Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-12-04 · Civilinė byla Nr. e2YT-37211-863/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-04
Bylos Nr.
e2YT-37211-863/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Lysionok
Pareiškėjas
J. Č., J. J.
Suinteresuotas asmuo
R. N., I. D., Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės Turto bankas
Advokatai
Irina Kizina
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok,sekretoriaujant Anetai Jankovskai,dalyvaujant pareiškėjoms J. Č. ir J. J.,pareiškėjų atstovei advokatei Irinai Kizinai,suinteresuotam asmeniui R. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. Č. ir J. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje - R. N., I. D. ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjos kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydamos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo tėvo A. D. mirties palikimą priėmė, pradėjusios jį faktiškai valdyti.

Šalies argumentai

Pareiškėjos pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, jog jų tėvai - A. D. ir R. N. santuokoje gyveno iki 2001 m. gegužės 16 d. Santuokos metu įgijo ½ dalį trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kitą ½ buto priklausė pareiškėjų motinos tėvams Genrikui ir O. Ž.. G. Ž. mirus jo buto dalį paveldėjo sutuoktinė O. Ž.. Dar iki tėvų santuokos nutraukimo tėvas paliko šeimą, išėjo gyventi pas kitą moterį, dar po vienerių metų ir motina išvažiavo gyventi atskirai į (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj., o vėliau - į Plungės rajoną. Bute jos liko gyventi su senele O. Ž.. 2008 m. lapkričio 20 d. tėvas mirė. Tėvas gyveno ir mirė savo motinos name (duomenys neskelbtini). Mirus tėvui, kaip ir iki tol iš savo lėšų kartu su močiute, o jai mirus, vienos išlaikė visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t. y. ir A. D. pagal įstatymą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią buto dalį. Nurodė, jog tarpusavio susitarimo pagrindu J. J. mokėdavo mokesčius už bute sunaudotą elektros energiją, dujas, vandenį ir šildymą, o kitas išlaidas: dėl namo stogo remonto, buto draudimo, dėl buto šarvuotų durų įrengimo, santechnikos pakeitimo, įrengiant naujus virtuvės baldus, dėl buto ir balkono remonto ir pan. abi mokėdavo lygomis dalimis. Taip pat nurodė, jog tėvui mirus kartu su močiute O. Ž. visame bute įstatė naujus langus, įstiklino balkoną. Atkreipė dėmesį, jog po tėvo mirties liko ir kilnojamasis turtas: pareiškėja J. Č. išsaugojo tėvo auksinį žiedą su išgraviruotais inicialais „AD“, iki šiol bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra naudojami tėvo pirkti ir iki šiolei išsaugoti baldai: rašomasis stalas, viengulė sofa bei kiti namų apyvokos daiktai, šeimos nuotraukos.

Atsiliepimas

Lietuvos valstybę atstovaujanti Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog valstybė nėra priėmusi palikimo po A. D. mirties, todėl teismui nustačius pakankamai aplinkybių, patvirtinančių paveldimo turto priėmimą valdyti, neprieštaraus pareiškimo tenkinimui.

Suinteresuotas asmuo R. N. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdžio metu pareiškimo tenkinimui neprieštaravo. Paaiškino, jog neturėjo finansinių galimybių prisidėti prie jai ir jos buvusiam sutuoktiniui nuosavybės teise priklausančios buto dalies išlaikymo, dėl to susidarė skolos už komunalinius mokesčius, tačiau jas visas padengė pareiškėjos.

Suinteresuotas asmuo I. D. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į bylos nagrinėjimą teismo posėdyje neatvyko. Apie teismo posėdžio datą ir laiką jai pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjų tėvas – A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė 2008 m. lapkričio 20 d. Mirties dieną A. D. buvo išsituokęs, su buvusia sutuoktine, pareiškėjų motina- suinteresuotu asmeniu R. D. (šiuo metu N.) santuoka buvo įregistruota 1980 m. balandžio 30 d., nutraukta 2001 m. gegužės 16 d. Pareiškėjos yra vienintelės pirmos eilės mirusiojo įpėdinės. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad Testamentų registre nėra įregistruotų A. D. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų, iš Širvintų rajono 2-ojo notaro biuro notaro S. K. 2019 m. rugpjūčio 2 d. liudijimo matyti, kad po A. D. mirties notaro biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta, įpėdiniai dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjos prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėjusios valdyti jo paliktą turtą.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje. Šiuo metu įstatymas įtvirtina du alternatyvius palikimo priėmimo būdus: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimas turi būti priimtas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Iš pareiškėjų paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad po A. D. mirties nei pareiškėjos, nei antros eilės įpėdinė – mirusiojo motina I. D., per civiliniame kodekse nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui. Tačiau byloje taip pat nustatyta, jog pareiškėjos, tiek iki palikėjo mirties, tiek po jos, liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje (pareiškėja J. J. bute gyvena iki šiol, pareiškėja J. Č. iš buto išsikėlė 2014 metais). Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog buto ½ dalis buvo įsigyta pareiškėjų tėvų santuokos metu, todėl nors ir įsigyta vieno iš sutuoktinių – pareiškėjų motinos R. N. vardu, iki ištuokos buvo bendroji jungtinė pareiškėjų tėvų nuosavybė (Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2012). Po pareiškėjų tėvų ištuokos ½ dalis ginčo buto išsituokusiems pareiškėjų tėvams priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pareiškėjos liko gyventi tėvui bendrosios dalinės nuosavybės teise su buvusia sutuoktine R. N. priklausančiame bute, valdė ir rūpinosi palikėjo turtu. Pareiškėjų nurodytą aplinkybę, jog jos priėmė palikimą po tėvo A. D. mirties, faktiškai pradėdamos valdyti kaip savą tėvo buto dalį, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje patvirtina byloje esantys įrodymai: 2009 m. kovo 3 d. UAB „Šnipiškių ūkis“ pažyma, iš kurios matyti, kad palikėjo mirties dieną pareiškėjos gyveno minėtame bute, taip pat suinteresuoto asmens R. N. bei liudytojo T. M. bylos nagrinėjimo metu duoti paaiškinimai apie tai, jog po tėvo mirties pareiškėjos perėmė tėvo daiktus (baldus ir kt.), pradėjo rūpintis visu butu, atliko remontą. Pareiškėjos, pradėjusios valdyti ir rūpintis tėvo paliktu turtu iškart po jo mirties, nepraleido įstatymo nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino palikimui priimti.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjų pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas, nustatant, jog pareiškėjos, po savo tėvo A. D. mirties jo palikimą priėmė ir toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjų subjektinėmis teisėmis įforminant tėvo palikimą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 444, 577-578 straipsniai, teismas

nusprendžia:

pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2008 m. lapkričio 20 d., priėmė palikimą per 3 mėnesių laikotarpį, faktiškai pradėjusios valdyti paveldėtą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po A. D. mirties paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Lysionok