Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1S-340-487/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-11-26
Bylos Nr.: 1S-340-487/2020
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jolanta Čepukėnienė, Ernestas Rimšelis, Algimantas Valantinas
Nuteistasis: G. B.

Kategorijos

1.1.7.2.6Laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BK 51 str.)
2.5.17Įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka (BPK 362-1 str.)
2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)

Skundas Nr. 1S-340-487/2020

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6; 2.5.17; 2.5.19

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernesto Rimšelio ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo G. B. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus D. S. teikimas dėl nuteistajam G. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Šiaulių apygardos teismo 1995 m. liepos 25 d. nuosprendžiu G. B. pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 105 straipsnio 2, 5, 8 punktus, 105 straipsnio 8, 12 punktus, 18 straipsnio 4 dalį, 16 straipsnį ir 105 straipsnio 8, 12 punktus, 281 straipsnio 1 dalį, 234 straipsnio 1 dalį, 241 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, ir, remiantis 1961 m. BK 42 straipsniu, paskirtąsias bausmes subendrinus, griežtesne bausme apimant švelnesnes, nuteistas mirties bausme sušaudant, su turto konfiskavimu.

1.1. G. B. buvo nuteistas už tai, kad 1993 m. rugpjūčio 27 d., apie 2 val., (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs ir veikdamas grupėje su A. B., E. M., M. J. ir M. P., įsibrovė į UAB „V“ (duomenys pakeisti) parduotuvę ir slapta pagrobė UAB „V“ priklausančias prekes už 6417,70 Lt.

1.2. G. B. taip pat buvo nuteistas už tai, kad 1993 m. lapkričio 8 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, iš anksto susitaręs ir veikdamas grupėje su A. B., siekiant užvaldyti asmeninį turtą, pateko į V. namą, kur G. B., smogdamas V. V. 2 smūgius kirviu į galvą, 1 smūgį peiliu į krūtinės ląstos dešinę pusę, degindamas lygintuvu ir elektrine plytele rankas, grasindamas pistoletu, suduodamas D. V. 1 smūgį kirviu į galvą, 14 smūgių peiliu į pakaušį, kaklą, krūtinę, pilvą ir kitas kūno vietas, o A. B. sudavus V. V. 4 smūgius kirviu į galvą, 1 smūgį peiliu į pasmakrę, kumščiu į kairę akį ir kitas kūno vietas, grasinant pistoletu, o D. V. smogus 1 smūgį kirviu į galvą, 21 smūgį peiliu į krūtinės ląstą, dešinę šlaunį, dešinį dilbį, dešinę plaštaką ir kitas kūno vietas, itin žiauriai, sukeliant nukentėjusiesiems daugelį kūno sužalojimų bei ypatingas kančias, dėl savanaudiškų paskatų tyčia nužudė V. V. ir D. V. bei užvaldė jų turtą už 21400 Lt ir 1500 JAV dolerių.

1.3. G. B. taip pat buvo nuteistas už tai, kad 1994 m. vasario 26 d., apie 21 val., anksčiau nusikaltęs tyčiniu nužudymu, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su S. A., siekiant užvaldyti asmeninį piliečių turtą, užpuolė privatų taksi vairuotoją A. L.. G. B. sustabdžius automobilį ir išlipus iš jo, S. A. 3 šūviais į galvą ir į sprandą G. B. perduotu pistoletu „Browning“ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl savanaudiškų paskatų tyčia nužudė A. L. ir užvaldė jo automobilį „Opel Ascona“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 7000 Lt vertės, bei jo turėtus pinigus – 1300 Lt ir 50 JAV dolerių.

1.4. G. B. taip pat buvo nuteistas už tai, kad 1994 m. kovo 9 d., apie 21 val., būdamas anksčiau nusikaltęs tyčiniais nužudymais, organizavo privataus taksi vairuotojo nužudymą, siekiant užvaldyti jo turtą. Tuo tikslu pakvietė į butą A. B. ir S. A., davė kelionei į (duomenys neskelbtini) 10 Lt, apginklavo S. A. pistoletu „Browning“ Nr. (duomenys neskelbtini), reikalavo parnešti jam pagrobtus pinigus. S. A. kartu su A. B. (duomenys neskelbtini), užpuolė privatų taksi vairuotoją V. F. ir pavartodami fizinį smurtą, pavojingą nukentėjusiojo gyvybei bei sveikatai, A. B. sustabdžius automobilį, S. A. iš G. B. perduoto pistoleto „Browning“ Nr. (duomenys neskelbtini) šovė V. F. į nugarą, tuo padarydamas sunkų kūno sužalojimą, ir užvaldė jo turtą ‑ automobilį VAZ-2106, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 10000 Lt vertės, 50 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes nukentėjusiajam V. F. iš įvykio vietos pavyko pabėgti ir jam laiku buvo suteikta kvalifikuota medicininė pagalba.

