- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-27
- Bylos Nr.
- AN2-91-350/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00111-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK (toliau Institucija) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Institucija 2019 m. vasario 24 d. R. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad 2019 m. sausio 22 d., apie 19.30 val., jam priklausantis mišrūnų veislės šuo, kuris buvo be pavadėlio ir antsnukio, t. y. palaidas, išbėgęs iš voljero, esančio adresu – P., (duomenys neskelbtini), įkando kaimynei E. J. priklausančiam Jorkšyro terjerų šuniui. 2019 m. vasario 8 d. išrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kurioje nurodyta, kad E. J. šuniui nustatytos kastinės – plėštinės žaizdos kairėje ir dešinėje pusėse ties krūtinės antro trečdalio apatine dalimi. Tokiais veiksmais padaryta 210 Eur turtinė žala asmens turtui. R. M., nesiimdamas visų numatytų priemonių, neužtikrino, kad jam priklausantis šuo nekeltų pavojaus aplinkiniams, grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei ir nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų. Protokole nurodyta, kad savo veiksmais R. M. pažeidė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. A-643 II straipsnio 6.8 punktą, VI straipsnio 47 punktą bei Lietuvos Respublikos „Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo“ (1997 m. lapkričio 6 d. Nr. (duomenys neskelbtini) aktuali akto redakcija galiojanti nuo 2016 m. liepos 5 d.) 20 straipsnio 2 dalies 2-4 punktus, bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 346 straipsnio 4 dalyje.
2. S. P. apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byla R. M. atžvilgiu buvo nutraukta, jo veiksmuose nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje sudėties.
Šalies argumentai
3. Institucija skundžia Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 29 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniu skundu taip prašoma pasisakyti dėl J. M. veiksmų ir ANK 346 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo jos atžvilgiu.
3.1 Institucija cituoja skundžiamą nutarimą, jame išdėstytus argumentus ir nurodo, kad apylinkės teismas ištyrė ir įvertino ne visas bylai reikšmingas aplinkybes. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. A-643, VI straipsnio 40 p. nurodyta, kad „voljeras, narvas ar kita laikymo įranga, kuriose laikomi šunys, turi būti įrengti taip, kad juose laikomi šunys negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti. Iš byloje apklaustų liudytojų D. G., J. K. parodymų matyti, kad M. šuo praeityje ne kartą buvo apkandžiojęs žmones, todėl R. M. savo šunį privalėjo vertinti kaip padidintą pavojaus šaltinį ir užtikrinti, kad nesant aptvertai kiemo teritorijai, jo šuo negalėtų iššokti iš voljero ar kitu būdu pabėgti, ir jei R. M. būtų vykdęs įstatymus, aptariamo įvykio nebūtų įvykę. Tokiu būdu teismo nurodyti argumentai, kad R. M. ėmėsi būtinų priemonių, kad nebūtų pažeisti teisės aktai, neatitinka tikrovės, nes jo pažeidimai dėl šuns laikymo pažeidžiant minėtas taisykles nuolat kartojosi, pasekmės sunkėjo. Tokiu būdu, atsižvelgus į paminėtus duomenis, akivaizdu, kad skundžiamas nutarimas nepagrįstas ir todėl neteisėtas, nes R. M. savo aplaidžiu neveikimu, žinodamas apie ankstesnius, nuolat pasikartojančius, įvykius, specialiai ir tyčia nesiėmė jokių efektyvių priemonių (metų laikotarpyje M. priklausantis šuo penkis kartus pažeidė kitų asmenų teises ir teisėtus interesus) užtikrinančių, kad anksčiau įvykę įvykiai nepasikartotų, todėl jis savo veiksmais padarė ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į Institucijos skundą R. M. prašo apeliacinio skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, nes jis pagrįstas ir teisėtas.
4.1 Skunde nurodyti argumentai dėl voljero įrengimo nesusiję su bylos nagrinėjimo dalyku, nes šuo iš voljero neiššoko, voljeras įrengtas pagal reikalavimus, jis ėmėsi priemonių, kad šuo nekeltų pavojaus aplinkiniams.
