Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei S. L., tretiesiems asmenims V. G., A. G., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl motinos valdžios apribojimo, rūpybos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas prašo terminuotai dviem metams apriboti motinos valdžią S. L. sūnaus E. L. atžvilgiu, nustatyti E. L. nuolatinę rūpybą, paskirti rūpintoja ir turto administratore A. G., nustatyti E. L. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su rūpintoja, priteisti išlaikymą E. L. iš S. L. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Lt iki sūnaus pilnametystės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovo atstovas nurodė, kad 2012 m. liepos 24 d. mirus nepilnamečio E. L. tėvui Ž. L. vaikas apsigyveno tėvo sesers A. G. namuose, vaiko teisių apsaugos skyriui parašė pareiškimą, kad jis atsisako gyventi su savo motina S. L.. Apklausus nepilnametį paaiškėjo, kad jis buvo skriaudžiamas motinos sugyventinio, iš jo buvo tyčiojamasis, motinos namuose stokojo maisto. Iki 2012 m. liepos 24 d. nepilnametis E. L. gyveno su savo tėvu, jam mirus apsigyveno tėvo sesers namuose. Vaiko motina S. L. visiškai nesirūpina sūnumi, su juo nebendrauja, jo neišlaiko, jokių pastangų susigrąžinti sūnų į savo šeimą nerodė, sūnus kategoriškai atsisako grįžti pas motiną, todėl sprendžiama, kad ryšys tarp jų yra nutrūkęs. A. G. šeimoje E. L. sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, mokytis, augti. Su kitais A. G. šeimos nariais nepilnametis E. L. sutaria puikiai. Kadangi šiuo metu E. L. yra šešiolikos metų amžiaus, todėl prašo terminuotai apriboti motinos valdžią sūnaus Ernesto atžvilgiu. Kadangi nepilnametis gyvena A. G. namuose, kur jam sudarytos visos sąlygos gyventi ir mokytis, A. G. tinkamai atlieka rūpintojos pareigas, yra rūpestinga ir atsakinga, todėl prašo paskirti ją E. L. rūpintoja ir turto administratore, vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, priteisti išlaikymą vaikui iš motinos periodinėmis išmokomis – po 300 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Atsakovė S. L. paaiškino, kad ji nesutinka su ieškiniu, tačiau pripažįsta, kad nuo 2009 m. spalio mėnesio sūnus su ja negyveno, ji jo neišlaikė. Ji paaiškino, kad po santuokos nutraukimo su Ž. L. sūnaus Ernesto gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja, tačiau sūnus išsikraustė gyventi pas tėvą. Ji nežinanti, kodėl Ernestas taip pasielgė, nesidomėjo, sūnaus neklausė. Sūnus jai nesiskundė skriaudžiamas jos sugyventinio. Girdėjo sugyventinio priekaištus jos sūnui dėl netinkamo elgesio. Nuo penktos klasės sūnus lankė Pavenčių vidurinę mokyklą ir iki tėvo mirties gyveno su juo. Tėvui mirus, sūnus persikraustė gyventi pas tėvo seserį A. G.. Kol sūnus gyveno su tėvu, jį sūnų aplankydavo, nuo 2012 m. liepos mėnesio sūnaus nelanko, jam jokio išlaikymo neteikia, man, kad A. G. šeima iš jos jokios paramos nepriimtų. Su sūnumi yra kelis kartus susitikusi atsitiktinai. Su savo seserimi buvo atvykusi į A. G. namus, kvietė Ernestą grįžti pas ją, tačiau jis kategoriškai atsisakė. Ji negalinti kas mėnesį sūnui skirti po 300 Lt, nes augina dar vieną vaiką, dirba ūkininko ūkyje puse etato, kas mėnesį uždirba po 500 Lt. Ji negalinti paaiškinti, kodėl po tėvo mirties pasiėmė Ernestui priklausančią našlaičio pensiją už kelis mėnesius, ją išleido, sūnui pinigų neatidavė.

