Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal R. V. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal LR BK 178 straipsnio 4 dalį – 45 parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžiu, ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 40 dienų.

Bausmė R. V. paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia R. V. skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, R. V. į bausmės laiką įskaitytas bausmės, atliktos pagal 2017 m. liepos 28 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį, laikas.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. V. skirta kardomoji priemonė - suėmimas.

Civilinės ieškovės „(duomenys neskelbtini)“, UAB civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš R. V. priteista 116,55 Eur turtinė žala.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. V. nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, tai yra 2016 m. gegužės 31 d., apie 17.57 val., iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios Radviliškio m., Gedimino g. 26, prekybos salės pagrobė svetimą – „(duomenys neskelbtini)“, UAB priklausantį, turtą: 2 tūbeles dantų pastos „Sensodyne“, bendros 10,58 Eur vertės, 2 flakonus balzamo po skutimosi „Nivea“, bendros 15,98 Eur vertės, 4 flakonus losjono po skutimosi „Nivea“, bendros 31,96 Eur vertės, 2 flakonus plaukų balzamo „Syoss“, bendros 10,42 Eur vertės, 3 flakonus šampūno plaukams „Syoss“, bendros 15,63 Eur vertės, 2 butelius viskio „Ballantines“, bendros 31,98 Eur vertės, viso turto už 116,55 Eur, padarydamas „(duomenys neskelbtini)“, UAB 116,55 Eur turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis R. V. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Pažymima, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visi joje surinkti duomenys buvo ištirti, visi įrodymai nuosprendyje išanalizuoti ir įvertinti nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, apeliantą pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje. Nors nuteistasis skunde teigia, kad jis buvo nuteistas neįrodžius, jog civiliniam ieškovui buvo padaryta 116,55 Eur turtinė žala ir nesant tai patvirtinančių įrodymų, tačiau nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus patvirtina visuma byloje surinktų įrodymų: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. birželio 3 d. pareiškimas, kuriame nurodytos pavogtos prekės ir jų vertė (1 t. b. l. 19), 2016 m. liepos 7 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėtas civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matyti, kaip R. V. parduotuvėje iš lentynų 9 kartus paima prekes ir įsideda jas į prekybinį krepšį, o vėliau atsitūpęs jas persideda į savo turėtą krepšį bei išeina pro parduotuvės kasas nesusimokėjęs (1 t. b. l. 29-35). Nors iš vaizdo įrašo negalima tiksliai nustatyti pavogtų prekių kiekio, tačiau apelianto kaltę patvirtina ir civilinio ieškovo atstovo A. P. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai. Jis parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai kiekvieną dieną žino, kiek ir kokių prekių padeda į parduotuvės lentynas, o pamatę tuščią lentyną, jie iškart patikrina parduotuvės kasą ir sutikrina, ar minėtos prekės yra nupirktos. Nustačius prekių trūkumą yra peržiūrimas parduotuvės vaizdo įrašas ir nustatoma ar pirkėjas susimokėjo už trūkstamas prekes. Šiuo atveju iš byloje esančio ištisinio vaizdo įrašo matyti, kad jame užfiksuoti visi R. V. veiksmai, t. y. kaip jis paėmė prekes iš lentynų, jas susikrovė į savo krepšį ir išėjo pro kasas už jas nesusimokėjęs. Negana to, prekių trūkumas buvo nustatytas per valandą nuo įvykdytos vagystės, todėl tikėti apelianto skunde nurodytais teiginiais nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, pats nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu pilnai prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos padarymo, pripažino ir pavogtų daiktų vertę (1 t. b. l. 62-63, 163-164). Tačiau teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą R. V. pakeitė savo parodymus, nurodė, kad pavogė tik 7 prekes, kurių vertė užtraukia tik administracinę atsakomybę. Tokius nuteistojo parodymus paneigia byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, jog R. V. 9 kartus ėmė prekes iš lentynų, todėl tokie nuteistojo parodymai yra laikomi gynybine pozicija, kuria siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių ir atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis abejones dėl jo atliktų neteisėtų veiksmų kvalifikacijos išsakė tik teisiamojo posėdžio metu ir apeliaciniame skunde, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. V. pripažino kaltu padarius BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Kaip jau konstatuota, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės pavogtų prekių kiekį ir jų bendrą vertę. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 116,55 Eur dydžio ieškinį. Kadangi ieškinys byloje yra įrodytas, teismas pagrįstai jį tenkino visiškai ir civiliniam ieškovui priteisė iš R. V. 116,55 Eur. Tenkinti apelianto prašymą ir mažinti priteisto ieškinio dydį nėra pagrindo.

BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas nuteistajam R. V. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas, tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes, išsamiai išdėstė parenkamos bausmės rūšies ir dydžio motyvus. Teismas atsižvelgė į tai, kad R. V. padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis nusikalto anksčiau būdamas teistas 37 kartus, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei (1 t. b. l. 64–85), esant neišnykusiam teistumui, baudžiamąjį nusižengimą padarė praėjus kelioms dienoms po Akmenės rajono apylinkės teismo 2016-05-26 apkaltinamojo nuosprendžio paskelbimo (1 t. b. l. 95-99), yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų (1 t. b. l. 100-116), nedirba, darbo biržoje neregistruotas (1 t. b. l. 163), taip pat atsižvelgė į tai, kad nėra nuteistojo padėtį lengvinančių aplinkybių ir yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, byloje nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo atliktus neteisėtus veiksmus, atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė būdamas recidyvistu, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu už padarytą veiką paskirta bausmė buvo tinkamai individualizuota, priešingai nei mano nuteistasis, atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmių paskirtį, yra proporcinga bei teisinga, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog bausmės tikslai bus pasiekti R. V. paskyrus maksimalią arešto bausmę atėmimo bausmę.

Kadangi apeliantas nusikalstamą veiką padarė 2016 m. gegužės 30 d., t. y. iki Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. teismo nuosprendžio priėmimo, teismas pagrįstai nauju ir ankstesniu nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrino jas iš dalies sudėdamas (BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalys). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas prie griežtesnės bausmės pridėjo tik dalį, 30 parų, nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės, taigi galutinė subendrinta bausmė nėra per griežta ir švelninti ją nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti.