Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Steponavičiūtės - Otto pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje,

A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „OPSTA“, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. 2013-06-26, apie 21.40 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pradėjo smurtauti prieš savo nepilnametį sūnų R. D., gim. 1998 m., liepdamas pastarajam išjungti kompiuterį, sudavė R. D. vieną kartą ranka per galvą, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, apie 24 val., kai jau buvo iškviesta policija, atėjo pas sūnų R. D. į kambarį ir sudavė vieną kartą kumščiu per ausį bei tris kartus riešu per sprandą, už tai, kad neva R. D. iškvietė policiją, tuo sukeldamas nukentėjusiajam R. D. fizinį skausmą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. D. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013-06-26 vakare grįžo namo išgėręs, nes šventė Jonines. Pamatė, kad jo sūnus Raimondas sėdi prie kompiuterio. Pasakė sūnui, kad šis nežaistų kompiuteriu ir uždarė kompiuterį. Sūnus sėdėjo virtuvėje, prie kompiuterio. Po to, neprisimena, atrodo, kad sūnus vėl atidarė kompiuterį. Tuomet, jis delnu trenkė sūnui per ausį. Lauke jau buvo tamsu, tačiau, kuri buvo valanda, neprisimena. Atrodo, kad sūnus nuėjo miegoti, o jis nuėjo pas kaimyną. Tuo metu buvo atvažiavusi policija, bet jo namie nerado. Po to, jis grįžo namo ir žmona pasakė, kad iškvietė policiją. Jis nuėjo pas sūnų į miegamąjį ir pasakė šiam, kad gultųsi miegoti, be to, jį pabarė, kad iš karto nesiklauso. Norėjo sūnų pagąsdinti. Su sūnumi įvyko pirmas konfliktas per visą gyvenimą. Su šeima gyvena draugiškai, normaliai, jokių konfliktų nebūna. Nežino, kas čia vakar įvyko. Kumščiais sūnaus nemušė, o tik pabarė. Be to, supyko, kad šis į jį taip pažiūrėjo ir praignoravo jo liepimą eiti miegoti. Jam nepatinka, kad sūnus ištisom dienom sėdi prie kompiuterio nuo 7 ryto iki nakties. Nori papildyti, kad kartais būna konfliktų su sūnumi, bet jis jo nemuša, o tik pabara. Galutinės apklausos metu A. D. parodė, kad anksčiau davė parodymus, kuriuos šiuo metu patvirtina ir papildomai gali pasakyti, kad sudavė ranka sūnui, tačiau kiek kartų neatsimena. Jam atrodo, kad sudavė nestipriai. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi (b.l. 24, 32).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. D. parodė, kad A. D. yra jos vyras. Gyvena kartu santuokoje 15 metų. Turi du bendrus vaikus – Raimondą, 14 metų, ir Edvardą, 19 metų. Vaikai gyvena su jais name, kuris priklauso jos uošvienei. Konfliktai šeimoje vyksta pastoviai, Arvydas nedirba ir pastoviai išgėrinėja. Kai būna išgėręs, jis pradeda be priežasties kabinėtis prie jaunesnio sūnaus. Vyresnis sūnus mažai būna namie, kadangi dirba, o po darbo išvažiuoja pas savo merginą. Šį kartą, t.y. 2013-06-26 apie 21.40 val. Arvydas atėjo girtas, nes gėrė nuo ryto. Pamatė, kad Raimondas sėdi prie kompiuterio virtuvėje. Arvydas iškarto pasakė, kad Raimondas nežaistų kompiuteriu. Pastarasis atsakė: „gerai“. Tuomet Arvydas pradėjo sūnų stumdyti už peties. Raimondas tėvui nieko neatsakė. Tuomet šis uždarė kompiuterį, o Raimondas nuėjo į savo kambarį. Vyras nuėjo paskui sūnų ir delnu trenkė per veidą. Ji pasakė, kad nedrįstų liesti sūnaus, nes iškvies policiją. Šis atsakė, kad jam nerūpi, kad galinti kviesti. Tuomet ji iškvietė policiją. Šis girdėjo, kaip ji iškvietė policiją. Tada apsirengė ir, išeidamas iš namų pagrasino, kad kai jis grįš, jai bus dar blogiau. Neužilgo atvažiavo policija, bet Arvydo nerado. Šis grįžo apie 12 val. nakties. Vaikas buvo savo kambaryje. Arvydas iš karto nuėjo pas sūnų į kambarį ir pradėjo jam priekaištauti, kad neva šis iškvietė policiją ir sudavė delnu Raimondui per ausį, kad šiam net ašaros pabiro. Tuomet ji dar kartą iškvietė policiją ir užrakino duris, kad vyras nepabėgtų. Šis išlipo per langą. Pasakė jam, kad prieš vaiką ranką kelia, o policijos bijo. Tada Arvydas grįžo ir pasakė, kad lauks policijos. Kai atvažiavo policija, Arvydas jau nebuvo agresyvus ir sakė Raimondui, kad nieko tokio jam nepadarė. Anksčiau Arvydas tik parėkdavo ant Raimondo, bet tokių trankymų nebuvo. Raimondas geras vaikas, labai ramus. Arvydą visą laiką erzina, kad Raimondas dažnai sėdi prie kompiuterio. Ant Raimondo veido mėlynių neliko nuo smūgių, medicininės pagalbos nereikėjo. Arvydas sudavė Raimondui pirmą kartą, o anksčiau stumdydavo ir darė psichologinį spaudimą (b.l. 16).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis liudytojas R. D. parodė, kad užvakar, t.y. trečiadienį (2013-06-26), vakare jis sėdėjo prie kompiuterio, kai tėvas, A. D., būdamas girtas, priėjo prie jo ir liepė išjungti kompiuterį. Ji kompiuterį išjungė ir sėdėjo toje pačioje vietoje, tuomet tėvas jam vieną kartą trenkė kumščiu per galvą ir iš dalies pataikė į veidą. Trenkė stipriai, jam skaudėjo. Jis tėvui sakė, kad jo nemuštų, o šis sakė, kad nemuša, o davė sprigtą. Vėliau iš savo kambario atėjo mama paskambino policijai ir tėvas pabėgo. Po to jo ilgai nebuvo, mama parašė pareiškimą. Policija išvažiavo. Kai tėvas grįžo, jis sėdėjo savo kambaryje, šis atėjo ir stipriai sudavė per ausį kumščiu. Jam labai skaudėjo ir jis verkė. Tėvas sakė: „ką tu prieš mane policiją kviesi?“ ir tada trenkė. Tada mama vėl atėjo, paskambino policijai. Tėvas apsirengė ir vėl bandė pabėgti, bet apsigalvojo ir pasakė, kad lauks policijos. Tuomet vėl atėjo pas jį į kambarį, pasakė, kad dabar jį „paims“ ir trenkė tris kartus riešu per sprandą. Kai atvažiavo policija, jis sakė, kad tik sprigtus davinėja, auklėja. Kai tėvas būna blaivus, jis su juo bendrauja normaliai, tačiau jis dažnai išgeria. Būna geria kiekvieną dieną, po to savaitę negeria, o po to vėl geria. Nuo sumušimų kraujosrūvų nebuvo ir pas medikus pagalbos nesikreipė (b.l. 13).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. A. parodė, kad 2013-06-16, patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu R. V., apie 21.40 val., gavo iškvietimą vykti į šeimyninį konfliktą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atvykus į vietą, pranešėja, G. D., paaiškino, kad apie 21.30 val. namo grįžo girtas jos vyras A. D. ir pradėjo smurtauti prieš 14-metį sūnų R. D.. Pranešėja paaiškino, kad A. D. trenkė Raimondui per veidą, keikėsi necenzūriniais žodžiais, puolė kumščiais. Iki jų atvykimo, A. D. pabėgo iš namų, taip pasakė pranešėja, nes jis žinojo, kad iškviesta policija. Pranešėja aiškino, kad tokie atvejai būdavo ir anksčiau, tačiau dėl to į policiją ji nesikreipė. Ant R. D. veido sužalojimų nesimatė. Pats jis pasakė, kad jam skauda. Jiems būnant name, Raimondas visą laiką sėdėjo prie kompiuterio, bendravo mažai, daugiau apie įvykį aiškino G. D.. Atrodė, kad berniukas labai uždaras. Ši aiškino, kad vyras pradėjo daug gerti dėl ko jį atleido iš darbo, tuomet jis pasidarė labai agresyvus namie. Visą laiką kabinėjasi prie Raimondo, neva drausmina, kad šis nesėdėtų prie kompiuterio. Daugiau dėl šio įvykio parodymų neturi (b.l. 10).

