Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Ieškovė D. V. ieškiniu prašė: 1) nutraukti santuoką su atsakovu E. V., įregistruotą 1985 m. kovo 2 d. Kauno miesto CMB, akto įrašo Nr. 586, dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti vaikų K. V., gim. 1992 m., G. V., gim. 1995 m., ir S. V., gim. 2001 m., gyvenamąją vietą su ieškove, vaikų motina; 3) priteisti K. V., gim. 1992 m., G. V., gim. 1995 m., ir S. V., gim. 2001 m., išlaikymui iš atsakovo po 200 Lt periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui kas mėnesį iki jų pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 4) padalinti santuokoje įgytą turtą: pripažinti ieškovei asmeninės nuosavybės teises į 2/3 dalis gyvenamojo namo, 338,10 kv.m. bendro ploto (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), į 2/3 dalis ūkinio pastato (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), į 2/3 dalis kitų (inžinierinių) statinių (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune ir į 2/3 dalis žemės sklypo 0,3166 ha (unik. Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune; pripažinti atsakovui asmeninės nuosavybės teises į 1/3 dalį šio nekilnojamojo turto ir į lengvąjį automobilį Mercedez Benz E 220, v.n. (duomenys neskelbtini); 5) priteisti ieškovei iš atsakovo 10 000 Lt piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį; 6) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę „V.“; 7) priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad šeima iširo, nes atsakovas nuo pat gyvenimo pradžios ieškovei buvo neištikimas, nuolat smurtaudavo prieš ieškovę ir prieš vaikus. Dėl agresyvaus sutuoktinio elgesio, smurto ir grasinimų ieškovė buvo priversta su vaikais išeiti iš namų, kuriuose šeima gyveno. Todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Santuokoje ieškovė su atsakovu įgijo gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu ir kitais statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, kurių bendra vertė yra 290 586 Lt, ir automobilį Mercedez Benz E 220, v.n. (duomenys neskelbtini),15 000 Lt vertės. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, ieškovei priteistina 2/3 turto, t.y. už 203 724 Lt, o atsakovui - 1/3 dalis, t.y. už 101 862 Lt. Vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiks vaikų interesus ir užtikrins būtinas vaikams augti ir vystytis gyvenimo sąlygas. Kadangi dėl atsakovo elgesio ieškovė buvo priversta bėgti iš namų ir slapstytis, teko išeiti iš darbo, todėl jokių pajamų negauna ir lėšų vaikų išlaikymui neturi. Todėl vaikų išlaikymui prašo priteisti po 200 Lt suma kas mėnesį kiekvienam vaikui.

Šalies argumentai

Atsakovas E. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, dėl uždraudimo atsakovui matytis ir bendrauti su nepilnamečiais vaikais, lankytis jų gyvenamojoje vietoje ir mokymosi įstaigoje, dėl 10 000 Lt piniginės kompensacijos priteisimo ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimas turtinių reikalavimų ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais apribojimų dalyje nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas. Šeimos santykių byla yra viešojo intereso byla, todėl teismas, atsižvelgdamas į CPK 376 straipsnį ir Civilinio kodekso nuostatas, galėjo spręsti ir dėl nepareikštų ieškinyje reikalavimų arba savo iniciatyva taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų teisėtų interesų gynimo būdą. Vienos šalies nedalyvavimas teismo posėdyje nesudaro pagrindo nepaisyti šios šalies interesų. Mano, kad buvo neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Teismo sprendimas, apelianto nuomone, neteisėtas dėl materialinių ir procesinių normų pažeidimų: 1) Dėl kaltės (CK 3.61, 3.63 str.). Teismas rezoliucinėje dalyje nusprendė šalių santuoką nutraukti, tačiau neišsprendė kaltės klausimo ir nenurodė santuokos nutraukimo priežasties, neįvardijo, kas kaltas dėl santuokos nutrūkimo. Kito įstatymų numatyto santuokos nutraukimo būdo šioje byloje šalys nepasirinko, todėl teismo sprendimas turėjo nurodyti kaltąją šalį, arba nurodyti, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaitės. Motyvuojamoje dalyje teismas nurodė, kad kaltas