- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-21
- Bylos Nr.
- 2S-332-186/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Alma Urbanavičienė, Egidijus Žironas
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. vasario 11 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja L. S. kreipėsi į teismą su prašymu iki ieškinio teismui padavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti V. S. gyventi skyrium ir netrukdyti L. S. naudotis nekilnojamuoju turtu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), bei nesilankyti tame bute; areštuoti V. S. priklausantį turtą – 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą, esantį SB „Klaveliai“, Vilniaus r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog ruošiasi pareikšti ieškinį V. S. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą grindė kylančia grėsme jos ir jų nepilnamečio sūnaus interesams, kadangi V. S. naudoja fizinį ir psichologinį smurtą, nuolat girtauja.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2008-02-11 nutartimi tenkino pareiškėjos L. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo V. S. priklausantį 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą, esantį SB „Kalveliai“, Vilniaus r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat įpareigojo V. S. gyventi skyrium, uždraudžiant jam lankytis bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Teismas išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nepranešęs V. S., nes sprendė, kad pranešimas gali sudaryti prielaidą perleisti turtą tretiesiems asmenims.
Šalies argumentai
V. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008-02-11 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismas pažeidė LR CPK 265 str. nuostatas, nes laikinąsias apsaugos priemones pritaikė net preliminariai neišanalizavęs prašymui spręsti svarbių aplinkybių. Teismas formaliai vadovavosi pareiškėjos prašyme nurodytomis aplinkybėmis, nesusipažinęs su realią faktinę situaciją patvirtinančiais įrodymais. Teismui nebuvo pateikti įrodymai, jog Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2004-11-15 sprendimu buvo neterminuotai apribota V. S. ir L. S. tėvų valdžia jų nepilnamečio sūnaus M. S. atžvilgiu, vaiko globėju paskiriant V. S. brolį V. S.. Pareiškėjos teiginys, jog V. S. savo agresyviu elgesiu ir naudojamu smurtu prieš pareiškėją traumuoja nepilnametį sūnų, yra nepagrįstas. V. S. nurodo negyvenantis su L. S. jau beveik penkerius metus. Teismas neatsižvelgė, jog V. S. neturi objektyvių galimybių realizuoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nes teismas šiam butui nustatė priverstinę hipoteką, užtikrinant šalių prievolės teikti savo nepilnamečiam vaikui išlaikymą įvykdymą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad areštuotas turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, V. S. neturėtų galimybės be sutuoktinės sutikimo realizuoti areštuotą nekilnojamąjį turtą. Todėl, įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad teismo sprendimo įvykdymui ieškinio tenkinimo atveju nekiltų grėsmė.
Atsiliepimas
Pareiškėja L. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008-02-11 nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Santuokos nutraukimo bylose laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – sutuoktinių vaikų bei vieno iš sutuoktinių interesų apsauga, kol bus priimtas teismo sprendimas (LR CK 3.65 str. 1 d.). Vadovaujantis LR CPK 144 str. 3 d., laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir nepareiškus ieškinio.
Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2008-02-11 nutartimi tenkino pareiškėjos L. S. prašymą ir iki ieškinio teismui padavimo dienos taikė laikinąsias apsaugos priemones – V. S. priklausančio nekilnojamojo turto areštą bei įpareigojo V. S. gyventi skyrium, uždraudžiant jam lankytis bute, esančiame (duomenys neskelbtini).
Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones pakankamai neištyręs ir neįvertinęs aplinkybių, susijusių su realiu pareiškėjos L. S. ir jų nepilnamečio vaiko interesų pažeidimu. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo bylose teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tik formaliai vertina byloje pateiktus įrodymus, įsitikindamas, jog, pasitvirtinus juose nurodytoms aplinkybėms, laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas sąlygotų nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių interesų pažeidimą. Taigi taikant laikinąsias apsaugos priemones, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė galima. Šių priemonių taikymas nėra materialinių civilinių teisių gynimo būdas. Visos bylos aplinkybės, susijusios su ieškinio reikalavimais, bus ištirtos ir įvertintos bylą išnagrinėjus iš esmės.
Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimo vieną sutuoktinį gyventi skyrium – taikymo poreikis yra nulemtas būtinybe apsaugoti L. S. interesus, nes, pasitvirtinus byloje pateiktiems įrodymams, galima būtų daryti išvadą dėl smurto prieš ją naudojimo. Be to, pažymėtina, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės proporcingumą siekiamiems tikslams sąlygoja objektyvios V. S. galimybės gyventi skyrium egzistavimas, kadangi pateikti įrodymai patvirtina jį esant 1/2 buto (duomenys neskelbtini), savininku bei sodo pastato, esančio SB „Naujieji Kalveliai“ (duomenys neskelbtini), naudotoju.
Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, jog pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – V. S. priklausančio nekilnojamojo turto areštas – yra pagrįsta LR CK 3.65 str. 2 d. 5 p. įtvirtintų sąlygų buvimu, kadangi iš L. S. prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytų faktinių aplinkybių matyti, jog reiškiamu ieškiniu bus keliamas santuokos metu įgyto turto priklausymo klausimas. Be to, pažymėtina, jog nekilnojamojo turto įkeitimas (hipoteka) neatima iš daikto savininko teisės valdyti, naudoti įkeistą daiktą bei juo disponuoti (LR CK 4.170 str. 3 d.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teisingai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines teisės normas, tinkamai, visapusiškai ir pilnutinai ištyrė įrodymus, turinčius reikšmės teisingam šios klausimo išsprendimui, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008-02-11 nutartis paliekama nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.