4.2 Priešingai, nei nurodoma skunde, byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad šuo vedžiojamas su pavadėliu ir antsnukiu, klauso šeimininko ir nėra agresyvus, o nukentėjusios šuo nuolat bėgioja be pavadėlio ir atbėga į svetimas teritorijas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių apelianto teiginius, kad jo šuo kelia nuolatinę grėsmę asmenims. Tą patvirtina ir byloje esantys rašytiniai duomenys – pažymos apie šuns dresūrą, jo charakteristika. Taip pat neaišku, apie kokius praeities įvykius, ir net penkerius vienerių metų laikotarpyje, susijusius su šuns laikymo taisyklių pažeidimais, kalba apeliantas, nes bylos nagrinėjimo metu buvo užsiminta tik apie tai, kad jo 4 mėnesių šuo žaisdamas bėgiojo paskui kaimynus, dėl ko pastarieji neturėjo jokių pretenzijų, atsižvelgiant ir į tai, kad metai šuniui suėjo tik 2019-05-08. Tokiu būdu, darytina vienareikšmė išvada, kad Institucijos apeliacinis skundas nepagrįstas, nes jame išdėstyti argumentai visiškai neatitinka tikrovės, todėl apeliacinis skundas turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
6.1 Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog nenagrinėja ir nepasisako dėl skundo argumentų susijusių su J. M. veiksmais ir ANK 346 straipsnio 4 dalies taikymu jos atžvilgiu, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. J. M. nagrinėjamoje byloje nebuvo surašytas protokolas, ji nebuvo kaltinama jokio pažeidimo padarymu, todėl vertinti jos veiksmų nagrinėjamos bylos duomenų kontekste apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.
6.2 Taip pat teismas nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų dėl galimai anksčiau R. M. padarytų pažeidimų, susijusių su šuns priežiūra, kadangi dėl to administracinio nusižengimo protokolas nėra surašytas, todėl tai irgi nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
7. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tuo tarpu ANK 7 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo.
8. R. M. Institucija surašė protokolą jį kaltinant pažeidimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, padarymu. Minimame straipsnyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, dėl kurių atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra materiali, o tai reiškia, kad turi būti nustatyta ne tik veika, kuri pasireiškia atitinkamų teisės aktų pažeidimu, bet taip pat turi kilti teisiškai reikšmingi padariniai – padaryta žala asmens sveikatai ar turtui bei tarp jų turi būti nustatytas priežastinis ryšys. Minimo straipsnio dispozicijoje nurodytos normos yra blanketinės, nukreipiančios į kitus teisės aktus.
9. Apeliantui surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad jis savo veiksmais pažeidė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. A-643 II straipsnio 6.8 punktą, VI straipsnio 47 punktą bei Lietuvos Respublikos „Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo“ 20 straipsnio 2 dalies 2-4 punktus.
9.1 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. A-643 II straipsnio 6.8 punkte nurodyta, kad gyvūnų laikytojas turi užtikrinti, kad laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, kitų gyvūnų gyvybei ar sveikatai. To paties įsakymo 47 punkte nurodyta, kad šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose turi būti vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.
9.2 Tuo tarpu LR „Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo“ 20 straipsnio 2 dalies 2-4 punktuose nurodyta, kad gyvūnų laikytojai privalo laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų; užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
10. R. M. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad jis nesiėmė visų norminiuose aktuose numatytų priemonių ir neužtikrino, kad jam priklausantis šuo nekeltų pavojaus aplinkiniams, grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei ir nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų, nes protokole nurodytu laiku ir vietoje jo šuo išbėgo iš voljero be pavadėlio ir antsnukio ir įkando kaimynės E. J. šuniui, taip jį sužalodamas.
11. Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad įvykio metu R. M. namuose, t. y. vietoje, kur buvo šuo, apskritai nebuvo, jis šunį, išvykdamas iš namų, paliko uždarytą voljere, byloje nėra jokių duomenų, kad voljeras, kuriame buvo laikomas šuo, buvo įrengtas netinkamai ir šuo pats iš voljero ištrūko. Byloje ištirtais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad iš voljero R. M. šuo išbėgo (ir po to įkando E. J. šuniui), kai R. M. žmona J. M., norėdama paduoti šiam šuniui maisto, atidarė voljero duris, o tuo metu prie šio voljero buvo ir palaidas E. J. šuo.
12. Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, kad R. M. administracinio nusižengimo protokole nurodytų teisės aktų pažeidimų veikimu ar neveikimu nepadarė ir jis nėra ir negali būti kaltas dėl atsiradusių pasekmių – E. J. šuns sužalojimo, todėl skundą nagrinėjantis teismas iš esmės pritaria apylinkės teismo sprendimui administracinio nusižengimo bylą R. M. atžvilgiu nutraukti, kadangi jo veikoje nėra jokio, tame tarpe ir numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, administracinio nusižengimo sudėties.
13. Dėl to skundžiamas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 29 d. nutarimas paliktinas galioti, o Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.