Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „Expomet“ direktoriumi, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 202 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. Š., 2010 metų balandžio mėn. - gruodžio mėn. laikotarpiu, Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas vieninga tyčia, bendrininkų grupe kartu su S. K. pažeisdamas 2001-10-23 Lietuvos Respublikos Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo Nr. IX-565 (2010-06-22 įstatymo redakcija Nr. XI-883, Žin., 2010, Nr. 72-3612) 2 str., 4 p. nuostatą, supirkėju gali būti Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų filialai, kitos užsienio valstybės juridinio asmens filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, taip pat fizinis asmuo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, šio įstatymo nustatyta tvarka perkantys netauriųjų metalų laužą ir atliekas. GPMĮ 27 str. 1 d. nuostatą „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“. GPMĮ 35 str. 2 d. nuostatą „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“, fizinis asmuo, neįsteigus įmonės, gali teikti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo bei pardavimo paslaugų individualią veiklą, tačiau mokesčių inspekcijoje privalo įregistruoti individualią veiklą bei turėti individualios veiklos pažymą. 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (bei įstatymo papildymais, toliau - BAĮ): 6 str. 3 d. nuostatą „Gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniais ir praėjusiais ataskaitiniais metais, gali pasirinkti supaprastintą apskaitą“; 10 str. 6 d. nuostatą „Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, apskaitą, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, gali tvarkyti pats gyventojas“, nepranešęs mokesčių administratoriui ir neįregistravęs individualios veiklos, vykdė komercinę veiklą, netauriųjų metalo laužo ir atliekų supirkimą, ir už tai gavo 20 057,50 Lt pajamų, nesurašant jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, nesumokant jokių mokesčių 2010 metų balandžio mėn. -gruodžio mėn. laikotarpiu, nepildė jokių apskaitos registrų, vykdė komercinę veiklą, už 2010 metus gautų 20 057,50 Lt individualios veiklos pajamų nedeklaravo, GPM (Gyventojų pajamų mokesčio), VSD (Valstybinio socialinio draudimo) įmokų, PSD (privalomojo sveikatos draudimo) įmokų neskaičiavo ir į biudžetą nemokėjo, o būtent - sistemingai, ėmėsi netauriųjų metalo laužo ir atliekų supirkimo, kiekvieną dieną, asmeniškai S. K. nurodymu supirkinėjo ir pristatinėjo pastarajam reikalingą metalo laužą. A. Š. už šių paslaugų suteikimą iš S. K. gavo ne mažiau kaip 20 057,50 Lt pajamų, t.y. versliškai, neteisėtu būdu ėmėsi ūkinės veiklos neturėdamas licenzijos veiklai - netauriųjų metalo laužo ir atliekų supirkimui, kuriai ji reikalinga ir gavo ne mažiau kaip 20 057,50 Lt pajamų bei už 2010 metus nepaskaičiavo ir nesumokėjo - 1 003 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 2 858 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, 902,59 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų, dėl ko LR biudžetas patyrė žalą, t.y. šiais savo veiksmais A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 202 str. 1 d.

Pareiškus įtarimą, dėl padaryto nusikaltimo, numatyto LR BK 202 str. 1 d., A. Š. visiškai pripažino savo kaltę (t. l. b.l 56).

Motyvuojamoji dalis

Be A. Š. prisipažinimo kaltu, jo kaltė pasitvirtino sekančiais duomenimis.

