- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-18
- Bylos Nr.
- 2A-120-555/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Jolita Cirulienė, Ramūnas Mitkus
- Pareiškėjas
- A. L.
- Suinteresuotas asmuo
- D. M. M., A. A., Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 34.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,
sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant pareiškėjui A. L., suinteresuotiems asmenims D. M. M., A. A., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, D. M. M., A. A. dėl juridinio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. L. pareiškimu paveldėjimo teisės liudijimo į privalomąją dalį gavimui prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 2005-10-03 mirus žmonai A. L., pareiškėjui buvo reikalingas išlaikymas ir, kad pareiškėjas paveldi privalomąją palikimo dalį. Nurodė, kad po santuokos sudarymo jis buvo nuteistas, tačiau su žmona ryšius palaikė, siuntė jai lėšų iš įkalinimo vietos, jam sugrįžus, gyveno kartu su žmona, tačiau pastaroji sirgo. Teigė, jog jis dirbo įvairius darbus ir stengėsi išlaikyti žmoną ir save, daugiausia dirbo su arkliu, nes kitokio darbo pagal savo sveikatos būvį dirbti negalėjo. Dar esant žmonai gyvai jis – pareiškėjas sirgo, buvo dalinai nedarbingas, todėl žmona, gaudama pensiją, jį išlaikė, o po žmonos mirties jam buvo nustatytas invalidumas.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2006 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškimą atmetė. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2004-02-06 iki 2005-08-05 buvo įkalinimo vietoje ir bendro ūkio su žmona A. L. nevedė, grįžęs po bausmės atlikimo - pats dirbo su arkliu, prižiūrėjo gyvulius bei dirbo kitus padienius darbus ir taip save išlaikė, o A. L. nuo 2005 m. sausio mėn. sunkiai sirgo, todėl jai buvo reikalinga nuolatinė priežiūra bei slauga, o pensijos pilnai neužteko jos pačios poreikiams tenkinti, tačiau pareiškėjas žmonos neprižiūrėjo ir neslaugė. Taip pat nurodė, kad A. L. mirties dienai, tai yra palikimo atsiradimo momentu, pareiškėjas nebuvo senatvės pensininkas, invalidas, jis buvo darbingas ir dirbo. Teismas sprendė, jog pareiškėjui jo sutuoktinės A. L. mirties dienai – 2005-10-03, nebuvo reikalingas išlaikymas ir jį pripažinti A. L. išlaikytiniu CK 5.20 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 30 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, jo prašymą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 2005-10-03 mirus sutuoktinei A. L., jam – pareiškėjui buvo reikalingas išlaikymas. Mano, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, šeimos ir paveldėjimo teisės turtinius santykius, nesutinka su teismo pozicija ir motyvais, jo asmenybės neigiamu pabrėžtinumu ir dėl to paskesniu neteisingu kitų faktinių aplinkybių vertinimu. Nurodo, kad teismo sprendime nėra išdėstyti motyvai ir teisiniai pagrindai, kodėl teismas vertino tik suinteresuoto asmens Marijampolės apskrities VMI atstovės nuomonę, išreikštą teisme, o ne oficialią institucijos atsiliepime išdėstytą poziciją, kadangi jos yra skirtingos. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo nurodyta jo nedarbingumo lygio nustatymo data, nes iš invalidumo pažymėjimo matyti, kad III invalidumo grupė jam nustatyta buvo jau 2005-06-23. Skunde taip pat nurodo, jog po paskutinės jo bausmės atlikimo ir toliau su žmona gyveno santuokinį gyvenimą, sprendė visus šeimos reikalaus, vienas kitą išlaikė, jis savo sergančią žmoną prižiūrėjo. Mano, kad liudytojų parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai, nes jos yra suinteresuotos paveldėti turtą, taip pat teismas privalėjo nustatyti, ar palikėjo mirties dieną jis – pareiškėjas, galėjo ir gebėjo patenkinti savo materialinius poreikius.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą suinteresuoti asmenys Marijampolės apskrities VMI, D. M. M., A. A. prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
CPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų arba organizacijų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas ir A. L. gyveno santuokoje. A. L. 2005 m. spalio 3 d. mirė. Pareiškėjas siekia gauti privalomąją palikimo dalį, kadangi mirusioji turto dalį - žemės sklypą bei namų valdą su pastatais, testamentu paliko kitiems asmenims. Palikimo atsiradimo dieną galiojantys įstatymai pareiškėją pripažįsta įstatyminiu įpėdiniu, suteikiančiu teisę, egzistuojant įstatyme numatytoms aplinkybėms, gauti privalomąją palikimo dalį (CK 5.20 straipsnis). Pareiškėjas, neturėdamas dokumentų, patvirtinančių, kad A. L. jį išlaikė, prašė šį faktą nustatyti teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr .56 ,,Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 7 punkte išaiškino, kad teismai, nagrinėdami bylas dėl asmens išlaikymo fakto nustatymo, turi išsiaiškinti, ar pareiškėjui teikiama turtinė pagalba buvo pagrindinis ir nuolatinis jo pragyvenimo šaltinis, taip pat išlaikymo trukmę. Išlaikymu pripažįstamas jo teikimas pinigais, daiktais, vertybiniais popieriais ir kitais būdais. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas po grįžimo iš įkalinimo įstaigos buvo darbingas, užsiregistravo darbo biržoje, kur darbo paieška buvo nutraukta dėl pareiškėjo valios, dirbo namų ūkio darbus, tai yra turėjo savarankišką pragyvenimo šaltinį. Tokiomis aplinkybėmis pripažinti jį A. L. išlaikytiniu CK 5.20 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme, pirmosios instancijos vertinimu, nėra galimybės. Kolegija pripažįsta, jog teismas tinkamai aiškino ir taikė minėto įstatymo nuostatas ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.
Pareiškėjo argumentas, kad palikėjos mirties dienai jis buvo dalinai nedarbingas ir reikalingas išlaikymo, nesudaro pagrindo išvadai, kad jis buvo A. L. išlaikomas. Iš bylos duomenų matyti, kad A. L. sunkiai sirgo nuo 2005 m. kovo mėn., jai buvo nustatyta pirma invalidumo grupė - „visiška negalia“ (b.l. 65). Palikėjos invalidumo nustatymo metu pareiškėjas buvo įkalinimo įstaigoje, kur jam buvo nustatyta trečia invalidumo grupė. Byloje taip pat nustatyta, jog pareiškėjas ilgą gyvenimo tarpą praleido įkalinimo įstaigose, iš paskutinės laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos grįžo prieš du mėnesius iki palikėjos mirties (b.l. 60-63). Suinteresuotų asmenų paaiškinimais nustatyta, jog palikėją, jai tapus visiškai neįgalia, visą laiką, tame tarpe ir du mėnesius po pareiškėjo grįžimo iš įkalinimo įstaigos, prižiūrėjo asmenys, kuriems testamentu buvo paliktas turtas, t.y. palikėjos sesuo ir sesers vaikaitė. Iš šių asmenų paaiškinimų darytina išvada, jog palikėjos pragyvenimo šaltinis buvo gaunama pensija, kuria disponavo asmenys, kurie palikėją prižiūrėjo, piniginės lėšos buvo naudojamos taip pat tik palikėjos interesams tenkinti. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad po grįžimo iš įkalinimo įstaigos jis dirbo namų ūkio darbus, pardavė ūkyje buvusius gyvulius. Tokiu būdu paneigta išlaikymo reikalingumo prezumpcija ir teismo pagrįstai spręsta, kad išlaikymas buvo reikalingas ne pareiškėjui, o palikėjai. Pareiškėjo teiginiai, jog jis kartu gyveno su palikėja ir ją išlaikė ir kad pareiškėjos gaunama pensija buvo panaudota jos laidotuvėms, neatitinka išlaikymo sampratos CK 5.20 straipsnio prasme.
Kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą ir apeliacinio skundo argumentai, jog byloje dalyvavęs suinteresuotas asmuo - Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškimą nurodė savo poziciją, kuri iš esmės pasikeitė bylos nagrinėjimo iš esmės metu, kadangi imtis visų būtinų priemonių, jog būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybes yra nagrinėjančio bylą teismo pareiga (CPK 443 straipsnio 8 dalis).
Esant išdėstytiems argumentams spręstina, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, teismo sprendimas paliktinas galioti (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.