- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-30
- Bylos Nr.
- 2S-1252-232/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-18660-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Alvydas Barkauskas, Liuda Uckienė (pran.)
- Ieškovas
- R. B. Z.
- Atsakovas
- UAB „Vilniaus valda“
- Kategorijos
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto UAB „Vilniaus valda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. Z. ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus valda“ dėl sutarties nutraukimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. B. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 1-2, 42-43) prašydama pripažinti, kad 2006-06-12 tarp ieškovės ir atsakovo pasirašytos administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų tiekimo ir apmokėjimo sutarties Nr.233 priedo Nr.1 14 punktas, kuriame yra nurodyta paslauga ir jos įkainis – 40 Lt už buto, pastato, jo vidinio kiemo ir perimetro saugojimą ir kontrolę visą parą, įskaitant, bet neapsiribojant fizine apsauga, stebėjimu videokameromis, ieškovės atžvilgiu yra nesąžininga ir negalioja nuo sutarties sudarymo; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai ieškovės sumokėtus pinigus po 20 Lt už 13 mėnesių, viso 260 Lt; 500 Lt nematerialinės žalos atlyginimo; 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, jog 2006-06-12 ieškovė su atsakovu pasirašė administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų tiekimo ir apmokėjimo sutartį Nr.233. 2007-12-10 ieškovė atsisakė sutarties 14 p. nurodytų paslaugų dėl buto, pastato, jo vidinio kiemo ir perimetro saugojimo ir kontrolės visą parą, įskaitant, bet neapsiribojant fizine apsauga, stebėjimu videokameromis, tačiau atsakovas atsisakė nutraukti sutarties pagrindu teikiamas paslaugas. Ieškovė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą prašydama nutraukti sudarytą sutartį ir grąžinti ieškovės permokėtas sumas. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2009-08-14 nutarimu ieškovės reikalavimą nutraukti buto apsaugos sutartį patenkino, pasiūlė atsakovui ieškovės reikalavimą įvykdyti iki 2009-08-28. Tačiau atsakovas minėto nutarimo neįvykdė, ieškovei priskaičiuotų skolų nepanaikino, sumokėtų pinigų negrąžino. Atsakovas ir toliau skaičiuoja nepriemoką už kiekvieną mėnesį iki 40 Lt bei delspinigius kaip skolą, įvairiais raštais reikalauja sumokėti skolą, sąskaitose-faktūrose yra grasinama, kad skolų išieškojimas yra perduotas jas administruojančiai įmonei. Tokiais atsakovo veiksmais buvo daromas psichologinis spaudimas ieškovei, tai sukėlė baimę, depresiją, sveikatos pablogėjimą, patirtą nematerialinę žalą ieškovė vertino 500 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB “Vilniaus valda” atsiliepimu (b.l. 47-50) su ieškovės ieškiniu nesutiko, nurodė, jog apsaugos paslaugų tiekimas grindžiamas visuotinumo principu, todėl neįmanoma, kad ieškovė vienašališkai galėtų jų atsisakyti vadovaudamasi LR CK 6.721 str. 1 d. Ieškovei buvo teikiamos administravimo sutarties Nr.1 14 p. nurodytos apsaugos paslaugos, ji jomis naudojosi, dalinai už suteiktas apsaugos paslaugas atsiskaitydavo, todėl atsakovo reikalavimas kas mėnesį už apsaugos paslaugas mokėti sutartą tarifą yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, nepažeidžia ieškovės kaip vartotojos teisių ir interesų, be to su ieškove apsaugos paslaugų teikimas ir tarifas buvo individualiai aptartas. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o tik teisėtomis priemonėmis reikalauja, kad ieškovė padengtų skolą už jai suteiktas apsaugos paslaugas, dėl patirtų nepatogumų kalta pati ieškovė. Ieškovė įrodymais nepagrindė reikalaujamos neturtinės žalos dydžio.