Kaltinamojo A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais pareigūnui paaiškinimais, jog jis dirba UAB „Baltmeta“ direktoriumi, adresu Savanorių pr. 174B, Vilniuje, šioje vietoje yra UAB „Baltmeta“ ofisas. Su S. K. jis susipažino, pradėjo bendrauti, kiek pamena, 2010 metų vasarą, apie birželio, liepos mėnesius. Jis pastoviai pas jį atvažiuodavo ir skambindavo, vis prašydavo parduoti metalo laužą, iš pradžių jam pavykdavo atsisakyti, bet kuomet jis pasiūlė geras metalo laužo kainas, pasiūlė užsidirbti, jis kartais ir susigundydavo šiais pasiūlymais. Tuomet jis, turėdamas pažįstamų fizinių asmenų, kuriems pridavimo dokumentų nereikia, supirkdavo iš jų metalą, susiskambindavo, jie jam priveždavo metalą iki jo ofiso Savanorių pr. 174 B, Vilniuje, o tuomet jis susiskambindavo ir susitardavo su S. K. dėl metalo atsiėmimo. Pasitaikydavo atvejų, kuomet jis pats suorganizuodavo metalo laužo nuvežimą į S. K. nuomuojamą garažą Geologų g., kartais jis pats atvažiuodavo ir susirinkdavo, pasiimdavo jo supirktą metalą. S. K. pardavinėdavo metalo laužą, kiek pamena, maždaug liepos-lapkričio mėnesiais, galbūt ir gruodžio mėnesį, kalbant bendrai gali pasakyti, kad jis jam pardavė apie 5 tonas spalvoto metalo laužo, didžioji dalis buvo aliuminis, cinkas, tiksliai pasakyti negali, ir apie 1 toną juodojo metalo. Tai susigundė daryti dėl pastovaus S. K. raginimo ir iškreiptų kainų metalo supirkime, pasiūlymų lengvai užsidirbti pinigų (t.l b.l 49-50).

2013 m. vasario 11 d., A. Š. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotais papildomais paaiškinimais, kad iš S. K. jis gavo iš viso 15 000 Lt. pajamų už jam priduotą metalo laužą (t.l b.l 51).

2013 m. gegužės 23 d., A. Š. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotais papildomais paaiškinimais, kad savo kaltę pripažįsta, gailisi, jog 2010 m. balandžio - gruodžio mėnesių laikotarpiu iš S. K. už metalo laužo prekybą gavo 20 057,50 Lt. Žalą, padarytą valstybei, atlygino iš dalies, bei susitarė dėl žalos atlyginimo dalimis (t.l b.l 56).

