Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. J. gynėjo advokato L. Ž. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. birželio 21 d. nutarties, kuria nuteistojo A. J. gynėjo advokato L. Ž. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2023 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra, atmestas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. J. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė; pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir jam, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. J. paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. birželio 5 d. 19.15 val. iki 2019 m. birželio 7 d. 11.48 val.

2. Bausmės pradžia – 2022 m. gruodžio 30 d., pabaiga – 2025 m. gruodžio 28 d.

4. Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartimi nutarta nuteistojo A. J. gynėjo advokato L. Ž. skundą dėl Komisijos 2023 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti, motyvuojant tuo, kad nuteistojo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę, ir jo elgesio pokytis dar nesudaro pagrindo spręsti, kad tolesnis pataisos procesas jau gali vykti nuteistojo neizoliavus nuo visuomenės.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. J. gynėjo advokato L. Ž. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su skundo argumentais, skundžiama nutartimi bei Komisijos nutarimu, teismui pateikta medžiaga bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis A. J. gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors skunde nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje neišsamiai išnagrinėti byloje esantys duomenys, atkartojant Komisijos priimto nutarimo motyvus, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, teismas priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Skundą nagrinėjantis teismas, daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas ar Komisija priimdama nutarimą, neturi pagrindo.

9. Kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, A. J. Komisijos nutarimo priėmimo dieną, dar nebuvo atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą privalomą atlikit laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau nuteistasis atitinka BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatytus lygtinio paleidimo pagrindus. Taigi, matyti, kad A. J. atitinka įstatyme numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tuo pačiu, atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas.

10. Lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą ją mažindami. Nors pateiktame skunde manoma, kad apylinkės teismas neįvertino nuteistojo akivaizdžios pažangos keičiant savo elgesį, tačiau tokie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Skundžiamoje nutartyje išsamiai pasisakyta dėl ko vis dar manoma, jog nuteistojo elgesys nelaikytinas toks, jog nagrinėjamu atveju nuteistajam gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas. Apylinkės teismas motyvuotai aptarė sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo nulėmusias priežastis.

11. Byloje neginčijamai nustatyta, kad bausmės atlikimo metu, nuteistasis drausminėmis nuobaudomis nebaustas, įkalinimo įstaigoje dirba ūkio brigadoje, (duomenys neskelbtini) pareigose, socialinio tyrimo duomenimis, nuteistasis nuosekliai atlieka individualias užduotis skirtas dirbantiems, yra dalyvavęs renginyje, bausmės atlikimo metu dalyvavo alkoholio ir narkotikų prevenciniuose užsiėmimuose, psichologų konsultacijose dėl problemų sprendimų įgūdžių ugdymo, bei pasekmių suvokimo, dalyvauja pozityvaus užimtumo programoje, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nors visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, tinkamai neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, A. J. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam iš esmės pritaria ir skundą nagrinėjantis teismas.

12. Skunde akcentuojama, kad A. J. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tačiau šiuo atveju aukštesnysis teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

13. Nors skunde akcentuojama, kad nuteistasis A. J. anksčiau nebuvo teistas, tačiau kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, pirmą kartą su policijos pareigūnais nuteistasis susidūrė būdamas 19 metų, kai dar 2009 m. rugpjūčio 18 d. jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Nors minėtas ikiteisminis tyrimas ir buvo nutrauktas, tačiau jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Ir nors A. J. išties iki nuosprendžio, kuriuo jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, buvo neteistas, tačiau šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, tarp jų ir už sunkaus nusikaltimo padarymą. Nors vien tai, jog nuteistasis atlieka bausmę už sunkų nusikaltimą, bei padarytų nusikaltimų skaičius neturi būti besąlyginis pagrindas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, tačiau sprendžiant dėl lygtinio paleidimo klausimą, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas. Nagrinėjamu atveju, A. J. nuteistas už smurtinio nusikaltimo padarymą, kurį įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Be to, A. J. nuteistas ir už tai, kad turėdamas tikslą neteisėtai platinti, neteisėtai įgijo didelį kiekį narkotinių medžiagų. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog vertinamojo pokalbio metu nuteistasis pasakojo, kad pirmą kartą narkotinių medžiagų pabandė dar 2016 m., mano, kad priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų niekada neturėjo. Sutiktina su skundo teiginiais, jog byloje nėra jokių duomenų, jog A. J. būtų nustatyta, jog jis turi priklausomybę psichotropinėms medžiagoms, tačiau kaip ir nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, praeityje A. J. susidurdavo su piktnaudžiavimo narkotinėms medžiagomis, kurios tiesiogiai siejamos su jo nusikalstama veika. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nuteistasis dalyvavo alkoholio ir narkotikų prevenciniuose užsiėmimuose, šiuo metu stebima aukšta nuteistojo motyvacija ir su šiuo veiksniu susijusios rizikos valdymas. Visgi, pritartina socialinio tyrimo išvadoje nurodytam teiginiui, jog vis dar išlieka piktnaudžiavimo narkotikais veiksnys aktualus, kadangi aktyvesnis nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos veiklas yra trunkantis dar neilgą laiką.

14. Aukštesnysis teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip nuteistasis tikėjosi, savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir, kad nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu.

