du smūgius negalėjęs, tai padaręs V. C., jis sudeginęs ir nukentėjusiojo namą.

Toks abiejų kaltinamųjų parodymų turinys iš esmės atspindi šiuo nuosprendžiu nustatomų visų nusikalstamų veikų objektyviuosius, o iš dalies ir subjektyviuosius požymius, o kaltinamųjų kaltė įvykdžius nurodytas nusikalstamas veikas be kaltinamųjų parodymų, kurie nuosprendyje vertintini kaip įrodymai, įrodyta kitais į bylą surinktais duomenimis, kurie, įvertinus įvykio vietos, laiko, kitas aplinkybes, priimtini kaip įrodymai kaltinamųjų kaltumui pagrįsti:

dėl nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimo.

Be to, ką parodė kaltinamieji, iš 2006 m. rugpjūčio 23 d. surašyto įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint įvykio vietą – sodo bendrijoje esantį sklypą, pažymėtą (duomenys neskelbtini) numeriu -, susijusią su kitų nusikalstamų veikų padarymu, rastas suniokotas šiltnamio vidus – išrauti pomidorų, kitų augalų krūmai.

Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą dėl šio turto sunaikinimo pažymėtina, kad įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, nukentėjusiosios parodymai sutampa su kaltinamojo V. C. parodymais apie tai, kad įvykio laiku jis buvo įsibrovęs į šiltnamį, kad spardė augalus ir pan. Todėl kaltinamojo dalyvavimas šios nusikalstamos veikos, kuri kvalifikuotina pagal Baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d., yra įrodytas;

dėl kito žmogaus nužudymo itin žiauriai.

Iš to paties įvykio vietos apžiūros 2006 m. rugpjūčio 23 d. protokolo matyti, kad apžiūrint (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtame sklype sudegusį sodo namelį, rastas apdegęs žmogaus lavonas. Protokole nurodyta, kad įvykio vietoje buvę artimieji atpažino žuvusiojo A. J. lavoną. Teisme tai patvirtino nukentėjusioji I. M. J., paaiškindama, kad jos sutuoktinis tą naktį nakvojo sodo name, kad dar vakare iki įvykio su juo buvo kalbėtasi telefonu. Dėl to, kad įvykio vietoje buvo nužudytas A. J., nekyla abejonių ir dėl kaltinamųjų bei liudytojos R. S. parodymų vertinimo, nes šie asmenys, nurodydami šiuo nuosprendžiu nustatomų nusikalstamų veikų motyvaciją, paaiškino, kad iš anksto aptartas veikimas buvo nukreiptas konkrečiai prieš kaimynystėje gyvenantį A. J., siekiant jam atkeršyti už priekaištus dėl vagiliavimo iš daržo arba konkrečiau dėl R. S. vaiko apkaltinimo vagiliavimu.