Vilniaus m. l apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartimi (b.l. 77-78) patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis - ieškovė atsisakė savo reikalavimo – pripažinti ginčo sutarties priedo 14 punktą nesąžiningu ir negaliojančiu nuo sutarties sudarymo, dėl to, kad šiuo metu ginčo sutartis jau yra negaliojanti, o dėl kitų reikalavimų yra pasiektas taikus susitarimas; atsakovas ieškinio reikalavimą dėl 260 Lt priteisimo pripažino ir sutiko prašomą priteisti 260 Lt sumą sumokėti ieškovei į jos sąskaitą; ieškovė neturtinės žalos reikalavimą sumažino iki 100 Lt, o atsakovas sutiko sumokėti 100 Lt neturtinės žalos atlyginimą į ieškovės nurodytą sąskaitą banke. Šalys susitarė, kad ieškovės 50 procentų jai priskaičiuotų išlaidų, nuo kurių ji nėra atleista, t.y. 460 Lt už antrinę teisinę pagalbą bus padengtos tokia tvarka: atsakovas sumokės į valstybės biudžetą - 360 litų, o ieškovė - likusią 100 litų sumą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas civilinę bylą pagal ieškovės R. B. Z. ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus valda“ dėl sutarties nutraukimo ir žalos atlyginimo nutraukė. Grąžino ieškovei R.B. Z. 75 Lt žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovo 25 Lt žyminio mokesčio ieškovės naudai. Priteisė iš atsakovo 498,51 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, kurias sudarė: 25 Lt žyminio mokesčio, 460 Lt išlaidų už antrinę teisinę pagalbą bei 13,51 Lt pašto išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad neturi pagrindo atsisakyti tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį, nes ji neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia kitų asmenų teisių nei įstatymo saugomų interesų. Nustatė, kad šioje civilinėje byloje ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Ieškovė už ieškinį yra sumokėjusi pusę mokėtinos 199 Lt žyminio mokesčio sumos - 100 Lt. Taip pat nustatė, kad šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 920 Lt, kurios nėra sumokėtos. Šalys taikos sutarties 4 p. susitarė dėl pusės išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atlyginimo valstybei. Dėl likusios 50 procentų išlaidų už antrinę teisinę (460Lt sumoje) ir žyminio mokesčio paskirstymo šalys nesusitarė, todėl teismas šį klausimą išsprendė pagal CPK 94 str. 2 d. remdamasis bendromis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis (CPK 93, 94, 96 str. str.) ir įvertinęs, jog taikos sutartimi atsakovas patenkino ieškinį ir pripažino ieškovės reikalavimus, bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovo.
Šalies argumentai
Apeliantas UAB „Vilniaus valda“ atskirtuoju skundu (b.l. 83-84) prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-02-23 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Ramutės B. Z. ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus valda“ dėl sutarties nutraukimo ir žalos atlyginimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo valstybės naudai, sumažinant priteistą valstybės naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų sumą iki 13,51 Lt, kitą 2011-02-23 nutarties dalį palikti nepakeistą. Nurodė, jog šalys taikos sutarties 4 p. numatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką, ieškovės 50 proc. jai priskaičiuotų išlaidų nuo kurių ji nėra atleista t.y. 460 Lt už antrinę teisinę pagalbą dalį 360 Lt sumoka atsakovas, o likusius 100 Lt ieškovė. Todėl teismas nepagrįstai papildomai priteisė iš atsakovo valstybės naudai 460 Lt išlaidų už antrinę teisinę pagalbą ir 25 Lt žyminio mokesčio. Apelianto nuomone, taip pat nepagrįsti teismo teiginiai, jog atsakovas patenkino ieškinį ir pripažino ieškinio reikalavimus. Ieškinio suma 760 Lt, o taikos sutartimi atsakovas sutiko sumokėti ieškovei dvigubai mažesnę negu ieškinio sumą t.y. 360 Lt. Teismas neatsižvelgė į šalių išreikštą valią abipusiu nuolaidų būdu taikiai išspręsti bylą ir ketinimus tokiu būdu išvengti bylinėjimosi išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartis pakeičiama (CPK 337 str. 4 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Pagal CPK 140 str. 3 d. nuostatas bylos šalys bet kurioje proceso stadijoje turi teisę baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutarties sudarymas teisme reiškia šalių teisinės taikos pasiekimą. Tai atitinka civilinio proceso tikslus. Nutartyje, kuria teismas tvirtina taikos sutartį, būtina nurodyti tokios sutarties sąlygas. Taikos sutartyje šalys turėtų pačios aptarti ir bylinėjimosi išlaidų paskirtymo klausimus. To nepadarius, bylinėjimosi išlaidos paskirsto teismas, remdamasis bendrosiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis (LR CPK 94 str. 2 d.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovei šioje byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba t.y. ieškovė 50 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (b.l. 31-32). Už ieškinį ieškovė yra sumokėjusi 100 Lt žyminį mokestį. Ieškovei teikiamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 920 Lt (b.l. 76). Šalys taikos sutarties 4 p. susitarė dėl pusės išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, nuo kurių ieškovė nebuvo atleista, atlyginimo valstybei, tačiau dėl likusios 50 procentų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje t.y. 100 Lt žyminio mokesčio, bei 460 Lt išlaidų už antrinę teisinę pagalbą, (nuo kurių ieškovė buvo atleista) šalys taikos sutartyje nepasisakė. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai šiuo nagrinėjamu atveju vadovavosi LR CPK 94 str. 2 d., kuris nustato, jog jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos teismas šį klausimą išsprendžia remdamasis bendrosiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis.