Tretysis asmuo A. G. paaiškino, kad E. L. yra jos mirusio brolio Ž. L. sūnus, jos krikštasūnis. Po jos brolio laidotuvių Ernestas apsigyveno jos namuose, nuo 2012 m. liepos mėnesio iki šiol gyvena jos šeimoje. Palaidojus Ernesto tėvą, Ernestas pasakė, kad pas motiną negrįš, geriau gyvens vaikų namuose. Ernestas tėvo namuose apsigyveno 2009 m. rudenį, po to, kai pabėgo iš motinos namų, sušalęs buvo paguldytas į ligoninę, iš ten išrašytas, pas mamą nebegrįžo. Nuo penktos klasės jis gyveno su tėvu, lankė Kuršėnų Pavenčių vidurinę mokyklą. Kadangi Ernestas kategoriškai atsisakė gyventi su motina, ji neturėjusi kitos išeities, todėl kreipėsi į vaiko teisių apsaugos skyrių dėl Ernesto laikinosios globos. Nuo to laiko, kai Ernestas gyvena jos namuose, S. L. sūnumi nesirūpino, jo nelankė, juo nesidomėjo, išlaikymo neteikė, našlaičio pensiją už kelis mėnesius Ernestui taip pat neatidavė. Ernestas apie tai, kodėl nenori gyventi su mama, beveik nekalba, yra prasitaręs, kad namuose negali gyventi dėl motinos sugyventinio. Per dvejus metus jos šeima susigyveno su Ernestu, tiek jos vaikai, tiek sutuoktinis Ernestą laiko šeimos nariu. Jų šeima yra pasiruošusi ir toliau globoti Ernestą.

Nepilnametis E. L. teisme paaiškino, kad jis iš motinos namų pabėgo būdamas penktoje klasėje. Jis nuolatos jautė motinos sugyventinio R. B. užgauliojimus, patyčias. Jis jį pravardžiuodavo, nuolatos skaudindavo. R. B. užgauliojimų mokė ir savo dukrą. Liepė jį vadinti įvairiausiais užgauliais žodžiais. Iš pradžių, kai motinos sugyventinis apsigyveno jų namuose, jis piktnaudžiavo alkoholiu, vėliau nebegerdavo, bet būdavo piktas, nuolatos viskuo buvo nepatenkintas, triukšmaudavo namuose, keikdavosi. Būdamas girtas yra sumušęs jo mamą, ne kartą pyktį išliejęs ir ant jo – yra jam įspyręs, mušęs diržu. Jis bijojo motinos sugyventinio. Tą dieną, kai jis išbėgo iš namų, motinos sugyventinis taip pat jį dėl kažkokio menkniekio užsipuolė, ėmė šaukti, jis išbėgęs į lauką, pasislėpė kieme po veranda, tačiau sušalęs, nuėjo į tetos, tėvo sesers, namus. Teta iškvietė greitąją medicinos pagalbą, jis buvo paguldytas į ligoninę. Išrašytas iš ligoninės į motinos namus nebegrįžo. Gyvendamas su mama jis ne kartą prašė, kad mama išvytų sugyventinį, ji vis sakė, kad taip ir padarysianti, tačiau ir toliau gyveno su juo. Jam kartu gyventi su tokiu žmogumi tapo nebepakeliama, todėl jis apsigyveno tėvo namuose. Su tėčiu pragyveno kelerius metus, po tėčio laidotuvių tėvo sesuo leido jam pagyventi jos namuose. Jau dveji metai jis gyvena krikšto mamos A. G. šeimoje. A. G. jis klauso, su jos vaikais nesipyksta, su jos sutuoktiniu sutaria. Per tą laiką mama jo nelankė, vieną kartą, iš karto po tėčio laidotuvių, buvo atvykusi reikalauti, kad jis grįžtų namo. Vieną kartą mama yra aplankiusi jį mokykloje, kartą yra susitikę atsitiktinai kaime, kai jis buvo atvykęs pasisvečiuoti į kitos tetos namus. Mama jo nelankė, juo nesidomėjo, jam nepaskambina. Tik vieną kartą iš mamos yra gavęs pinigų – 100 Lt per tėčio laidotuves. Kai jis gyveno su tėvu, mama yra nupirkusi jam rūbų. Jau dveji metai, kai jokios paramos iš mamos negauna, jis jos nepasiilgsta, su mama jis nenori gyventi.

Išraše iš ligos istorijos, išduotame VšĮ Kelmės ligoninėje (69 b. l.), nurodyta, jog E. L. į ligoninę atvežtas greitosios medicinos pagalbos automobiliu sušalęs, spalio 2 d. buvo pabėgęs iš namų, bėgimo priežastis – nesugyvena su mamos sugyventiniu. Į ligoninę pristatytas sušalęs, išsigandęs, vaikas apleistas, nešvarus, jam diagnozuotas depresinis epizodas su adaptacijos sutrikimais.