Liudytoja R. S. parodė, kad ji su vaikais gyveno prieš metus įsigyto sodo sklypo name „Minijos“ sodininkų bendrijoje, už dviejų sklypų buvo A. J. sklypas. 2006 metų vasarą pas ją name apsigyvenęs iš įkalinimo vietos grįžęs Ž. D., o vėliau ir V. C.. Dieną prieš įvykį su Ž. D. gėrusi alkoholinius gėrimus, tos dienos pavakarę, apie 18 val., keliuku praeinant pro kaimyno sklypą kilęs incidentas – kaimynas rėkęs ant jos vaiko, dėl to jai tekę raminti Ž. D., kuris iš karto norėjęs aiškintis santykius su kaimynu. Netrukus grįžęs V. C., toliau gėrę, o apie 23 val. nutarę eiti kalbėtis su kaimynu dėl dieną kilusio konflikto. Tačiau pirmą kartą nuėjus kaimyno neradę, todėl vėliau, jau naktį, visi trys išėję antrą kartą . Pirmas ėjęs V. C., rankoje turėjęs betono trinkelę, išgirdusi dūžtančius stiklus, mačiusi, kaip V. C. per durų viršų įlipęs į vieną šiltnamį. Tuoj pat išgirdusi šūvius, tačiau netrukus pamačiusi, kaip V. C. visai šalia įėjimo į namelį spardė gulintį nukentėjusįjį. Ji mėginusi V. C. atitraukti nuo nukentėjusiojo, tačiau priėjęs Ž. D. taip pat spyręs du kartus, o V. C. jos raginimų neklausęs ir nukentėjusįjį spardęs toliau. Kadangi ji išsigandusi netikėtai žiauraus smurto prieš nukentėjusįjį, pabėgusi namo, kur netrukus grįžę ir V. C. bei Ž. D.. V. C. parsinešęs pistoletą ir sakęs, jog jį paėmęs iš kaimyno. Girtavę toliau ir po šiek tiek laiko nutarę nueiti pažiūrėti ir patikrinti, ar kaimynas dar gyvas, ar ne. Ž. D. apčiupinėjęs nukentėjusiojo kūną pasakęs, jog kaimynas yra miręs. V. C. ir Ž. D. paėmę nukentėjusiojo kūną ir mėginę pakišti po namo laiptais. Grįžus į jos namą, V. C. pradėjęs kalbėti, kad reikia slėpti kaltės pėdsakus, galbūt padegti kaimyno sodo namelį. V. C. ir Ž. D. išėjo ir netrukus pamačiusi degant kaimyno sodo namelį, tuo pačiu laiku mačiusi, kaip Ž. D. į jos namą parnešęs televizorių, o dar vėliau savo name pamačiusi daugiau svetimų daiktų.

Liudytojos R. S. parodymai patvirtina ne tik kaltinamųjų padarytų nužudymo veiksmų objektyviąją pusę, bet ir tų veiksmų esmę – motyvus, atspindinčius veikos subjektyviąją pusę, abiejų kaltinamųjų veikimo būdą, susijusį su veiksmų darymu bendrai, pagaliau padarytos veikos kvalifikavimo požymius.

Teismo medicinos specialistas, po įvykio ištyręs žuvusiojo lavoną, nustatė, kad 1937 m. gimęs A. J. mirė 2006 m. rugpjūčio 23 d. naktį dėl patirtos sunkios galvos traumos, kuri pasireiškė kraujo išsiliejimu dešiniojoje pakaušio dalyje po kietuoju dangalu, dešinės pusės kaukolės pamato vietoje, kairiojo pusrutulio smegenėlių kontūzija, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairiojo pusrutulio smilkinio ir kaktos skiltyse bei šoniniuose paviršiniuose, kairiojo pusrutulio smilkinio – momens ribos žievine kontūzija. Be to, konstatuojama masyvi poodinė kraujosruva pilvo priekinės sienos kairėje pusėje, plonųjų žarnų pasaito kraujosruva, krūtinkaulio kūno skersinis bei III ir IV šonkaulių lūžiai.

Teismo medicinos specialistas, apklaustas teisiamajame posėdyje, patvirtino, kad nukentėjusiojo mirties priežastis ir nurodyti sužalojimai buvo nustatyti nepaisant to, kad lavonas apie 50 proc. buvo sudegintas. Dėl šios priežasties specialistas negalėjo tiksliai suskaičiuoti taip vadinamus smurto kontaktus. Todėl teismas, spręsdamas kaltinamųjų veiksmų dėl nužudymo masto, pobūdžio klausimus, remiasi ne tik medicinos specialisto išvada, bet ir byloje nustatytais faktais – konkrečiais duomenimis, kurie remiantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis nuosprendyje vertinami kaip įrodymai.