S. K. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotais paaiškinimais, kad vertėsi metalo laužo prekyba neįsiregistravęs įmonės ir neturėdamas leidimo šia veikla užsiimti. Šia veikla pradėjo verstis tokiomis aplinkybėmis: 2009 metais jo pažįstamas K. D. su juo buvo susitikęs Vilniuje „Domus galerijoje“, jį supažindino su pastarojo pažįstamu, taip suprato vokiečiu, vardu F. 180 cm. ūgio, tamsūs plaukai apie 60 metų, plaukai turbūt dažyti, buvo sušukuoti į viršų, jis turėjo kažkokių verslo reikalų Lietuvoje, tą pirmą kartą jis su juo tik susipažino, po to jie keletą kartų dar buvo susitikę, pietaudavo Vilniuje, jis dažnai lankydavosi Lietuvoje, iš viso jis buvo atvažiavęs tris - keturis kartus, iš jo pasakojimų žinojo, kad jis gyvena kažkur šalia Hamburgo priemiesčio, nuosavame name, nes vieną kartą jis pas jį viešėjęs, kur jie aptarė metalo laužo supirkimo aplinkybes ir, galbūt, jis tuo metu jam perdavė kažkokią pinigų sumą šio metalo laužo supirkimui. Vieno iš susitikimų metu, tai buvo 2009 metų pabaigoje - 2010 metų pradžioje, minėtas vokietis, vardu F., jam pasiūlė galimybę tarpininkauti įsigyjant, tiksliau, tam vokiečio piliečiui supirkti metalo laužą už jo duodamus pinigus, metalo laužą. F. sakė, kad veš kažkur į gamyklą šalia Hamburgo. Jis apie tris - keturis mėnesius domėjosi metalo laužo rinkos kaina Lietuvoje, ieškojo tiekėjų, kas gali jam pridavinėti metalo laužą, ieškojo patalpų nuomai ir apie 2010 m. pavasarį, balandžio mėnesį sutiko su minėto vokiečio pasiūlymu, pateikė visas sąlygas, metalo laužo kainas, vyravusias tuo metu, pastarajam tiko jo pasiūlymo variantas ir pastarasis jam davė apyvartinių lėšų, pirmą kartą jis jam galėjo duoti apie 100 000 litų. Po to ta suma didėdavo ir galėdavo būti apie 300 000 litų. Taip pat kiekvienu atveju jis jam pranešdavo, kokį metalo laužą reikia supirkinėti, supirkus metalo laužą jis jam dar patikslindavo, kokį metalą pakrauti į jo atsiunčiamus vilkikus. Kadangi metalo laužo kaina aukcionuose keisdavosi, todėl jis jam liepdavo kai kurį metalo laužą pasandėliuoti, su juo bendraudavo telefonu, tačiau jo nurodyti negali, nes neatsimena, o taip pat, kuomet jis buvo sulaikytas ir buvo paleistas, bandė su juo susisiekti, naudojamas numeris jau buvo nenaudojamas ir jokiais būdais su juo susisiekti nepavyko. Su minėtu vokiečiu jis bendravo pusiau lenkiškai, pusiau rusiškai. Po kažkurio laikotarpio jis pats nustojo vadovauti ir skambinti jam, tik pranešė, kad atvažiuos jo žmonės iš Lenkijos ir praneš, kokį metalo laužą jam supirkinėti, bei jie atveš apyvartinių lėšų šiai metalo laužo prekybai, viskas tokia tvarka ir vyko. Tikslinant aplinkybes gali paaiškinti, kad šia neoficialia metalo laužo prekyba-pardavimu pradėjo verstis 2010 metų balandžio pradžioje ir vertėsi iki tos dienos, kuomet buvo sulaikytas FNTT pareigūnų, tai buvo 2011 metų balandžio mėnuo. Jis buvo išsinuomojęs keturias sandėliavimo vietas adresais Geologų g. 11, Geologų g. 16, Dariaus ir Girėno g. 107, Vilniuje, Liudvinavo g. 1C, Kadriškių k., Vilniaus r., kuriose laikė supirktą metalo laužą iš įvairių fizinių asmenų. Iš kur žmonės žinodavo, kad jis supirkinėja metalo laužą, nežino, tikriausiai per pažįstamus, draugus bei, kadangi Lietuvoje nėra labai daug asmenų, kurie verčiasi šia veikla, daug kas žinojo, kad jis pradėjo verstis tokia veikla ir galėjo pasiūlyti pakankamai patrauklias supirkimo kainas, nes dirbo neoficialiai. Metalo laužą jam dažniausiai atveždavo arba atnešdavo patys žmonės adresais Geologų g. 11 arba Geologų g. 16. Jis visada atsiskaitydavo su jais pasvėręs ir įvertinęs metalo laužą grynais pinigais, jokių apskaitos dokumentų jis nevesdavo ir nieko sau nesirašydavo. Ką