Iš bylos medžiagos matyti, jog ginčas tarp šalių yra kilęs dėl 2006-07-20 sutarties nutraukimo, ieškovės sumokėtų pinigų grąžinimo ir žalos atlyginimo. Kaip matyti iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartimi patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties turinio, atsakovas šia sutartimi iš esmės pripažino ieškovės reikalavimus dėl ieškovės sumokėtų pinigų grąžinimo bei nematerialinės žalos atlyginimo ir dalinai pripažino jos reikalavimo teisę į nematerialinės žalos atlyginimą, t,y, sutiko atlyginti 100 Lt šio žalos iš reikalautų 500 Lt. Taikos sutartyje neaptartų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimai spręstini remiantis bendrosiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis (LR CPK 93, 94, 96 str.). Laikytina, kad ieškovės pirmasis (neturtinis) reikalavimas nutraukti sutartį ir antrasis priteisti sumokėtas išmokas patenkinti visiškai, o trečiasis tik 20 procentų, taigi, atsakovas vadovaujantis 93 str. nustatytu proporcingo bylinėjimosi išlaidų dengimo principu pagal pirmąjį ir antrąjį reikalavimus turėtų padengti 100 procentų bylinėjimosi išlaidų, pagal antrąjį 20 procentų. Esant trims reikalavimams laikytina jog ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo lygios visų trijų reikalavimų atžvilgiu ir sudarė 306,66 Lt kiekvienam reikalavimui. Mokėtinas žyminis mokestis sudarė: 133 Lt už pirmąjį reikalavimą, už antrąjį ir trečiąjį turtinius reikalavimus kartu paėmus 66 Lt, viso 199 Lt. Ieškovė yra sumokėjusi 100 Lt žyminio mokesčio.
Taikos sutartimi susitarus pirmąjį (dėl sutarties nutraukimo) ir antrąjį (dėl materialinės žalos) reikalavimus patenkinus visiškai, pagal minėtą procesines normas šioje dalyje iš atsakovo išieškotinas išlaidas valstybei sudarytų 2/3 visų ieškovės išlaidų advokato pagalbai apmokėti 306,66 +306,66 = 613,33 Lt. Kadangi trečiasis(dėl nematerialinės žalos atlyginimo) reikalavimas patenkintas tik 20 procentų tai šioje dalyje ieškovas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai turėtų padengti atitinkamai 61,32 Lt advokato pagalbos išlaidų. Visos iš atsakovo išieškotinos išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, valstybės naudai sudaro 674,65Lt, atsakovas taikos sutartimi yra įsipareigojęs sumokėti 360 Lt, todėl šią sumą atėmus valstybei priteistiną iš jo sumą sudaro 314,65 Lt. Ieškovė yra atleista nuo 50 procentų dėl visų reikalavimų turėtų bylinėjimosi išlaidų, taigi vieno reikalavimo atmetimo atveju turėtų dengti 153,33Lt dalį, išlaidų advokatui, kadangi atmesto (taikos sutartyje sutarto) trečiojo reikalavimo dalis šiuo atveju sudaro 80 proc. pareišktų reikalavimų tai iš ieškovės šiuo atveju ieškotina dalis valstybės naudai sudarytų 122.64 Lt, kadangi ieškovė taikos sutartimi įsipareigojo sumokėti geruoju 100Lt teismo išlaidų valstybei, iš jos priteistinas valstybės naudai skirtumas -22,64 Lt. Tokiu pat principu proporcingai mažintinos bei paskirstomos pašto išlaidos pirmojoje instancijoje sudariusios 13,51Lt, apeliacinėje instancijoje 5,60 Lt, viso 19,11 Lt priteisiant 14,01Lt iš atsakovo ir 5,09Lt iš ieškovės. Likusioje dalyje nutartį paliekant nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d nutarties dalį, kuria iš atsakovo UAB „Vilniaus Valda“ valstybės naudai priteista 498,51 Lt bylinėjimosi išlaidų pakeisti, sumažinti priteistą sumą iki 328, 66 Lt. Priteisti iš ieškovės R.B. Z. valstybės naudai 27,73 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.