Vertinant veikos objektyviąją pusę, pažymėtina, kad prieš nukentėjusįjį buvo pavartotas intensyvaus masto smurtas – nukentėjusysis buvo įnirtingai spardomas abiejų kaltinamųjų į įvairias kūno vietas, kumščiu daužoma galva, nors tiksliai nenustatyta kaip, bet jo kūnas buvo veikiamas kojomis kitaip, dėl ko buvo padarytas krūtinkaulio kūno skersinis lūžis. Todėl neatmestinas kaltinamajame akte nurodytas teiginys, kad smurto metu V. C. buvo užšokęs ant gulinčio nukentėjusiojo krūtinės: tokio smurto pobūdį patvirtina bylos ikiteisminio tyrimo metu darytos akistatos tarp kaltinamųjų protokolo duomenys, kur Ž. D. parodė, kad V. C. buvo užšokęs ant nukentėjusiojo krūtinės, o V. C. parodė, kad nukentėjusįjį kojomis įnirtingai spardė abu. Šio protokolo duomenis būtų galima vertinti kritiškai arba juos atmesti, jeigu tų duomenų nebūtų patvirtinęs teismo medicinos specialistas. Iš to darytina išvada, kad abiejų kaltinamųjų duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išgalvoti, nes jie logiškai susiję su parodymais teisme, su kitais duomenimis, nors bylos nagrinėjimo metu kaltinamieji, duodami parodymus, nenurodydami realių argumentų, smurto mastą ir jo pobūdį akivaizdžiai menkina.

Nors teismas neturi galimybių nustatyti tiek bendrai, tiek kiekvieno kaltinamojo suduotų smūgių skaičiaus ir turi vadovautis apytikriais veikos objektyviąją pusę sudarančių veiksmų mastais, tačiau teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad nukentėjusiojo mirtį lėmė abiejų kaltinamųjų bendri veiksmai, nepaisant to, kad medicinos specialistas nurodė, jog „mirtį sukėlusi galvos trauma patirta ne mažiau vieno traumuojančio smūginio kontakto“. Kaltinamųjų veiksmų bendrumas apibrėžiamas ne tik objektyviai išreikšta veikimo forma, bet ir bendru motyvu: pirma, kaltinamajam V. C. prieš beveik 70 metų turintį nukentėjusįjį iš karto pavartojus žiaurų smurtą – pargriovus ant žemės ir pradėjus jį spardyti, realiai nukentėjusysis jokio pasipriešinimo ar kitokio tariamo pavojaus kaltinamiesiems kelti nebegalėjo, tačiau nepaisydamas to, Ž. D., skatinamas aklo keršto ir žiauraus elgesio, puolė prie gulinčio nukentėjusiojo, jį ne tik spardė, bet ir kumščiais smūgiavo į galvą, kita ranka ją laikydamas už plaukų. Antra, kaltinamųjų veikimą bendrai lemia padaryto nusikaltimo forma – tiesioginė tyčia, nes kaltinamųjų padarytų veiksmų objektyvus pobūdis rodo, jog jie akivaizdžiai suvokė pavojingos veikos esmę ir norėjo taip veikti. Iš dalies tai pripažintina ir tuo, kad abu kaltinamieji netrukus po smurto pavartojimo „pasitikrino“, ar tikrai nukentėjusysis yra nebegyvas. Tuo įsitikinę, ėmėsi kitų veiksmų, kad būtų galima slėpti nužudymo pėdsakus. Be to, kaltinamasis V. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po mušimo nukentėjusiajam dar sudejavus, Ž. D. vėl spardė nukentėjusįjį, sakydamas: „Tu dar gyvas“ (t. 2,b.l. 167). Nors teisme V. C. teigė, jog tokių parodymų nedavęs, tačiau įvykio faktų logika rodo, jog tokių kaltinamojo parodymų atmesti negalima.

Abiejų kaltinamųjų veiksmų dėl nužudymo bendrumą parodo ir abiejų kaltinamųjų dar prieš įvykį susiformavusios keršto nukentėjusiajam psichologinės nuostatos, kurios viso įvykio metu, darant ir kitas nusikalstamas veikas, pasireiškė agresija viskam, kas priklausė nukentėjusiajam – gyvybė, turtas.