Iš gimimo liudijimo (6 b. l.) matyti, kad E. L. gimė 1998 m. liepos 6 d. Iš mirties liudijimo (11 b. l.) matyti, kad jo tėvas Ž. L. mirė 2012 m. liepos 24 d. 2012-09-28 Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (18 b. l.) E. L. nustatyta laikinoji rūpyba, jo rūpintoja paskirta A. G., E. L. rūpybos vieta nustatyta kartu su rūpintoja.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad nepilnametis E. L. nuo 11 metų amžiaus negyvena su savo mama. Nuo 2009 m. rudens iki 2012 m. liepos mėnesio gyveno su tėvu, jam mirus – tėvo sesers A. G., kuri laikinai paskirta nepilnamečio rūpintoja, šeimoje. Kaip matyti iš ūkininko A. V. pažymos (10 b. l.), šio ūkininko ir seniūnijos, kurioje gyvena S. L., charakteristikų (50, 51 b. l.), S. L. dirba, pavestus darbus atlieka gerai, gyvena su sugyventiniu R. B., augina dukrą, kuri mokosi Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijoje, nei darbdavys, nei seniūnija dėl S. L. netinkamo elgesio nusiskundimų neturi. Šių aplinkybių visuma leidžia manyti, kad S. L. nėra asocialus asmuo, jos šeima nėra socialinės rizikos šeimų sąraše, kaip matyti iš jos ir nepilnamečio sūnaus Ernesto paaiškinimų teisme, alkoholiu ji nepiktnaudžiauja. Tačiau iš nepilnamečio E. L., trečiojo asmens A. G., pačios atsakovės S. L. paaiškinimų matyti, kad motina su savo sūnumi Ernestu visiškai nebendrauja, jo neaplanko, nesidomi jo gyvenimu, mokslais, pomėgiais, jo elgesiu mokykloje ir laisvalaikiu. Iš atsakovės paaiškinimų teisme galima spręsti, kad jai trūksta pareigingumo, atsakomybės ir noro auginti sūnų, ji nesugebėjo išspręsti iškilusių problemų tarp jos sugyventinio ir vaiko, nesukūrė tokios namų aplinkos, kad nepilnametis vaikas būtų saugus, neapstebėjo ar nereagavo į vaiko nusiskundimus, jo išgyvenimus, mažamečiui sūnui apsigyvenus pas tėvą, ji net nebandė vaiko susigrąžinti į savo šeimą. Mažamečio vaiko problemų ji nesprendė, leido jam gyventi su tėvu, pati nusišalindama nuo vaiko auklėjimo, rūpinimosi juo, jo sveikata ir gerove. Motinos akivaizdus abejingumas sūnui, keleri metai pragyventi be motinos, suformavo kategorišką vaiko nuomonę – atsisakymą gyventi su motina. Iš teisme ištirtų įrodymų visumos darytina išvada, kad tarp atsakovės ir jos sūnaus Ernesto ryšys yra nutrūkęs. Atsakovė teisme nenurodė jokios aplinkybės, iš kurios galima būtų spręsti, kad jos santykiai su sūnumi pasikeis, ji pakeis požiūrį į šeimą, vaiką, ras galimybių bendrauti su vaiku, ims domėtis jo gyvenimu.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.180 straipsnio nuostatas tėvų valdžios apribojimas taikomas ir tuo atveju, kai tėvai visiškai nesirūpina vaikais, esant tėvų kaltei dėl tėviškų pareigų nevykdymo. Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad atsakovė S. L. visiškai nesirūpina sūnumi Ernestu, jo neauklėja ir neaugina, išlaikymo neteikia kelerius metus, Ernestas už dviejų metų taps pilnamečiu, duomenų, kad padėtis gali pasikeisti iki vaiko pilnametystės, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, todėl motinos valdžia atsakovei sūnaus Ernesto atžvilgiu apribotina neterminuotai.