1.5. G. B. taip pat buvo nuteistas už tai, kad 1993 m. spalio mėnesį (duomenys neskelbtini), įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą ‑ medvilninį kilimą, televizorių „Šilelis“, kuriuos nupirko iš M. P., sumokėdamas už juos 300 Lt.

1.6. G. B. taip pat buvo nuteistas už tai, kad 1993 m. vasario mėnesio pradžioje, be atitinkamo leidimo, neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą „Browning“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 13 vnt. šovinių, neteisėtai juos laikė ir nešiojo (duomenys neskelbtini) iki 1994 m. kovo 23 d.

1.7. G. B. taip pat buvo nuteistas už tai, kad 1993 m. lapkričio 8 d., žinodamas, kad A. B. yra nepilnametis, įtraukė jį į nusikalstamą veiklą ir bendrai veikdamas su juo grupėje tyčia nužudė V. V. ir D. V..

2. Lietuvos apeliacinio teismo 1995 m. lapkričio 15 d. nutartimi nuteistojo G. B. apeliacinis skundas atmestas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1996 m. vasario 15 d. nutartimi nuteistojo G. B. kasacinis skundas atmestas.

3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1999 m. vasario 9 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 1995 m. liepos 25 d. nuosprendį, Lietuvos apeliacinio teismo 1995 m. lapkričio 15 d. nutartį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1996 m. vasario 15 d. nutartį pakeitė: G. B. pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 2, 5, 8 punktus, 105 straipsnio 8, 12 punktus paskirtą mirties bausmę pakeitė laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Remiantis 1961 m. BK 42 straipsniu, G. B. paskirtą mirties bausmę pakeitė laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Kitas Šiaulių apygardos teismo 1995 m. liepos 25 d. nuosprendžio, Lietuvos apeliacinio teismo 1995 m. lapkričio 15 d. nutarties ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1996 m. vasario 15 d. nutarties dalis paliko nepakeistas.

4. Šiaulių apygardos teismo 2003 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi nuteistojo G. B. padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš 1961 m. BK 105 straipsnio 2, 5, 8 punktų į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 9 punktus, paskiriant laisvės atėmimą iki gyvos galvos; iš 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punkto į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, paskiriant laisvės atėmimą iki gyvos galvos; iš 1961 m. BK 18 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio ir 105 straipsnio 8 punkto į BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, paskiriant laisvės atėmimą 11 metų; iš 1961 m. BK 241 straipsnio 1 dalies į BK 159 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės atėmimą 3 metams; iš 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams. Remiantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, visos bausmės, paskirtos tiek šia nutartimi, tiek Šiaulių apygardos teismo 1995 m. liepos 25 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. vasario 9 d. nutartimi, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 12 punktą G. B. nuo bausmės atleistas. Ši nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. sausio 19 d. nutartimi palikta nepakeista.

5. Kauno apygardos teisme 2020 m. rugsėjo 7 d. gautas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam G. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Žemesnės instancijos teismas

6. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi netenkino Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo. Teismas nutartyje konstatavo, jog, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam G. B. paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, šiuo metu atliktos bausmės dalis dar neleidžia daryti išvados, jog nuteistajam sutrumpinus paskirtos bausmės laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra nepriekaištingas, o daroma pažanga nėra akivaizdi bei įtikinanti.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

7. Nuteistasis G. B. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartį ir tenkinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimą bei nuteistajam G. B. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad su skundžiama nutartimi nesutinka, nes ji yra nepagrįsta.

8. Nuteistasis pažymi, kad dauguma skundžiamoje nutartyje nurodytų G. B. charakterizuojančių duomenų neatitinka tikrovės. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad nuteistasis ne vieną kartą panaudojo smurtą, siekdamas, jog kiti paklustų, tačiau tokių duomenų jo asmens byloje nėra užfiksuota. Jei G. B. atlikdamas bausmę būtų panaudojęs smurtą prieš kitas asmenis, iškart būtų netekęs darbo ir jam būtų paskirta griežta nuobauda. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad nusikaltimai, už kuriuos buvo nuteistas, buvo padaryti daugiau nei prieš 20 metų. Šiuo metu jis yra daug vyresnis ir moka valdyti savo emocijas, yra išklausęs ne vieną paskaitą apie smurtą šeimoje, agresiją, dalyvavo elgesio pataisos ir socialinės reabilitacijos programose, intervencinėse priemonėse, skirtose į kriminogeninių poveikių valdymą, bendravo su psichologais, kurie jį teigiamai charakterizavo.

9. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones. G. B. niekada nebuvo baustas už vidaus tvarkos pažeidimus, o už gerą elgesį, darbą ir kt. buvo skatintas 17 kartų. Nuteistasis iškart sutiko dirbti jam pasiūlytą darbą, pradėjo dirbti nuo 2003 m. Daugelį metų nuteistasis dirbo dviem pamainomis, kad galėtų atlyginti jam priteistą civilinį ieškinį. Šiuo metu nuteistasis dirba (duomenys neskelbtini) pareigose. Nuteistasis yra nuolankus, o jo elgesys pavyzdingas. G. B. niekada nesilaikė kriminalinės subkultūros taisyklių. Dėl darbo ir nepriekaištingo elgesio nuteistasis yra perkeltas į lengvąją grupę. Nuo pat bausmės atlikimo pradžios nuteistasis padarė teigiamas išvadas dėl savo padarytų nusikaltimų, gailisi dėl jų. Nuteistasis laikosi visuotinai priimtų elgesio normų, nori integruotis į visuomenę ir siekti gyvenimiškų tikslų tik teisėtais būdais.

10. Atsiliepimų į pateiktą skundą, prašymų bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo G. B. skundas atmetamas.

11. Išanalizavusi pateiktą bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus bei nuteistojo skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Žemesnysis teismas, spręsdamas klausimą dėl G. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tinkamai aiškino ir taikė BK nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

12. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BVK 167¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmę vykdanti institucija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinį tyrimą ir ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuteistojo prašymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

13. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

14. Įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu surinktus charakterizuojančius duomenis.

15. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis G. B. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalų kriterijų. Šiuo metu nuteistasis yra atlikęs 26 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 1994 m. balandžio 29 d. Tačiau vien šio formalaus kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

16. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad, nustatydamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, Kauno apygardos teismas rėmėsi 2020 m. rugpjūčio 31 d. socialinio tyrimo išvada Nr. 62-5349 (asmens bylos t. 2, l. 78-79). Pagal nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodiką OASys nuteistojo G. B. nusikalstamo elgesio rizika vertinimo metu buvo vidutinė – 58 balai. Dalį pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos (20 balų) sudaro statiniai veiksniai, kurių G. B. negali sumažinti. Likusią balų dalį (38 balus) sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis savo pastangomis gali realiai sumažinti, t. y. gyvenimo sąlygos (12 balų), išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (4 balai), ryšiai (2 balai), gyvenimo stilius ir draugai (10 balų), piktnaudžiavimas alkoholiu (1 balas), emocinė gerovė (1 balas), mąstymas ir elgesys (8 balai). Lėšų tvarkymas ir pajamos, piktnaudžiavimas narkotikais ir nuostatos šiuo atveju neturi įtakos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai. Nuo 2020 m. vasario 18 d. atlikto paskutinio G. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo nuteistojo rizika yra sumažėjusi nuo 64 balų iki 58 balų. Rizika sumažėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinime pagal OASys metodiką 11 dalyje „Mąstymas ir elgesys“, kadangi bausmės atlikimo metu matomi teigiami elgesio pokyčiai. Taigi, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika per pusę metų sumažėjo 6 balais. Tuo tarpu nuo 2019 m. birželio 6 d. nuteistajam atlikto pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo ši rizika sumažėjo nuo 66 balų iki 58 balų. Tai leidžia spręsti, kad G. B. yra linkęs mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balą, tačiau vis dar esanti 58 balų nusikalstamo elgesio rizika nėra artima žemai. Be to, pakankamai mažas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų pokytis ir vis dar egzistuojančių dinaminių balų gana didelis kiekis (38 balai) leidžia spręsti, kad G. B. nedėjo maksimalių pastangų sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

17. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad po atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką išryškėjo nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai: 1) socialinių ryšių palaikymas su artimaisiais; 2) išsilavinimo turėjimas ir galimybė įsidarbinti; 3) lėšų tvarkymas bei pajamos; 4) kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas. Nuteistasis iki bausmės atlikimo buvo įgijęs vidurinį išsilavinimą ir (duomenys neskelbtini) specialybę, laisvėje dirbo (duomenys neskelbtini), taip pat su žmona užsiėmė individualia veikla. Bausmės atlikimo metu Lukiškių tardymo izoliatoriuje G. B. nuo 2003 m. birželio mėn. iki jo perkėlimo į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrąjį sektorių dirbo VĮ „M“ (duomenys pakeisti) (duomenys neskelbtini). Pravieniškių pataisos namų-atvirojoje kolonijoje buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini) pareigose. Nuteistasis suvokia darbą kaip privalumą ir žino darbo naudą. Nuteistasis neturi finansinių įsipareigojimų, bausmės atlikimo metu iš darbo užmokesčio padengė jam priteistus civilinius ieškinius bei finansiškai padėdavo žmonai. Šiuo metu nuteistajam finansiškai padeda artimieji. Pataisos įstaiga vykdomųjų dokumentų nuteistojo vardu nėra gavusi (asmens bylos t. 2, l. 80).

17.1. Nuteistasis socialinius ryšius palaiko su seserimis, broliu, dukra ir žmona skambučių, laiškų pagalba. Apie artimuosius nuteistasis kalba su meile. Nuteistasis šiuo metu atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatino jo nusikalstamą veiklą, ir vengia situacijų, kurios gali sukelti galimybę nusikalsti. Nuteistasis pataisos namuose adaptacijos laikotarpiu sugebėjo tinkamai prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų. Pataisos namuose gerai sutaria su kitais nuteistaisiais, tinkamai su jais bendrauja. Buityje nuteistasis tvarkingas, laisvalaikiu mėgsta sportuoti, skaityti knygas, žiūrėti televizorių. G. B. šiuo metu pripažįsta alkoholio galimą žalą asmeniui ir jo aplinkiniams. Nuteistasis supranta, kad turi problemų ir jaučia poreikį jas spręsti. G. B. sugeba suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitų požiūrį, naujas idėjas, siekia praplėsti savo požiūrį. Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nėra įrodymų, jog nuteistasis yra susijęs su kriminaline subkultūra, individualių konsultacijų metu su juo buvo kalbėta kriminalinės subkultūros apraiškų mažinimo tema. Nuteistasis sutinka su priežiūra, supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes, taip pat, kad reikia laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis vieną kartą pažeidė įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, nuobaudomis nebaustas. Septyniolika kartų skatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą ir dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse.

17.2. Nuteistajam 2016 m. gruodžio 21 d. buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, kurio vykdymo laikotarpiu G. B. nepažeidė nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų. Nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Kaip jau minėta, individualių konsultacijų metu su juo buvo kalbėta kriminalinės subkultūros apraiškų mažinimo tema, aiškinti BVK, pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių ir dienotvarkės reikalavimai. G. B. buvo konsultuotas dėl dalyvavimo tikslinėse poveikio priemonėse, taip pat buvo kalbėta apie savižudybių ir savęs žalojimo laisvės atėmimo vietose prevenciją. Aptartos aplinkybės rodo nuteistojo elgesio pokyčius teigiama linkme.

17.3. Nagrinėjant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme klausimą svarbi yra ir nuteistojo charakteristika. Iš G. B. asmens byloje esančių metinių charakteristikų matyti, kad 1996 m. nuteistojo elgesys buvo vertinamas neigiamai, metinėje charakteristikoje nurodyta, kad nuteistasis pagal charakterį žiaurus, ciniškas, neatviras (asmens bylos t. 1, l. 37). 2000 m. nuteistojo elgesys buvo vertinamas patenkinamai (asmens bylos t. 1, l. 61), 2001 m. – teigiamai (asmens bylos t. 1, l. 71), 2002 m. – vėl patenkinamai (asmens bylos t. 1, l. 75), metinėse charakteristikose buvo pažymima, jog nuteistasis į auklėjamąsias priemones reaguoja nežymiai. Nuo 2003 m. iki 2008 m. nuteistojo elgesys buvo vertinamas teigiamai, metinėse charakteristikose buvo pažymima, jog nuteistasis į auklėjamąsias priemones reaguoja pastebimai (asmens bylos t. 1, l. 80, 89, 93, 107, 113, 116). 2011 m. nuteistojo elgesys buvo vertinamas teigiamai, metinėje charakteristikoje nurodyta, jog nuteistasis į socialinės reabilitacijos poveikio priemones reaguoja patenkinamai (asmens bylos t. 1, l. 144). 2018 m. ir 2019 m. nuteistojo elgesys buvo vertinamas vėl teigiamai, metinėse charakteristikose nurodyta, jog nuteistasis į socialinės reabilitacijos poveikio priemones reaguoja tinkamai (asmens bylos t. 1, l. 184; t. 2, l. 51). Kitų metų charakteristikos asmens byloje nepateiktos. Taigi, šie duomenys patvirtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo permainingas, tačiau sistemingai taisėsi, nuo 2003 m. jis buvo vertinamas iš esmės teigiamai.

18. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju sprendžiant nuteistajam G. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, aptarti nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai ir aplinkybės negali būti suabsoliutinami, juos reikia vertinti kartu su kitais pataisos proceso metu nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad po atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką išryškėjo kriminogeniniai veiksmai, kurie didina pakartotinio nusikalstamumo riziką: 1) informacija apie teisės pažeidimus (ankstesni nusikaltimai); 2) gyvenimo sąlygos; 3) gyvenimo stilius ir draugai; 4 ) emocinė gerovė; 5) mąstymas ir elgesys. Nuteistasis laisvėje neturi pastovios gyvenamosios vietos, po paleidimo galimai būtų bedarbis. Nuteistasis pripažįsta, kad būdamas laisvėje jis pasirinkdavo ne tuos draugus ir situacijas, dėl ko buvo įvykdyti nusikaltimai su kitais asmenimis. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, bendraujantis, tačiau jo santykiai apsiriboja daugiau paviršutinišku bendravimu. G. B. linkęs pabrėžti savo gerąsias savybes, sunkiau įvardindamas neigiamus bruožus. Nuteistajam būdingas greito rezultato, gaunant materialinę naudą, siekis, kas privedė prie teisės pažeidimų. G. B. padarytuose nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau jis ne vieną kartą naudojo smurtą siekdamas, kad kiti paklustų. Pats nuteistasis paminėjo retus nekontroliuojamus pykčio protrūkius. G. B. neišskiria sričių, kurios yra probleminės ir turėjo įtakos jo nusikalstamumui, apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe ir savo tiesioginiu patyrimu. Nuteistasis apie savo tikslus kalba labai nekonkrečiai.

19. Nors iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad šis teistumas G. B. yra pirmasis, tačiau Šiaulių apygardos teismo 1995 m. liepos 25 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas už septynių nusikalstamų veikų padarymą, taip pat ir už labai sunkius nusikaltimus – du kvalifikuotus nužudymus ir pasikėsinimą nužudyti. Nusikaltimai padaryti bendrininkų grupėje, dėl savanaudiškų paskatų, vienas dviejų žmonių nužudymas įvykdytas itin žiauriai. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, tai neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, taip pat netinkamą G. B. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas. Nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu G. B. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama. Pažymėtina ir tai, kad, nagrinėjant baudžiamąją bylą, nuteistasis savo kaltę dėl nužudymų ir pasikėsinimo nužudyti neigė. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis vertinimo metu kaltę pripažįsta bei prisiima atsakomybę už padarytus teisės pažeidimus. Tačiau iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad G. B. požiūris į padarytus nusikaltimus buvo nenuoseklus. 1996 m. metinėje charakteristikoje nurodyta, kad nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo nesigaili, savo kaltės nepripažįsta, norėdamas išvengti atsakomybės vertė kitus teisiamuosius keisti parodymus. 2003 m. ‑ 2008 m. metinėse charakteristikose nurodyta, kad nuteistasis savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta visiškai, tvirtina, jog padarė išvadas dėl praeities klaidų. 2011 m. metinėje charakteristikoje nurodyta, kad nuteistasis savo kaltės dėl padarytų nusikaltimų nepripažįsta. 2018 m. metinėje charakteristikoje nurodyta, kad nuteistasis savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta, tačiau vengia pokalbių apie juos. 2019 m. metinėje charakteristikoje nurodyta, kad nuteistasis savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta, gailisi. Tačiau Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant Vilniaus pataisos namų teikimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis 2019 m. rugpjūčio 13 d. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl nužudymų neigė, nurodydamas, kad dėl teisinių žinių trūkumo negalėjo tinkamai apsiginti nuo kaltinimų. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistasis iki šiol nusikaltimus sąlygojusių aplinkybių atvirai neanalizavo. Toks nuteistojo požiūris patvirtina, jog jis nėra pasirengęs gyvenimui laisvėje ir bausmės tikslai jo atžvilgiu dar nėra pasiekti.

20. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiama nutartimi. Kauno apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, nors ir stebima nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu, tačiau šiuo metu ji dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog nuteistajam G. B. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai. Taigi, šiuo metu dar nėra pagrindo nuteistajam G. B. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme.

21. Atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos nuteistojo G. B. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo G. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėErnestas RimšelisAlgimantas Valantinas