Sprendžiant požymio, susijusio su nužudymo kvalifikavimu pagal Baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 6 p., pažymėtina, kad kaltinamajame akte nurodytas itin žiauraus nužudymo požymis yra teisingas: nors smurtas prie nukentėjusįjį tęsėsi palyginti neilgą laiką, tačiau smurto pobūdis – 69 metų amžiaus žmogaus brutalus spardymas, kitokie kraštutinio pobūdžio veiksmai, kuriais buvo sulaužytas krūtinės kaulas, rodo itin žiaurų fizinį susidorojimą su nukentėjusiuoju, kuris, beje, mirė ne iš karto, ką patvirtino ir kaltinamieji, ir liudytoja R. S., kuri parodė, kad spardomas nukentėjusysis raitėsi, aimanavo, o V. C. tuo metu šokinėjo ant nukentėjusiojo kūno. Toks nužudymo būdas negali būti vertinamas kitaip kaip itin žiaurus. Kaip minėta, kaltinamieji, vadovaudamiesi aklo keršto motyvais, suvokė savo daromų veiksmų esmę ir vieningai siekė, kad nukentėjusiajam gyvybė būtų atimta ne bet kaip, o itin žiauriais smurto veiksmais. Be to, minėta, kad dėl tam tikrų priežasčių nėra galimybių suskaičiuoti nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičiaus, tačiau itin žiaurų nužudymą lemia ne tik smurto mastai, bet ir smurto esmė, kuri parodo palyginti nors ir neilgą laiką besitęsiančias, bet dideles nukentėjusiojo kančias prieš mirtį.

Vertinant kaltinamųjų įvykdyto itin žiauraus nužudymo motyvą, pažymėtina, kad kaltinamajame akte teigiama, jog nužudymo motyvas siejosi su tuo, kad iš namo išėjęs nukentėjusysis šovė iš dujinio pistoleto, dėl ko V. C. neva supyko ir pradėjo mušti nukentėjusįjį. Beje, V. C. teigia, kad jo smurto protrūkį lėmė tai, kad neva pats nukentėjusysis jam smogęs pirmas. Šie dalykai lieka nežinomi, nes neaišku, ar nukentėjusysis iššovė ar ne iš dujinio pistoleto, antra, nežinoma ir tai, ar nukentėjusysis iš tikrųjų smogė V. C.. Byloje esantis duomuo apie tai, kad po įvykio pas V. C. rastos muštinė dešinio antakio žaizda ir smulkūs subrozdinimai, nereiškia, kad šiuos sužalojimus galėjo padaryti nukentėjusysis. Trečia, jeigu ir būtų duomenų, kad šiuos sužalojimus padarė nukentėjusysis, tai ši aplinkybė visiškai nekeistų kaltinamųjų padarytų veiksmų vertinimo, taip pat visiškai nešvelnintų ir jų atsakomybės: kaltinamieji, būdami dviese, į nukentėjusiojo privačios nuosavybės valdas įsibrovė vidurnaktį, būdami girti, iš karto pradėdami niokoti svetimą turtą. Ketvirta, kaltinamajame akte nurodytas nužudymo motyvas būtų tik dalis byloje akivaizdžiai nustatyto apibendrinto motyvo, susijusio su kaltinamųjų ir liudytojos R. S. siekimu atkeršyti nukentėjusiajam už neva jo pasakytus žodžius R. S. vaikui. Byloje savaime matomas motyvas, kuris siejamas su kerštu, nekeičia kaltinimo esmės, šį motyvą pripažįsta kaltinamieji, iš dalies juo, kaip psichologine priemone, grindžiama kaltinamųjų gynyba. Todėl formalus nusikalstamos veikos motyvo patikslinimas nuosprendyje neturi reikšmės kaltinamųjų atsakomybės laipsniui.