supirkdavo, viską laikydavo minėtuose sandėliuose. Pasitaikydavo atvejų, kuomet jis pats pasiimdavo metalo laužą iš tam tikrų vietų Vilniuje, bei yra tekę pasiimti ir nupirkti metalo laužo Kaune bei Mažeikiuose. Norėtų paminėti, kad dažniausiai jis supirkinėdavo spalvotą metalo laužą. Pinigus metalo laužo prekybai bei savo tokiam verslui jis gaudavo iš minėto vokiečio individualiai ir per Lenkijos Respublikos piliečius, kurie ir pasiimdavo jo supirktą metalo laužą. Tarp minėtų vokiečio atstovų buvo ir tas pats vyras vardu G., kurį kartu su juo tą pačią dieną sulaikė FNTT pareigūnai. Taip pat jo automobilyje rasti zlotai, kurių turėjo būti apie 500 000, buvo gauti iš minėto vyro, kuris ir atvežė jam šiuos pinigus metalo laužo užpirkimui vokiečiui, vardu F.. Taip pat to vokiečio atstovai atvykę, kaip mano, iš Lenkijos, buvo apie 4-5 žmonės, tačiau tiksliai įvardinti jų negali, nes neatsimena, o be to, jie dažnai keisdavosi, o kaip jie atvykę prisistatydavo, šiuo metu tikrai neatsimins, nes juos matydavo keletą kartų. Iš pradžių jis skambindavo vokiečiui, vardu F. vėliau lenkams ir pranešdavo, kad jau supirko reikiamą metalo laužo kiekį, šie atsiųsdavo vilkiką su priekaba ir visą supirktą metalo laužą jis sukraudavo į minėtus vilkikus, jie dažniausiai atvažiuodavo adresu Geologų g. 16, Vilniuje, taip pat pasitaikydavo atvejų, kuomet vilkikų vairuotojai atveždavo pinigus už išvežamą metalo laužą, tai buvo įvairios pinigų sumos, apie 100 000 - 200 000 zlotų. Kokius dokumentus turėdavo kelyje vilkikų vairuotojai, jis nežino, jis jiems jokių dokumentų neišrašinėdavo ir nieko neduodavo. Taip pat kur važiuodavo vilkikai, irgi nežino, tuo nesidomėdavo, kaip suprato iš ankstesnių pokalbių su F., jie turėjo važiuoti į Vokietiją, tačiau to tvirtinti negali. Visą supirktą metalo laužą rūšiuodavo jis pats, tačiau kartais jam padėdavo įvairūs asocialūs asmenys, kuriuos jis sutikdavo vaikščiojančius kur nors Naujininkuose, Vilniuje, bei šie asmenys kartais padėdavo pakrauti surūšiuotą metalo laužą į vilkikus. Jis jiems duodavo po maždaug 20 litų dienai, taip pat nupirkdavo pietums kažko pavalgyti. Iš viso už visą parduotą metalo laužą jis gavo apie 1 250 000 litų pajamų, tačiau realiai jam liko tik 100 000 litų, visos kitos išlaidos sudarydavo įsigyjamas metalo laužas, kuro išlaidos, pakrovimo ir darbo išlaidos, sandėlių nuoma bei kitos išlaidos. Metalo laužą jam padėdavo supirkinėti šie žmonės: L. Z., A. Š., A. A., D. K., Ž. M., T. B., A. K., A. T., jis jiems palikdavo po maždaug 5000 -10000 litų, jie supirkinėdavo ar kažkaip kitaip surinkdavo metalo laužą, o jis po to arba pats atvažiuodavo, arba jie patys surinktą metalo laužą atveždavo jam į sandėliavimo vietą. Jis jiems už tokias paslaugas mokėdavo apie 100-200 litų mėnesiui, su kai kuo susitardavo draugiškai ir ne visuomet mokėdavo pinigus. Kadangi jokios apskaitos nevedė todėl konkrečių kiekių, kiek iš ko buvo paimta metalo laužo bei kokiai sumai - įvardinti negali. Panašiai per visą laikotarpį kiekvienas minėtas asmuo galėjo surinkti, supirkti metalo laužo iki 50 000 litų ir tai tikrai ne visi. A. A. supirktą metalo laužą surinko Kaune, o A. K. Mažeikių r., kur jis kartu su atvykusiais iš Lenkijos žmonėmis buvo nuvažiavęs ir tas metalo laužas buvo pakrautas į vilkikus. Visas supirktas metalo laužas, kuris buvo laikomas jo naudojamuose sandėliuose, priklausė minėtam vokiečiui vardu F., tai buvo už jo duotus pinigus supirktas metalo laužas, kuris turėjo būti transportuotas jam (t.l b.l 18-21).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-13 baudžiamuoju įsakymu, kuriuo S. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 202 str. 1 d. (7 t., b.l. 28-45).