Iš alkotesterio patikrinimo Nr. 10867, daryto 2013-06-27 01.13 val., matyti, jog buvo nustatytas A. D. 2,27 promilių neblaivumas (b.l. 17).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. D. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Savo kaltę kaltinamasis pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo parodymus patvirtina nepilnamečio R. D. parodymai, liudytojų G. D., J. A. parodymai, alkotesterio rezultatas. Kaltinamojo A. D. nusikalstama veika tyčinė, baigta, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Paskelbus kaltinamajam A. D. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis tam neprieštaravo, su tuo sutiko, dėl skiriamos bausmės rūšies ar dydžio pozicijos neišreiškė (b.l. 46-47).

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. D. teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika yra priskiriama nesunkiems nusikaltimams, tačiau veika padaryta prieš nepilnametį sūnų, veika smurtinė, atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, į tai, kad byloje civilinis ieškinys nepareikštas, taip pat į kaltinamojo asmenybę: 42 metų amžiaus, vedęs, turi pastovią gyvenamąją vietą, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, administracine tvarka nebaustas (b.l. 35), neteistas (b.l. 34), psichiatrinėje ligoninėje nesigydė (b.l. 38-39), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 37). Dėl padaryto nusikaltimo prisipažino, gailisi, todėl teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti jam skiriant prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą 9 mėnesiams. Laikinajame sulaikyme išbūtos 2 paros (b.l. 19, 27) įskaitytinos į paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas, -

nusprendžia:

pripažinti A. D. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant:

atsiprašyti nukentėjusiojo R. D. (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 7 dalis);

per bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas); bei

sumokėti per bausmės laiką nukentėjusiajam R. D. jo asmeninėms reikmėms 300 Lt piniginę išmoką (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 7 dalis).

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2013-06-27, 1.00 val. iki 2013-06-28 14.30 val. (dvi paras).

Iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas palikti kaltinamajam A. D. galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.