atsakovas, tačiau to nenurodė rezoliucinėje dalyje. Atsakovo kaltė nustatyta tik pagal teismo medicinos specialisto išvadas apie ieškovės sužalojimus, nors byloje nėra jokių duomenų, kad būtent atsakovas prieš ieškovę smurtavo. CK 3.60 straipsnio 3 dalis leidžia preziumuoti kaltę, jei ieškovė būtų įrodžiusi faktą, kad atsakovas žiauriai elgėsi su ja ir vaikais, tačiau byloje tokių įrodymą nėra. 2) Dėl nukrypimo nuo lygių turto dalių principo, dalijant turtą (CK 3.123 str.). Sprendimo rezoliucinėje dalyje nemotyvuotai nuspręsta nukrypti nuo lygių dalių principo, pažeidžiant CK 3.117 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją. Teismas nepagrįstai pažeidė atsakovo turtines teises, nukrypo nuo lygių dalių principo dalijant turtą, nors pati ieškovė to neprašė ieškiniu, ir neįrodė tokios būtinybės. Teismas priteisė nepilnamečių vaikų išlaikymui periodines išmokas, todėl nėra pagrindo manyti, kad vaikų išlaikymui reikalinga dar ateičiai įskaityti ir dalį turto. Teismas pažeidė CK 3.123 straipsnį, nes nenurodė priežasčių, dėl kurių taikomas nelygus turto padalijimas. Atsakovas pageidauja pasidalinti santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis, ir jam bei ieškovei paskirti po 1/2 dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, kurių vertė 283 362 Lt, ir po 1/2 dalį 0,3166 ha žemės sklypo, kurio vertė 7124 Lt, tuomet kiekvienai šaliai tektų po 145 243 Lt vertės nekilnojamojo turto. Teismo priteista atsakovui turto vertė yra mažesnė už šią sumą 48 414,34 Lt. 3) Dėl turto vertės nustatymo (CK 3.119 str.). Byloje nėra duomenų apie dalijamo santuokos metu įgyto turto rinkos kainą. Teismas be pagrindo vertino tik VĮ Registrų centro pažymėjimuose nurodytas nekilnojamojo turto vertes, o automobilio vertė visai nepagrįsta rašytiniais įrodymais. Ieškovė privalėjo įvykdyti CK 3.119 straipsnio reikalavimus, o tinkamą normų taikymą ginčui privalėjo užtikrinti teismas. Dėl šios normos pažeidimo neatskleista tikroji šalių turtinė padėtis, nes vien 31 aro žemės sklypo vertinimas Kauno mieste septyniais tūkstančiais litų leidžia laikyti teismą nekompetentingu. Nors atsakovas ir nepateikė prieštaravimų ir savo reikalavimų, teismui nebuvo pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimus, kurie prieštarauja protingumo kriterijams ir įstatymų reikalavimams. Teisingai ir pagal įstatymo reikalavimus nustačius dalintino turto vertę, kitaip būtų skaičiuojama ir kompensacija. 4) Dėl tėvo valdžios ribojimo (CK 3.155, 3.170, 3.180 str., CPK 405 str.). Teismas uždraudė atsakovui matytis ir bendrauti su trimis nepilnametėmis dukterimis, lankytis jų gyvenamoje vietoje ir mokymosi įstaigoje, nors ieškovė to neprašė, dėl vaikų teisių pažeidimų nėra duomenų, sprendimas šioje dalyje nemotyvuotas. Draudimas matytis ir bendrauti su vaikais bei artintis prie jų yra pati griežčiausia tėvo valdžios ribojimo forma, ir ji taikytina tik tais atvejais, kai tėvo valdžia būtų ribojama dėl ypatingo jo neigiamo poveikio vaikams (CK 3.180 str.). Tokiu sprendimu teismas iš esmės pažeidė atsakovo tėvo valdžią, visiškai suvaržė jo teises, nesant Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados. Be to, dalindamas santuokoje įgytą turtą, teismas nenustatė naudojimosi juo tvarkos, todėl sprendimo dalis uždrausti atsakovui matytis su vaikais prieštarauja sprendimo daliai dėl turto padalijimo. 5) Dėl nepasirengimo bylos nagrinėjimui (CPK 225 str.) Teismas neskyręs parengiamojo teismo posėdžio, o iš karto nustatęs, kad ieškinys nagrinėtinas teisme iš esmės, atėmė galimybę šalims taikytis, atsakovui atėmė galimybę pasirūpinti advokato atstovavimu, apribojo atsakovo teisę pateikti įrodymus. 6) Dėl ieškinio dalyko pakeitimo (CPK 141 str.). Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - neleisti atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais, tačiau teismas šį prašymą išsprendė ne nutartimi, bet sprendimu. Nepareiškus ieškinyje tokio reikalavimo, 2008 m. birželio 20 d. pateiktas prašymas laikytinas ieškinio dalyko keitimu, apie kurį privalėjo žinoti atsakovas, arba atsakovas turėjo būti informuotas apie taikomas laikinąsias apsaugos priemones.