2013-03-28 Vilniaus apskrities VMI pranešimu apie mokestini tyrimą, kuomet Vilniaus apskrities VMI atliko A. Š. mokestinį tyrimą ir surašė mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitą. Mokestinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad mokesčių mokėtojas A. Š. suteikiant netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo paslaugas neįsteigus įmonės ir (ar) fiziniams asmenims neįregistravus individualios veiklos, nesurašant jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, nesumokant jokių mokesčių 2010 metų laikotarpiu, pažeidė:

2001-10-23 Lietuvos Respublikos Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo Nr. IX-565 (2010-06-22 įstatymo redakcija Nr. XI-883, Žin„ 2010, Nr. 72-3612) 2 str., 4 p. nuostatą, supirkėju gali būti Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų filialai, kitos užsienio valstybės juridinio asmens filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, taip pat fizinis asmuo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, šio įstatymo nustatyta tvarka perkantys netauriųjų metalų laužą ir atliekas. GPMĮ 27 str. 1 d. nuostatą „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“. GPMĮ 35 str. 2 d. nuostatą „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka", fizinis asmuo, neįsteigus įmonės, gali teikti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo bei pardavimo paslaugų individualią veiklą, tačiau mokesčių inspekcijoje privalo įregistruoti individualią veiklą bei turėti individualios veiklos pažymą. 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (bei įstatymo papildymais, toliau - BAĮ): 6 str. 3 d. nuostatą „Gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniais ir praėjusiais ataskaitiniais metais, gali pasirinkti supaprastintą apskaitą“; 10 str. 6 d. nuostatą „Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, apskaitą, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, gali tvarkyti pats gyventojas“.

Mokestinio tyrimo metu A. Š. patikslino 2010 m. Metinę pajamų deklaraciją GPM 308 ir iš netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo bei pardavimo paslaugų gautas 20057,50 Lt pajamas deklaravo deklaracijos GPM308V priede, kaip individualios veiklos pajamos, nuo kurių apskaičiavo mokėtiną į biudžetą 1003 Lt GPM, kurią 2013-03-26 sumokėjo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. 2112 (Žin., 2004, Nr. 63-2243, toliau - MAĮ) 13 str. ir Lietuvos Respublikos 1991-05-21 valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. 1-1336 (Žin., 1991, Nr. 17-447, 2009-07-22 įstatymo redakcija XI-389, toliau - VSDĮ) 7 str. 2 d. A. Š. už 2010 m. turėjo apskaičiuoti 2 858 Lt VSD įmokų (t.1 b.l 23-24).

2013-04-24 Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriaus pranešimu, kuomet Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyrius įvertinęs centralizuotai iš VMI gautus duomenis apie A. Š., kaip asmens vykdžiusio individualią veiklą, deklaruotas individualios veiklos apmokestinamąsias pajamas, Fondo valdybos Vilniaus skyrius, vadovaudamasis SD įstatymo 18 str. 2 ir 5 d., papildomai priskaičiavo 902,59 Lt PSD įmokų už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31.

A. Š. 2013-04- 05 VSDFV Vilniaus skyriui pateikė prašymą atidėti VSD ir PSD įmokų mokėjimą. Išnagrinėjęs A. Š., vykdančio individualią veiklą, pateiktą prašymą dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (Zin., 1991, Nr. 17-447; 2004, Nr. 171-6295) 31 straipsnio 17 punktu, Taisyklių 611 punktu VSDFV Vilniaus skyriaus direktorius 2013-04-17 priėmė sprendimą Nr.7-ĮA-54 dėl socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo ir 2013-04-18 pasirašė atidėjimo sutartis su savarankiškai dirbančiu asmeniu dėl VSD ir PSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimo. Atidėtas PSD įmokų įsiskolinimas 4000 Lt turi būti sumokėtas iki 2016-02-15, mokant Fondo biudžetui nuo 2013 m. gegužės mėn. iki 2016 m. sausio mėn. po 120,00 Lt kas mėnesį ir 2016 m. vasario mėn. - 40,00 Lt. Atidėtas VSD įmokų įsiskolinimas 12670,00 Lt turi būti sumokėtas iki 2016-02-15, mokant Fondo biudžetui nuo 2013 m. gegužės mėn. iki 2016 m. sausio mėn. po 380,00 Lt kas mėnesį ir 2016 m. vasario mėn. - 130,00 Lt (t. 1 b.l 26-27).