Kita vertus, lieka nežinoma ir tai, ar iš tikrųjų dieną prieš įvykį nukentėjusysis pasakė nepadorius žodžius R. S. vaikui. Kaltinamieji ir R. S. švelnina atsakomybę, nes, deklaruodami šią aplinkybę, stengiasi švelninti įvykio kilimo priežastis, siekia pabrėžti, kad neva pats nukentėjusysis provokavo šias priežastis. Tokie tiek kaltinamųjų, tiek R. S. argumentai nepriimtini: byloje yra duomenų, kad R. S. gyvena asocialiai, nukentėjusioji teisme paaiškino, kad R. S. name gyvenantys asmenys vogdavo iš aplinkinių sodų. Tai visiškai patvirtino šiuo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės. Todėl įvykio kilimo priežastis sieti su nukentėjusiojo A. J. kokiu nors netinkamu elgesiu nėra jokio pagrindo: kaip minėta, nukentėjusysis turėjo visišką teisę saugoti ir ginti savo turtą, todėl pagrįstos pastabos asocialiai gyvenantiems asmenims negali būti laikomos kokiais nors įžeidimais ar dar kuo nors;

dėl nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo.

Nukentėjusioji I. M. J. parodė, kad jos sutuoktinis turėjo įsigijęs dujinį pistoletą.

Iš 2006 m. rugpjūčio 23 d. surašyto kratos, atliktos R. S. name, protokolo matyti, kad be kitų daiktų, kurie kaip vogti buvo rasti name, aptiktas ir dujinis revolveris „Straž“.

Iš šio ginklo tyrimo išvados matyti, kad tyrimui buvo pateiktas 5,6 mm kalibro revolveris ir keturi tokio paties kalibro šoviniai, paimti kratos metu. Nustatyta, kad šis ginklas yra dujinis revolveris „RG-22“.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių prekybos įmonės pažymų matyti, kad ginklo ir keturių šovinių kaina (vertė) sudaro 316 Lt.

Nors kaltinamasis V. C. aiškina, kad šio daikto jis nepagrobęs, o radęs įvykio vietoje po smurto pavartojimo prieš nukentėjusįjį, toks aiškinimas nekeičia kaltinamojo padarytų veiksmų vertinimo, nes ir be kaltinamojo paaiškinimo yra žinoma, kad šį daiktą kaip svetimą turtą kaltinamasis pasisavino – pagrobė iš įvykio vietos, nes ir liudytoja R. S. parodė, kad po to, kai visi grįžo į jos namą sumušus kaimyną, ji pamatė kažką kyšantį iš V. C. kelnių kišenės, o kai tai iš kišenės ištraukė, pamatė, jog tai ginklas.

Iš šių duomenų darytina išvada, kad šį daiktą pagrobė V. C., todėl padaryta veika kvalifikuotina pagal Baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d.

Be to, V. C. kaltinamas, kad tuo pačiu laiku pagrobė ir 10 Lt vertės žibintuvėlį. Kaltinamasis dėl šio daikto pagrobimo kaltu neprisipažįsta. Kitų duomenų, kad po įvykio surastą žibintuvėlį pagrobė konkrečiai V. C., nėra. Pripažinimo kaltu pagal nurodytą baudžiamąjį įstatymą esmės žibintuvėlis nekeičia, todėl šis daiktas, kaip kaltinimo dalis, iš kaltinamajam V. C. nurodytų kaltinimų pašalintinas;

4) dėl svetimo turto pagrobimo įsibraunant į patalpas.

Be to, ką parodė abu kaltinamieji, liudytoja R. S. paaiškino, kad visi po įvykio kratos metu jos name surasti daiktai atsirado tą naktį.

Iš 2006 m. rugpjūčio 23 d. kratos, atliktos R. S. name, esančiame (duomenys neskelbtini) pažymėtu numeriu, buvo rasti daiktai, priklausę nukentėjusiesiems, ir kuriuos nukentėjusioji I. M. J. atpažino kaip savo ir juos įkainavo: televizorių už 150 Lt, radio imtuvą už 30 Lt, rankinį elektrinį pjūklą už 420 Lt, sporto kostiumą už 20 Lt, 3 staltieses už 25 Lt, kitų įvairių daiktų – buities reikmenų, maisto produktų – iš viso už 934 Lt.

Iš esmės nuoseklūs kaltinamųjų parodymai apie vagystės įvykdymo aplinkybes, iš dalies R. S. parodymai, tyrimo veiksmų protokolų duomenys leidžia daryti išvadą, kad minėtų daiktų kaip svetimo turto pagrobimą kaltinamieji įvykdė realiosios sutapties būdu po to, kai pavartojo smurtą prieš nukentėjusįjį ir tai padarė įsibraudami į patalpą – nukentėjusiesiems priklausantį namą.

Todėl abiejų kaltinamųjų padaryta veika kvalifikuotina pagal Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.;

dėl visuotinai pavojingu būdu didelės vertės svetimo turto sunaikinimo.

Iš 2006 m. rugpjūčio 23 d. surašyto įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad po nakties rastas sudegęs sodo namelis, stovėjęs (duomenys neskelbtini), esančioje sodininkų bendrijoje „Minija“, sodo sklype Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos pranešimo matyti, kad gaisras pastebėtas 2006 m. rugpjūčio 23 d. naktį, 2 val. 59 min., užgesinus gaisrą nustatyta, kad sudegė sodo namelio stogas, medinė perdanga, išdegė vidus, apdegė sienos.

Nukentėjusioji I. M. J., duodama parodymus apie sudegintą jos šeimai priklausiusį sodo namelį minėtoje sodininkų bendrijoje, paaiškino, kad jai padaryta 150 000 Lt žala, kuri susideda iš 146 575 Lt sodo namelio vertės bei dėl gaisro metu sudegusių daiktų vertės, kuri sudaro 3 425 Lt: dviejų šaldytuvų už 200 Lt, skalbimo mašinos už 50 Lt, medienos už 400 Lt, kitų daiktų – baldų, namų apyvokos, rūbų ir pan.

Kaip matyti iš kaltinamųjų parodymų, kaltu dėl namelio padegimo – turto sunaikinimo – prisipažįsta V. C..

Tačiau sprendžiant kaltinamųjų kaltumo dėl didelės vertės svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu klausimą, atsižvelgtina ne tik į veikos padarymo objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius požymius, kurių nagrinėjimas ir vertinimas lemia išvadą, kad šį nusikaltimą kaip bendrininkai padarė abu kaltinamieji. Tai, kad V. C. padarė esminius veikos objektyviąją pusę sudarančius veiksmus – jis fiziškai tyčia įžiebė ugnį keliose namelio vietose -, nereiškia, kad subjektyvia prasme to nesiekė ir kaltinamasis Ž. D.. Abiejų kaltinamųjų veiksmai nuo pat įvykio, susijusio ir su kitų nusikalstamų veikų padarymu, buvo realiai ir psichologiškai vieningi, siekiantys tų pačių tikslų. Apie namelio padegimą jau buvo kalbama liudytojos R. S. namuose, nes abu kaltinamieji buvo suinteresuoti kitų tą pačią naktį padarytų nusikaltimų pėdsakų slėpimu. Liudytoja R. S. parodė, kad grįžus į jos namą po nukentėjusiojo A. J. sumušimo, V. C. pradėjo kalbėti apie namelio padegimą. Nors Ž. D. tam neva prieštaravęs, bet išėjęs kartu su V. C., o netrukus pamačiusi gaisrą – degantį kaimyno namelį. Kaltinamųjų veiksmų bendrumą dėl namelio padegimo rodo ir tai, kad abu kaltinamieji, prieš tai nukentėjusiojo lavoną paslėpę po laiptais, prieš padegimą jį įnešė į namelio vidų ir jį užklojo porolonu. Tokie veiksmai sudaro padaryto nusikaltimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumą, kuri, kaip minėta, tampriai susijusi su kitų padarytų veikų tais pačiais požymiais. Todėl visiškai nesvarbu, kad ugnį, lėmusią gaisro kilimą, įžiebė ne abu kaltinamieji, o vienas iš jų, nes abiejų kaltinamųjų nusikalstamos veikos motyvai buvo tie patys – naikinti anksčiau padarytų nusikaltimų pėdsakus, kartu pavojingu būdu sunaikinti didelės vertės svetimą turtą.

