Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-29163-18, ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Ignalina, Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. T. kaltinamas tuo, kad žiauriai elgėsi su gyvūnu, o būtent:

Jis, 2018 m. birželio mėnesio pradžioje (tiksli diena ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta), apie 06 val. 00 min., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), į plastikinį maišą įdėjo ir jame užrišo savo nedidelio ūgio neveislinę kalę, po ko, nunešęs maišą su jo viduje esančia kale į nenaudojimą tvartą, esantį (duomenys neskelbtini), tyčia nemažiau trijų kartų trenkė maišą į tvarte buvusią plytų krūvą, dėl ko maiše buvęs gyvūnas žuvo.

Kaltinamasis R. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pilnai prisipažįsta dėl jam inkriminuojamos nusikalstoms veikos ir nurodė, kad šiais metais, t. y. 2018 m., birželio mėnesio pradžioje, tikslios dienos neprisimena, apie 6 val. 00 min. ryte, anksti, kad nematytų kaimynai ar kiti žmonės, būdamas savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena vienas, jis paėmė baltos spalvos plastikinį maišą ir į jį įdėjo savo nedidelio ūgio, neveislinę kalytę T.. Tada tą maišą R. T. užrišo su plastmasine virve. Pasiėmęs maišą, nuėjo į seniai nenaudojamą tvarką, esantį (duomenys neskelbtini), nuėjo tiesiai į tą tvartą, kuriame iš anksto žinojo, kad yra baltos spalvos plytų krūva nuo išgriuvusios sienos. Priėjęs prie tos plytų krūvos, apie kokius tris kartus laikydamas maišą abiejose rankose užsimojo ir trenkė į plytų krūvą. Po pirmo trenkimo iš maišo pasigirdo T. cypimas, bet R. T. ir toliau dar du kartus trenkė maišu per plytas. Po trečio trenkimo maišas nebejudėjo, iš jo nesklido joks garsas. Tada R. T. dar pačiupinėjo rankomis maišą iš išorės, patikrino, ar T. tikrai negyva ir įsitikinęs, kad ji nebegyva, numetė maišą į to paties tvartuko vidų. Maišo jis neatrišo ir netikrino, ar T. tikrai negyva. R. T. neneigia, kad T. užmušė tyčia, bet tai padarė todėl, kad kalytė buvo ligota, o jis neturėjo pinigų už ką ją vežti pas specialistus apžiūrai ir gydyti. Gailisi, kad užmušė T. Tuo metu jis buvo blaivus (b. l. 40-41).

Parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu R. T. patvirtino ir paaiškino savo apklausos metu duotus parodymus (b. l. 44-57).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. T. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Liudytoja E. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. birželio 18 d., apie 15 val. 00 min., pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo kaimynas iš to paties namo, iš (duomenys neskelbtini) buto R. T.. Jie pradėjo kalbėtis apie šunis. E. B. pasiteiravo, kur yra R. T. šuo. R. T. jai pasakė, kad šuo jį užkniso, todėl jį užmušė (b. l. 20-21).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), tiksli vieta yra einant nuo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos žemyn (tai yra į pietus) link nenaudojamų žmonių tvartelių. Priėjus pirmą tvartelių eilę, keliuku pasukus palei tvartelius į dešinę ir einant iki (duomenys neskelbtini) tvartelio nuo pradžios. (duomenys neskelbtini) tvartelio priekinė siena išgriauta, šalia prie tvartelio į krūvą sumestos baltos plytos, apžiūroje dalyvaujantis R. T. parodė, kad būtent į šias plytas daužė maišą, kuriame buvo šuo. Vieta apleista, užaugusi įvairiais augalais, apmesta nupjautais medeliais. Įėjus į tvartelio vidų, matoma primėtytų daug tuščių alaus butelių, įvairių šiukšlių. Tvartelio viduryje tarp tuščių butelių ir šiukšlių randamas baltas ceratinis maišas, kurio apačia suirusi ir matosi rudas gyvūno kailis, o maišo viršus susuktas į pynę. Apžiūroje dalyvaujantis R. T. paaiškina, kad čia būtent tas maišas su jo užmuštu šunimi. Atidarius maišą ir iškračius šuns liekanas tvartelio gale, kur buvo gyvulių gardas, matoma pradėjusio irti rudo šuns liekanos, kurios aplipusios baltomis kirmėlėmis (b. l. 6-14).

Gyvūno liekanos po įvykio vietos apžiūros buvo perduotos utilizavimui, kurį atliko Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos Ukmergės maisto ir veterinarijos tarnyba (b. l. 15-17).

BK 310 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas.

Žiaurus elgesys su gyvūnais – tai žmogaus veiksmai, dėl kurių gyvūnas patiria skausmą, bereikalingą stresą, kančią ar žūtį. Draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas žiauriu elgesiu su gyvūnais laikomas jų nužudymas. Vadovaujantis šio įstatymo 5 straipsnio nuostatomis žiauriu elgesiu nelaikomas gyvūnų nugaišinimas, naudojant tik veterinarinius vaistus, kiti nugaišinimo būdai yra draudžiami. Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis R. T. tyčia įdėjęs į maišą neveislinę kalytę tris kartus trenkė į plytų krūvą, dėl ko gyvūnas nugaišo. Toks R. T. tyčinis šuns nužudymas laikytinas žiauriu elgesiu, todėl kaltinamojo veika sudaro nusikaltimo, numatyto BK 310 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Kaltinamasis R. T., į jo namus atvykus pareigūnams patikrinti gautą anoniminį pranešimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, neneigė nužudęs jam priklausiusią neveislinę kalytę, išsamiai papasakojo apie nusikalstamos veikos aplinkybes, neslėpė įkalčių, dėl padarytos veikos apgailestavo, todėl jo prisipažinimas laikytinas nuoširdžiu ir atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis R. T. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai (b. l. 40-41), neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 65-63, 64-65).

Pagal BK 46 straipsnio 2 dalį viešieji darbai skiriami nuo vieno mėnesio iki vienerių metų. Bausmės terminas skaičiuojamas mėnesiais. Asmuo, nuteistas atlikti viešuosius darbus, įpareigojamas per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Prokuroras siūlo skirti kaltinamajam 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje ir 61 straipsnyje. R. T. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, praeityje jis nebuvo teistas (b. l. 26), vieną kartą baustas administracine tvarka (b. l. 29), šiuo metu niekur nedirbantis (b. l. 27), todėl prokuroro siūloma bausmės rūšis – viešieji darbai – pripažįstama tinkama BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į visumą aptartų kaltinamąjį charakterizuojančių ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, kaltinamajam skirtina 9 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui (BK 46 straipsnio 3 dalis).

Kadangi R. T. visiškai prisipažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – baigtina taikyti pradėjus bausmės vykdymą (b. l. 62-64).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nėra pareikštas.

Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. T. pripažinti kaltu padariusius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje, ir R. T. nuteisti viešaisiais darbais 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti– baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamųjų gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.