Aukščiau nurodytais duomenimis nenustatyta priežasties netikėti. Šie vieni kitus papildantys patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Todėl šie duomenys yra A. Š. kaltės įrodymai.

Ištyręs ir įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus, teismas sprendžia, jog A. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. Š. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 202 straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgiant į tai, kad už A. Š. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bauda, taip pat atsižvelgiant į tai, kad A. Š. dėl jam pareikšto įtarimo pilnai prisipažįsta kaltu, materialinė žala iš dalies yra atlyginta bei susitarta dėl likusios žalos atlyginimo, šioje baudžiamoje byloje gali būti taikomas teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas, tam kaltinamasis A. Š. neprieštarauja.

Kaltinamasis A. Š. administracine tvarka baustas, neteistas, psichiatrijos ligoninėse negydytas, priklausomybės ligų centre neužregistruotas (t. l b.l 64-73).

Kaltinamasis A. Š. BPK 140 str. tvarka sulaikytas nebuvo. Jam kardomoji priemonė nepaskirta.

Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino žalą bei susitarė dėl žalos atlyginimo, (LR BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). A. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Skiriant baudą A. Š. būtina atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, atlygino dalį valstybės biudžetui padarytos žalos bei dėl kitos dalies pasirašė įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartį, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Už šią nusikalstamą veiką kaltinamajam A. Š. gali būti skiriama bauda. Kaltinamasis A. Š. sutinka su prokuroro sprendimu, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka mokėti baudą. Prokuroro siūlomas baudos dydis yra teisingas, todėl nėra priežasties jį mažinti. Procesas užbaigtinas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-421 straipsniais, teismas,-

nusprendė:

pripažinti A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu pagal LR BK 202 straipsnio 1 dalį ir už tai jį nubausti 40 MGL, t.y. 5200 Lt (penkių tūkstančių dviejų šimtų litų) bauda.

Įpareigoti A. Š. 40 MGL, t.y. 5200 Lt (penkių tūkstančių dviejų šimtų litų) baudą per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6800. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).

Įspėti A. Š., kad nustatytu laiku, tai yra per šešis mėnesius, nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Patvirtinti A. Š. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atsakingo asmens 2013-04-18 pasirašytą atidėjimo sutartį dėl savarankiškai dirbančio asmens dėl VSD ir PSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimo (t. 1, b. l. 27, 56), pagal kurią A. Š. atidėtas PSD įmokų įsiskolinimas 4000 Lt turi būti jo sumokėtas iki 2016-02-15, mokant Fondo biudžetui nuo 2013 m. gegužės mėn. iki 2013 m. sausio mėn. po 120,00 Lt kas mėnesį ir 2016 m. vasario mėn. – 40,00 Lt. Atidėtas VSD įmokų įsiskolinimas 12670,00 Lt turi būti A. Š. sumokėtas iki 2016-02-15, mokant Fondo biudžetui nuo 2013 m. gegužės mėn. iki 2016 m. sausio mėn. po 380,00 Lt kas mėnesį iki 2016 m. vasario mėn. – 130,00 Lt. Išaiškinti A. Š., jog, jam laiku neįvykdžius šiame susitarime numatytų sąlygų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atsakingas asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl priverstinio likusios žalos atlyginimo (šio) susitarimo vykdymo.

1. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.