Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. J. ieškinį atsakovei E. J. (buvusi J.), trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ bei atsakovės patikslintą priešieškinį ieškovui dėl santuokos metu įgyto turto ir prievolių padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nei ieškovas N. J., nei jo atstovas advokatas V. K. teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai (per atstovą), prašymų iki teismo posėdžio pradžios ieškovas nepateikė, taip pat su ieškovo atstovu buvo susisiekta telefonu, kuris nurodė, kad jam yra žinoma apie posėdį, tačiau neketina jame dalyvauti, nes niekaip jam nepavyksta susisiekti su ieškovu, prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra (tarnybinis pranešimas byloje, elektroninės bylos popierinis priedas b. l. 138). Atsižvelgiant į atsakovės E. J. (buvusi J.) atstovės advokatės I. M. prašymą nagrinėti bylą ieškovui nedalyvaujant, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, byla išnagrinėta ieškovui nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 1 dalis).

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, prašymų iki teismo posėdžio pradžios nepateikė.

Atsakovės E. J. (buvusi J. atstovė advokatė I. M. teismo posėdžio metu pilnai palaikė patikslintą priešieškinį jame išdėstytais argumentais, tačiau prievolę trečiajam asmeniui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašė pripažinti daline šalių prievole, nes susipažinusi su Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 15 d. sprendimu, akivaizdu, kad ši prievolė yra susijusi su sodo žemės sklypu, kurį šalys prašo padalinti, todėl jos abi lygiomis dalimis privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti. Papildomai nurodė, kad turtas yra dalus, jį galima padalinti šalims po ½ dalį. Nesutinka su ieškovo nurodyta vidutine rinkos verte, vadovaujasi atliktu individualiu turto vertinimu ir sklypo vertė yra 8 800 Eur, todėl jeigu teismas priteistų natūra visą žemės sklypą ieškovui, jis nebūtų pajėgus sumokėti atsakovei ½ dalies turto vertės, nes ieškovas niekur nedirba, jokio kito turto neturi. Priteisus turtą abiem šalims po ½ dalį nebus pažeisti šalių interesai, nes šiuo sklypu abi šalys nesinaudoja, o ketina jį parduoti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Priešieškinis tenkinamas pilnai.

Dėl turto padalinimo.

Iš byloje esančių duomenų, atsakovės atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta ieškovo ir atsakovės santuoka, kuri nutraukta (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu, santuokos nutraukimo faktas įregistruotas Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje 1997 m. liepos 22 d. (elektroninės bylos popierinis priedas b. l. 6, 7 - 8). Nutraukiant santuoką, teismo sprendimu nebuvo padalintas šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs turtas.

Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad šalims esant santuokoje, 1993 m. balandžio 6 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigytas 0,1180 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas atsakovo vardu (elektroninės bylos popierinis priedas b. l. 9-10, 13 - 14).

Pažymėtina, jog tiek Santuokos ir šeimos kodekse (toliau – SŠK) turto įgijimo metu, tiek CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas - turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis) kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, tik tuo atveju kai turtas registruojamas galiojant CK. Byloje nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypas įgytas iki CK įsigaliojimo, todėl turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006).

CK 3.100 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką. Aptariama nuostata reiškia, kad, nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai). Nutraukus santuoką, ginčo turto teisinis režimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeitė į bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje šalių dalys nenustatytos. Tokiu atveju buvę sutuoktiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), turi teisę reikalauti atidalyti kiekvienam jų tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį (CK 4.80 straipsnis), negalėdami susitarti, turi teisę kreiptis į teismą (4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, nutraukus šalių santuoką ir nepadalijus santuokoje jų įgyto nekilnojamojo turto, jo teisinis režimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeitė į bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje jų dalys nenustatytos. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, kartu tai reiškia, kad tokiems turtiniams teisiniams santykiams taikytinos ne šeimos, o daiktinės teisės normos (CK 4.72–4.92 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015). Kai turtas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, paprastai konkrečios bendraturčių dalys būna nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), tačiau jeigu konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje neginčijama ir nepateikta duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad vieno iš sutuoktinių po santuokos nutraukimo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalis yra didesnė, todėl laikytina, jog prezumpcija, kad jų dalys bendrame turte yra lygios, nepaneigta. Tai reiškia, kad kiekvienam iš buvusių sutuoktinių priklauso po 1/2 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto.

Ieškovas prašė padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą tokiu būdu: jam priteisiant visą žemės sklypą natūra, o atsakovei – kompensaciją už netektą didesnės vertės turto dalį. Atsakovė prašė žemės sklypą padalinti lygiomis dalimis.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šiai teisei įgyvendinti kitų bendraturčių sutikimas nereikalingas, tačiau, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį ginčas sprendžiamas teisme. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Vadinasi, bendroji įstatyme įtvirtinta taisyklė yra ta, kad atidalijimo siekiantis bendraturtis gali reikalauti atskirti jo dalį natūra. Vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta esminė sąlyga, kad daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, saugo daiktą nuo tokių pertvarkymų, dėl kurių jis netektų savo paskirties (pavyzdžiui, jame nebūtų galima gyventi), kartu saugomi ir bendraturčių interesai (pavyzdžiui, daikto techninės būklės esminio pablogėjimo, meninės vertės esminio sumažėjimo ir pan. atvejais). Atidalijant daiktą natūra, neturi būti padaryta neproporcinga žala daiktui. Įstatymo formuluotė tam tikrą žalos padarymą numato, bet tokia žala turi būti proporcinga.

CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai daikto atskyrimas natūra negalimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. CK normoje tiesiogiai nenurodyta, kuris iš bendraturčių – atidalijimo siekiantis, kitas bendraturtis, ar bet kuris iš jų – gauna kompensaciją pinigais. Atsakymas bet kuriuo iš šių atvejų yra paprastas, kai bendraturtis sutinka gauti kompensaciją pinigais. Tuo tarpu kompensacija už turėtą dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima išimtiniais atvejais, kai: a) išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; b) kompensacija, paprastai, priteisiama atsidalijimo siekiančiam bendraturčiui; c) faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus). Pripažintina, kad klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktus įrodymus apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę, profesinę veiklą, šeimos sudėtį ir kt. Nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, svarbu ištirti, ar bendraturčiai išgali realiai sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją. Priteisiama piniginė kompensacija turi atitikti tikrąją atidalijamos dalies vertę.

Ieškovas ginčo žemės sklypą įvertino 3 480 Eur vadovavosi masinio vertinimo vidutine rinkos verte, o atsakovė individualaus vertinimo verte – 8 800 Eur (elektroninės bylos popierinis priedas b. l. 9, 72 - 74, 75 - 102). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pateikė į bylą individualaus nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 2019-185, o ieškovas nenuginčijo individualaus vertinimo rezultatų, nors teismas 2020 m. vasario 6 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu nustatė šalims galutinį terminą visiems įrodymams pateikti (iki 2020 m. vasario 27 d.), tačiau ieškovas neteikė jokių įrodymų minėtai vertei paneigti, todėl teismas vadovaujasi turto vertinimo ataskaitos verte. Nors ieškovas prašo atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti jam natūra visą žemės sklypą, o atsakovei kompensaciją, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismas ginčo žemės sklypą pripažino bendrąją daline nuosavybe, po ½ dalį ir atitenkanti ieškovui mokėti kompensacijos suma atsakovei sudarytų 4400 Eur akivaizdu, kad ieškovas neturi jokių galimybių išmokėti tokio dydžio kompensacijos, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovas niekur nedirba, jokių duomenų, kad turi santaupų, ar kito turto į bylą neteikė, posėdyje nedalyvavo. Ieškinyje, patikslintame ieškinyje ieškovas paskaičiavo, jog jam tenkanti mokėti atsakovei kompensacija sudarytų 1 740 Eur suma, kuri yra 2,5 karto mažesnė, negu nustatyta šioje byloje. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovas neturi galimybės išmokėti kompensacijos atsakovei, tokiu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų negalimas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šiuo metu abi šalys nesinaudoja ginčo žemės sklypu: ieškovas ketino parduoti šį žemės sklypą, buvo surastas pirkėjas, ką patvirtino ieškovo atstovas advokatas V. K. 2020 m. vasario 6 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu, o atsakovė gyvena JAV. Nors ieškovas nurodė, jog jis ginčo žemės sklypu rūpinosi, mokėjo visus mokesčius, į bylą yra pateikęs apmokėjimą patvirtinančius dokumentus (elektroninės bylos popierinis priedas b. l. 15,16, 17, 18), tačiau vien šios aplinkybės nelemia kitokios išvados. Teismas atmeta ieškovo reikalavimą priteisti ieškovui visą ginčo žemės sklypą natūra, atsižvelgdamas į šalių interesų pusiausvyrą, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises, į tai, kad ieškovas nebus pajėgus išmokėti kompensacijos atsakovei už jam atitenkančią didesnę turto dalį ir į tai, kad buvusių sutuoktinių santykiai greitai taps grindžiami nuosavybės tvarkymo ir naudos gavimo interesais, racionalumu ir skaičiavimu. Priteisus turtą lygiomis dalimis šalys turės galimybę susitarti dėl abiem pusėms priimtinų sprendimų, įskaitant turto perleidimą, mokėtinas kompensacijas, jų dydį ir pan.