Todėl abiejų kaltinamųjų padaryta veika kvalifikuotina pagal Baudžiamojo kodekso 187 str. 2 d.

Bausmių skyrimo klausimai.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, vadovaujasi Baudžiamojo kodekso 54 str. nuostatomis: pažymi padarytų veikų tyčinį pobūdį, pavojingumo laipsnį, nes vienas iš padarytų nusikaltimų yra labai sunkus, sukėlęs tragiškas pasekmes. Atsižvelgtina, kad nusikalstamos veikos padarytos dėl asocialaus gyvenimo, susijusio su girtavimu, akivaizdžiu visuomenės negerbimu ir jos interesų nepaisymu. Abu kaltinamieji, būdami teisti už tyčinius nusikaltimus, atlikinėję bausmes laisvės atėmimo įstaigose, nesiekė doro ir visuomenei priimtino gyvenimo, o priešingai, būdami lygtinai paleisti iš įkalinimų vietų, vėl ryžosi daryti naujus nusikaltimus.

Skiriant bausmę kaltinamajam V. C., be to, tas paminėta, atsižvelgtina, kad jis davė nuoseklius ir iš esmės realią tikrovę atitinkančius parodymus, kas pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Į tai atsižvelgtina dėl to, kad V. C. pagal nuosprendžių sutaptis turi du neišnykusius teistumus už apysunkių nusikaltimų padarymą, kas sudaro nusikaltimų recidyvą, o asmuo laikomas recidyvistu. Kaltinamasis, būdamas recidyvistas, padarė naują labai sunkų nusikaltimą, todėl remiantis Baudžiamojo kodekso 27 str. 2 d. 2 p. kaltinamasis pripažintinas pavojingu recidyvistu, kadangi jo asmens charakteristika yra neigiama, nauji padaryti nusikaltimai sukėlė ne tik tragiškas pasekmes, bet ir padarė didelę žalą nukentėjusiesiems. Pažymėtinas ir labai sunkaus nusikaltimo padarymo būdas. Tačiau, atsižvelgus į minėtą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, netaikytinos maksimalios bausmių skyrimo galimybės.

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikaltimus padarė kaip bendrininkai ir būdami neblaivūs.

Skiriant bausmę kaltinamajam Ž. D. atsižvelgtina, kad jis formaliai turi vieną neišnykusį teistumą už tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių jam nenustatyta. Skiriant mažesnio dydžio bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, iš dalies atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė mažesnę apimtį labai sunkaus nusikaltimo objektyviąją pusę sudarančių veiksmų.

Atsižvelgus į tai, kad kaltinamieji padarė labai sunkų nusikaltimą, susijusį su gyvybės atėmimu kitam žmogui, į kaltinamųjų kaip asmenų neigiamas socialines charakteristikas, dalis paskirtos laisvės atėmimo bausmės nustatytina atlikti kalėjime.

Civilinių ieškinių klausimai.