Apribojus motinos valdžią, vaikui, kuriam yra suėję keturiolika metų, nustatoma nuolatinė rūpyba ir jo gyvenamoji vieta (CK 3.251 str. 2 d., 3.252 str. 1 d. 2 p., 3.256 str., CPK 407 str.). Lietuvos Respublikos CK 3.252 str. 2 d. 1 p. numatyta viena iš rūpybos formų – rūpyba šeimoje. Iš šalių paaiškinimų, laikinosios rūpybos nustatymo (18 b. l.) matyti, kad E. L. nuo 2012 m. liepos mėnesio gyvena A. G. namuose, (duomenys neskelbtini). Iš Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro išvados (21-23 b. l.) matyti, kad A. G. yra tinkamas asmuo būti E. L. rūpintoja. Iš buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto (14 b. l.), globojamo vaiko aplankymo aktų (20, 24-25, 26-27 b. l.) matyti, kad A. G. namuose yra sudarytos tinkamos sąlygos globojamam vaikui gyventi, augti ir mokytis, šeimos finansinė padėtis stabili, buities sąlygos tinkamos vaikams, tenkinami globotinio mitybos, sveikatos poreikiai, vaiko teisių apsaugos skyrius nėra gavęs nusiskundimų dėl vaikų teisių pažeidimų šioje šeimoje, A. G. rūpestingai atlieka savo pareigas. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje (53-54 b. l.) nurodyta, jog skyrius neprieštarauja, kad S. L. būtų neterminuotai apribota motinos valdžia sūnaus Ernesto atžvilgiu, vaikui nustatyta nuolatinė rūpyba, jo rūpintoja ir turto administratore paskirta A. G., su ja nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Iš pažymų apie darbo užmokestį (35, 37 b. l.) matyti, kad A. G. ir jos sutuoktinis V. G. dirba. Teismo posėdžio metu A. G. patvirtino savo sutikimą būti E. L. rūpintoja. Iš raštiško sutikimo (17 b. l.) matyti, kad jos šeimos narys - sutuoktinis – sutinka, kad A. G. globotų nepilnametį E. L.. Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad A. G. atsakingai vykdo rūpintojos pareigas, rūpinasi tinkamu nepilnamečio vaiko auklėjimu ir lavinimu, jos namuose sukurta tinkama aplinka, geros sąlygos augti, vystytis ir mokytis globojamam vaikui. Aplinkybių, dėl kurių A. G. negalėtų būti paskirta E. L. rūpintoja nenustatyta, dėl sveikatos būklės globoti vaiką ji gali (33 b. l.), neteista (39 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nepilnamečio E. L. rūpyba A. G. šeimoje neprieštarauja vaiko interesams.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Atsakovės S. L. sunki materialinė padėtis, darbas tik puse etato negali sąlygoti visišką nusišalinimą nuo pareigos išlaikyti savo vaiką vykdymo. Priešingu atveju, vaiko rūpintojai tektų ne tik nepilnamečio Ernesto priežiūros ir rūpesčio pareiga, bet ant rūpintojos pečių būtų perkeliama ir išlaikymo prievolė. Nedidelės – 300 Lt - periodinės išmokos, kurias prašo priteisti vaikui kas mėnesį iš jo motinos, laikytina minimalia ir būtina suma šešiolikos metų amžiaus vaiko minimalių poreikių patenkinimui.

Žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas, ir bylinėjimosi išlaidos, kurias šioje byloje sudaro pašto išlaidos, patenkinus ieškinį išieškomos iš atsakovės į valstybės pajamas, proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui (CPK 83 str. 1 d. 2 p., p., 96 str. 1 d.). Iš atsakovės priteistinas 144 Lt žyminis mokestis už reikalavimą dėl motinos valdžios apribojimo, 108 Lt žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (300x12 x3%=108) ir 33 Lt pašto išlaidos (1 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.180, 3.194 straipsniais, 3.251 straipsnio 2 dalimi, 3.256 straipsniu, 3.265 straipsnio 1 punktu, CPK 259, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią S. L., a. k. (duomenys neskelbtini), sūnaus E. L., gimusio 1998 m. liepos 6 d., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti E. L., gimusiam 1998 m. liepos 6 d., a. k. (duomenys neskelbtini), nuolatinę rūpybą A. G. šeimoje, jo rūpintoja ir turto administratore paskirti A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Nuolatinę rūpybos vietą nustatyti rūpintojos A. G. namuose.

Priteisti iš S. L., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui E. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiam 1998 m. liepos 6 d., periodinėmis išmokomis po 300 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį nuo 2014 m. balandžio 23 d. iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš S. L. 285 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.