15. Sutiktina su skunde nurodytu motyvu, jog nuteistąjį teigiamai charakterizuoja tai, kad jis nėra baustas drausmine tvarka, tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad toks nuteistojo elgesys patvirtina, kad A. J. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, tačiau tai, kad jis neturi nuobaudų, dar nėra absoliutus įrodymas, jog nuteistasis ir laisvėje pasirinks tinkamą elgesį. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Nuteistojo skunde nurodomos teigiamos aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu netikslinga. Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingos. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog dar būdamas (duomenys neskelbtini) kalėjime, 2023 m. sausio 18 d. užfiksuotas įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymas. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis buvo svarstytas drausminėje komisijoje dėl to, kad išvykdamas iš įstaigos į daiktų sandėlį negrąžino antklodės užvalkalo. Skunde iš esmės bandoma sumenkinti nuteistojo įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymo atvejus, tačiau aukštesniojo teismo manymu, net menkiausi vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai yra itin svarbūs sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo nuteistajam, kadangi visos šios aplinkybės rodo nuteistojo gebėjimą laikytis ne tik vidaus tvarkos taisyklių, tačiau ir sudaro pagrindą spręsti apie jo elgesį ir galimo lygtinio paleidimo metu ir kaip jis sugebės laikytis bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų. Kiekvienas bausmės atlikimo vietos režimo reikalavimų pažeidimas, nepaisant to, koks jo sunkumas ir ar už jo padarymą buvo paskirta drausminė nuobauda, rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką.

16. Abejonių tinkamu A. J. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, aukštesniajam teismui kelia ir nustatyti ne tik statiniai kriminogeniniai veiksniai, tačiau jau ir aptarti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu. Atsižvelgiant į tai, kad akivaizdi pažanga nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo procese bei kriminogeninių veiksnių valdyme dar nėra pasiekta, nuteistojo pataisos procesas turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje siekiant įtvirtinti nuteistojo gebėjimus efektyviai valdyti jam nustatytas problemines sritis, galinčias lemti jo pakartotinį nusikalstamą elgesį.

17. Priešingos išvados neleidžia daryti ir socialinio tyrimo išvadoje nustatyti apsauginiai veiksniai: teigiamos darbinės nuostatos, artimi ryšiai su šeimos nariais, aukšta asmens vidinė motyvacija. Kaip teisingai pastebėta ir skundžiamoje nutartyje bei nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, vertinamojo pokalbio metu nuteistasis nurodė, kad būdamas laisvėje jis išgyvendavo iš savo atlyginimo, finansinių problemų neturėjo, gebėdavo sumokėti visus komunalinius mokesčius, taip pat gebėdavo susitaupyti. Tačiau kaip matyti, nuteistasis nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo didelį kiekį narkotinių medžiagų, taigi jo padaryti neteisėti veiksmai buvo įtakoti finansinių sumetimų, t. y. siekiant neteisėtais būdais gauti pinigų, nuteistojo prioritetas įsigyti psichotropinių medžiagų, lėmė jo nusikalstamos veikos padarymą. Taigi, atsižvelgiant į tai, spręstina, jog darbo turėjimas nėra pakankamas apsauginis faktorius, kuris šiuo metu gali lemti nuteistojo tinkamą elgesį lygtinio paleidimo metu. Be to, skunde taip pat akcentuojama ir tai, kad jo sutuoktinė šiuo metu laukiasi, sutinka, jog nuteistasis grįžtų gyventi jos gyvenamuoju adresu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog artimų ryšių palaikymas su artimaisiais bei gyvenamosios vietos turėjimas, gali būti apsauginis veiksnys nuo pakartotinio nusikalstamų veikų darymo. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybės, susijusios su artimaisiais, gyvenamąja vieta, mokslais bei darbu egzistavo ir nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimo padarymo nesustabdė, kas leidžia pagrįstai abejoti, jog minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, kad gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje A. J. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pastebėtina ir tai, kad nuteistasis būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje turi galimybę bendrauti su artimaisiais, todėl nėra pagrindo teigti, jog turimi ryšiai galėtų nutrūkti, juolab atsižvelgiant į tai, kad iš esmės nuteistasis laisvės atėmimo vietų įstaigoje bausmę atlieka sąlyginai trumpą laiką.

18. Teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteistojo asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteistojo asmens elgesio šiam būnant laisvėje. Aukštesniajam teismui kyla pagrįstų abejonių, jog nuteistojo elgesio korekcija būtų efektyvesnė jam bausmę atliekant laisvėje. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog A. J. būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje dalyvavo individualiuose pokalbiuose su resocializacijos skyriaus specialistu, dalyvavo pozityvaus užimtumo renginiuose ir užsiėmimuose, bendravo su psichologu. Kaip matyti, laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra visos galimybės nuteistiesiems resocializuotis, tačiau efektyvesnis integravimasis į visuomenę priklauso nuo pačio nuteistojo noro savo elgesį pakeisti tinkama linkme. Darytina išvada, jog laisvės atėmimo vietų įstaigoje kryptingai siekiama nuteistojo resocializacijos ir integracijos į visuomenę.

19. Aptartos aplinkybės, skundą nagrinėjančiam teismui leidžia manyti, jog resocializacijos tikslai vis dar nėra pasiekti ir dėl to, kad nuo aktyvesnio įsitraukimo į šį procesą praėjo dar nepakankamai laiko, jog būtų galima spręsti, jog nuteistasis būdamas laisvėje sugebės laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių. Aukštesnysis teismas pažymi, kad neatliktos bausmės dalis, kas šiuo atveju Komisijos nutarimo priėmimo dieną buvo 2 metai 7 mėnesiai 17 dienų, taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Vienas iš bausmės tikslų yra ir kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Pastebėtina, jog ši aplinkybė, apylinkės teismo buvo vertinama visų byloje esančių duomenų visumoje, dėl ko tiek Komisija, tiek apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog neatliktos bausmės dalis vis dar nėra pakankama, jog būtų pasiekti bausmės tikslai.

20. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles ir ateityje daugiau nenusikals, tačiau šiuo atveju, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis A. J. neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 21 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo A. J. gynėjo advokato L. Ž. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. J. gynėjo advokato L. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 21 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.