Nukentėjusioji I. M. J. pareiškė 360 888 Lt dydžio ieškinį: 150 373 Lt už sunaikintą turtą – sudegintą sodo namelį su jame buvusiais daiktais bei už suniokotus augalus, laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas, 200 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Ieškiniui dėl padarytos turtinės žalos nukentėjusioji pateikė duomenis apie sunaikintą turtą – nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylą, iš kurios matyti, kad sodininkų bendrijoje „Minija“, sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas buvo A. J., buvo pastatytas vieno aukšto 61,34 m² ploto sodo namelis. Šio statinio sunaikinimo faktas atspindėtas tiek įvykio vietos apžiūros protokole, tiek nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje. Nukentėjusiosios nurodyta sudeginto namelio vertė, atsižvelgus į dabartines nekilnojamojo turto rinkos ypatybes, abejonių nekelia, su šios žalos dydžio nustatymu sutinka ir kaltinamieji. Kita padaryta žala dėl sunaikinto turto bei suniokotų augalų nustatyta duomenimis, kuriais grindžiami kaltinimai. Atskirai iš V. C. I. M. J. priteistina 365 Lt už suniokotus augalus.

Ieškinio dalis dėl nukentėjusiojo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų yra reali, ji grindžiama į bylą pateiktais dokumentais, prekybos ir paslaugų įmonių čekiais, sąskaitomis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nuostatomis, pripažįsta pagrįstu nukentėjusiosios ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Be šiame įstatyme nurodytų bendro pobūdžio apibrėžimų, pažymėtina, kad nukentėjusiosios sutuoktinio nužudymo būdas, netikėta smurtinė mirtis iš tikrųjų sukėlė didelius dvasinius ir emocinius sukrėtimus. Nukentėjusysis buvo garbaus amžiaus, dorai gyvenęs, todėl jo netektis tiek nukentėjusiajai konkrečiai, tiek jos šeimai apskritai buvo itin skaudus įvykis gyvenime. Nustatyti kitokį pareikšto neturtinės žalos atlyginimo dydį jokių priežasčių nėra, todėl priteistina ta suma, kurią prašo priteisti nukentėjusioji.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. C. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d., ir paskirti 30 parų arešto; pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., ir paskirti 30 parų arešto; pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., ir paskirti devyniolikos metų laisvės atėmimo bausmę; pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir paskirti ketverių metų laisvės atėmimo bausmę; pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d., ir paskirti ketverių metų laisvės atėmimą bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d. ir 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti griežčiausia iš paskirtų bausmių apimant švelnesnes ir nustatyti devyniolikos metų laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 3 d., prie paskirtos devyniolikos metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti Tauragės rajono apylinkės teismo 2005-07-05 nuosprendžiu paskirtą ir iš dalies neatliktą laisvės atėmimo bausmę ir nustatyti galutinę devyniolikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pirmuosius septynerius metus atliekant kalėjime, likusius – pataisos namuose.

V. C. pripažinti pavojingu recidyvistu.

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės V. C. pradžią pradėti skaičiuoti nuo 2006 m. rugpjūčio 23 d. Kardomąją priemonę–suėmimą–palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Ž. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir paskirti ketverių metų laisvės atėmimo bausmę; pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d., ir paskirti ketverių metų laisvės atėmimo bausmę; pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., ir paskirti septyniolikos metų laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d. ir 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti griežčiausia iš paskirtų bausmių apimant švelnesnes ir nustatyti septyniolikos metų laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 3 d., prie paskirtos septyniolikos metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-06-09 nuosprendžiu paskirtą ir iš dalies neatliktą laisvės atėmimo bausmę ir nustatyti galutinę septyniolikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pirmuosius penkerius metus atliekant kalėjime, likusius – pataisos namuose.

Šios bausmės pradžią pradėti skaičiuoti nuo 2006 m. rugpjūčio 23 d. Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš V. C. ir Ž. D. solidariai 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat solidariai 160 523 Lt turtinės žalos bei laidojimo išlaidų I. M. J..

Iš V. C. priteisti 365 Lt žalos atlyginimo I. M. J..

Daiktinius įrodymus – kuprinę, plastiko butelį, spyną, marškinius, trejas kelnes, megztinį, gipso atlieją – sunaikinti, žibintuvėlį ir dujinį pistoletą grąžinti I. M. J..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, nuteistiesiems nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Apygardos teismą.