Atsižvelgiant į tai, teismas ginčo žemės sklypą pripažįsta bendrąja daline nuosavybe, pripažįstant, jog šalių dalys bendrojoje nuosavybėje yra lygios ir priteisia šalims po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise 0,1180 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 8 800 Eur.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 0,1180 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/14 dalis yra areštuota antstolio Giedriaus Salicko, vykdant Regiono apygardos administracinio teismo Kauno rūmų išduotą vykdomąjį raštą kreditoriaus UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai. Atlikus paiešką Lietuvos teismų informacinėje sistemoje nustatyta, kad Regiono apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 15 d. sprendimu iš N. J. priteista UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 60,66 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Minėtame sprendime teismas konstatavo, kad N. J. naudojasi nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini) ir jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas.

Tiek ieškovas savo procesiniuose dokumentuose, tiek atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašė prievolę UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ pripažinti daline šalių prievole ir ją padalinti lygiomis dalimis.

Bendraturčių tarpusavio santykiai reglamentuojami ir CK 4.76 straipsnio. Jame nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003).

Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau nurodyta prievolė yra susijusi su bendro turto išlaikymo išlaidomis, todėl ji pripažįstama bendra daline šalių prievole ir padalinama lygiomis dalimis, t. y. ieškovui ir atsakovei po ½ dalį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

Ieškovas už pateiktą teismui ieškinį sumokėjo 78 Eur žyminio mokesčio, atsakovė – 132 Eur bei 0,55 cnt. įmokų ir mokesčių priėmimo mokestį (elektroninės bylos popierinis priedas b. l. 4, 59). Ieškovo reikalavimas dėl žemės sklypo, esančio, (duomenys neskelbtini), atmestas, todėl iš ieškovo atsakovės naudai priteisiama 132,55 Eur žyminio mokesčio bei įmokos įskaitymo ir šios įmokos pervedimo mokestį.

Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas 365 Eur bylinėjimosi išlaidas (elektroninės bylos popierinis priedas b. l. 124, 126, 127,, 128, 129, 130, 131, 132): 150 Eur už nekilnojamojo turto vertinimą, 15 Eur už dokumento vertimą, 200 Eur advokato pagalbai apmokėti. Priešieškinį tenkinus visa apimtimi atsakovei iš ieškovo priteisiama 365 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1dalies 6, 10 punktai, 93 straipsnio 1dalis).

Viso atsakovei iš ieškovo priteistina 497,55 Eur suma.

Procesiniai dokumentai buvo siunčiami valstybės lėšomis. Jų suma sudaro 5,58 EUR. Patenkinus priešieškinį iš ieškovo priteistinos 5,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 265, 268, 269, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priešieškinį tenkinti pilnai.

Padalinti šalių santuokoje įgytą turtą, priteisiant ieškovui N. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovei E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po ½ dalį kiekvienam asmeninės nuosavybės teise 0,1180 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Pripažinti prievolę UAB „Alytaus regiono atliekų centras“ daline ieškovo N. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) prievole, kuri padalinama lygiomis dalimis, t. y. ieškovui ir atsakovei po ½ dalį.

Priteisti iš ieškovo N. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 497,55 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 55 cnt.) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Sekančią darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą sprendimo kopiją VĮ Registrų centrui, kad būtų įregistruotas sprendimu nustatytas turto padalijimo faktas.