Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.6.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.4; 3.2.6.6.1

2017 m. vasario 14 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. J. (I.) ieškinį atsakovui M. K. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė kartu su nepilnamečiu sūnumi A. K. ir sugyventiniu bei dviem judviejų nepilnamečiais vaikais gyvena trijų kambarių bute, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovei. Namai tvarkingi, jaukūs, vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Nepilnametis A. K. mokosi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje 8 klasėje, sveikas. Nepilnametis vaikas sakė, kad su tėvu matėsi prieš porą mėnesių, vasarą jis pas tėvą svečiavosi su nakvyne, susirašinėja su jo dukra E.. Norėtų daugiau laiko praleisti su tėvu, nakvoti pas jį, savaitgaliais kur nors nuvykti. Skyrius teigia, kad neturi pagrindo prieštarauti ieškinio reikalavimui pakeisti išlaikymo dydį. Išlaikymo dydis neturi apsiriboti minimalių vaiko poreikių patenkinimu (elektroninės bylos priedo, b.l. 17).

Atsakovui M. K. šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį buvo įteiktas asmeniškai (elektroninės bylos priedas b.l.16 ), tačiau atsakovas į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimo nepateikė, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, vadovaujantis CPK 246 str., teismas nagrinėja bylą atsakovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovės E. J. (I.) atstovas advokatas Eduardui Zaleskis palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, papildomai nurodė, kad atsakovas nebuvo pateikęs sprendimą vykdymui Vokietijoje, todėl darytina išvada, kad vaikams priteistas išlaikymas atsakovui nėra toks aktualus. Ieškovės atstovas daro prielaidą, kad motina dukroms išlaikymą perveda į kitą sąskaitą. Kitaip nėra įmanoma paaiškinti, kodėl atsakovas nesikreipia dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo. Sūnaus naudai priteistas 1 MGL išlaikymo dydis neatitinka jokių kriterijų. Vaiko poreikiai pasikeitė, ekonominė padėtis taip pat pasikeitė. Šalių sūnus specialiųjų poreikių neturi. Atsakovas išlaikymo reguliariai neteikia, ieškovė priverstinai per antstolį išsiieškojo išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė taip pat turi tris nepilnamečius išlaikytinius, šiuo metu yra sudariusi santuoką, su sutuoktiniu susilaukė dviejų nepilnamečių vaikų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis A. K., gim. 2001 m. liepos 26 d., yra ieškovės E. J. (I.) ir atsakovo M. K. sūnus. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003 m. liepos 24 d. sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka bendru sutikimu ir patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria pareiškėjai susitarė, kad nepilnamečio vaiko A. K., gim. 2001 m. liepos 26 d., gyvenamoji vieta nustatoma su motina, o tėvas M. K. įsipareigojo jam mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 1 MGL iki sūnaus pilnametystės.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2 dalis).

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė E. J. (I.) dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2003 m. lapkričio 5 d., jos darbo užmokestis sudarė vidutiniškai apie 1 600 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių. VĮ Registrų centro duomenimis ieškovės vardu yra įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu yra įregistruotos dvi transporto priemonės – keleiviniai automobiliai Chrysler Town and Country, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Dodge Avenger, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Atsakovas M. K. yra asmuo, įgijęs verslo liudijimą. Duomenų apie jo gautas pajamas, dirbant pagal verslo liudijimą, nėra. Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. spalio 19 d. duomenimis, atsakovas yra įregistruotas darbo biržoje nuo 2014 m. gruodžio 1 d. ir dirba pagal verslo liudijimą. VĮ Registrų centro duomenimis atsakovo vardu nėra įregistruota nekilnojamojo turto objektų. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu nėra įregistruotų transporto priemonių.

Išanalizavus byloje pateiktus bei teismo surinktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Atsakovas neturi jokio registruotino kilojamojo ar nekilnojamojo turto. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad jo pajamas sudaro 250 Eur dydžio socialinė parama. Taip pat pateikė į bylą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-407-854/2011, kuriame yra nurodyta, kad atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus, gimusius 2002 m. kovo 26 d. ir 2004 m. birželio 13 d., kurie šiuo metu gyvena su juo. Vaikų motina gyvena užsienyje, vaikams išlaikymo neteikia. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė šiuo metu yra sudariusi santuoką ir taip pat augina dar du nepilnamečius vaikus.

Įstatymas nurodo, jog pakeisti išlaikymo dydį jį mažinant ar didinant yra pagrindas tuo atveju, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomos vaikų priežiūros išlaidos, kitos – tiek objektyvios, tiek subjektyvios priežastys (CK 3.201 straipsnis).

Analizuojant teismui pateiktus bei teismo surinktus rašytinius įrodymus, konstatuojama, jog po teismo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimas, situacija iš esmės pasikeitė – šalių sūnui šiuo metu yra beveik 15 metų. Nors nepilnametis šalių sūnus neturi specialiųjų poreikių, po teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka praėjo beveik 13 metų. Pasikeitė ne tik Lietuvos ekonominė ir finansinė padėtis, tačiau padidėjo ir nepilnamečio vaiko poreikiai. Todėl, teismas sprendžia, kad ieškovės prašomas išlaikymo dydis nors ir atitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, tačiau yra mažintinas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi dar du, kartu su juo gyvenančius, nepilnamečius vaikus, jo turtinė padėtis yra blogesnė, negu ieškovės (CK 1.5 str.). Vis gi, siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl šiuo metu LAT praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus (į bylą nėra pateikta duomenų apie tai, kad darbingumas jam yra apribotas), todėl galėtų dėti didesnes pastangas darbo paieškai. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2016-07-01 yra 380 Eur. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad atsakovas turi dar du nepilnamečius išlaikytinius, iš atsakovo nepilnamečio vaiko A. K., gim. 2001 m. liepos 26 d., naudai priteistinas išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra 2016 m. spalio 3 d., iki vaiko pilnametystės (CK 3.201 straipsnis). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina motina E. J. (I.) (CK 3.185 str. 1 d.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimas nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio padidinimo, iš atsakovo priteisiamas 40,45 Eur (150 Eur – 37,65 Eur = 112,35 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kadangi ieškovės ieškinys yra patenkintas 83,33 procentai, jai iš atsakovo priteistina 416,65 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesudaro 3,00 Eur kiekvienam, todėl nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003 m. liepos 24 d. sprendimu iš M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2016 m. spalio 3 d., iki A. K., gim. 2001 m. liepos 26 d., pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio motinai E. J. (I.) (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimą nukreipti vykdyti skubiai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 40,45 Eur (keturiasdešimt eurų 45 euro centus) žyminio mokesčio, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 416,65 Eur (keturis šimtus šešiolika eurų 65 euro centus) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti E. J. (I.) (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.