- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-05-16
- Bylos Nr.
- 1A-52-557-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-1-00734-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Dalius Jocys, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- A. G., ir D
- Civilinis ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-52-557/2013
Teisėjas V. Vainius Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00734-2010-3
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
2013 m. gegužės 16 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Remigijaus Preikšaičio ir Daliaus Jocio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, pagal BK 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 metams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.
Nuosprendžiu iš nuteistojo A. G. priteista civiliniam ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ 1748,76 Lt turtinės žalos atlyginimui.
Nuosprendžiu nuteisti ir D. U. bei V. S., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka nėra skundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. nuteistas už tai, kad jis, D. U. ir V. S. pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą, be to, A. G. sugadino svetimą turtą: 2010-10-10 apie 04.45 val. Klaipėdos g. 20, Dovilų k. Klaipėdos r., D. U., V. S. ir A. G., iš anksto susitarę ir veikdami bendrai grupe, A. G. automobiliu „SAAB 9000“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavus į pakeliamus E. B. priklausančios parduotuvės vartus ir taip juos sulaužius, per padarytą vartuose angą įsibrovė į parduotuvės sandėlį ir pagrobė 12 vnt. plastikinių butelių „Šnekorių“ alaus, kiekvieno po 4,05 Lt vertės, bendrai už 48,60 Lt sumą, ir pasikėsino pagrobti dvi dėžes cigarečių, tačiau jų nepagrobė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes suveikus parduotuvės signalizacijai D. U., V. S. ir A. G. pabėgo. Taip jie dėl vagystės padarė 48,60 Lt turtinę žalą E. B. IĮ ir A. G. padarė 1748,76 Lt turtinę žalą dėl E. B. IĮ priklausančio svetimo turto sugadinimo AB „Lietuvos draudimas“, kurioje buvo apdraustas E. B. IĮ turtas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo panaikinti ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį neįrodžius, kad jis padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nurodo, jog su teismo nuosprendžiu nesutinka, nes jis nepagrįstas. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą privalo tiesiogiai ištirti visus bylos įrodymus ir vertinti juos pagal savo vidinį įsitikinimą (BPK 20 str. 5 d.). Kartu įstatymas imperatyviai nurodo, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymų vertinimo (ir jų priimtinumo ar atmetimo aspektu) motyvai. Pagrįsdamas jo kaltę dėl nusikaltimų padarymo teismas nuosprendyje nurodė, kad iš tarnybinio pranešimo bei A. G. mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių bei sms išklotinių analizės nustatyta, kad 2010-10-10 nuo 04.04 val. iki 04.59 val. A. G. buvo mobilaus ryšio retransliacijos bokšto, esančio Dovilų k. Klaipėdos r., veikimo zonoje. Darydamas šią išvadą teismas nuosprendyje nenurodė, kokie duomenys neginčijamai patvirtina, kad mobiliojo ryšio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jam ir kad jis juo naudojosi įvykio metu.
Be to, teismas nuosprendyje nurodė, kad A. G. vagystės metu buvo Dovilų k. Klaipėdos r., ir apie daromą vagystę telefonu bendravo su D. U.. A. G. kaltę įrodo ir liudytojų R. M., E. N., L. B. parodymai apie tai, kad išklausę telefoninius pokalbius jie nustatė, jog vagystėje dalyvavo ir A. G.. Atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad šią išvadą teismas padarė tik remdamasis subjektyviais policijos pareigūnų R. M., E. N. ir L. B. liudijimais. Teismas net nematė reikalo perklausyti pačių telefoninių pokalbių, nesvarstė galimybės skirti šių garso įrašų fonoskopinę ekspertizę, nors jis neigė bet kokius telefoninius pokalbius. Nors teisme liudytojas policijos pareigūnas E. N. parodė, kad jo nepažįsta, tačiau teismas detaliau nesiaiškino, kuo remiantis minėti pareigūnai padarė neginčijamas išvadas dėl jo kaltės.
Teismas jo kaltę pagrindė ir kito nuteistojo D. U. parodymais. Teismas nevertino to, kad minėtas nuteistasis sąmoningai keitė savo poziciją ir parodymus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Šilutės rajono policijos komisariate atliktuose ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 94-1-00206-10, 94-1-00704-10, 94-1-00610-10 D. U. nepagrįstai jį buvo apkaltinęs nusikaltimų padarymu, taip pat nebuvo atsižvelgta į jo parodymus apie tai, kad D. U. jam yra skolingas ir, vengdamas skolos, pagrasino jam susidorojimu.
Taip pat kelia abejonių teismo išvada, kad parduotuvės vartai buvo išlaužti automobiliu „SAAB 9000“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nors iš karto po įvykio apžiūrint minėtą automobilį nenustatyti jokie išoriniai sugadinimai.
Nurodyti BPK reikalavimų pažeidimai pripažintini esminiais, sukliudžiusiais teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apylinkės teismas, pripažindamas A. G. kaltu pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., rėmėsi: nuteistojo V. S. parodymais, kad vagystę vykdė trise, vaikinas, kurio nepažinojo, automobiliu įlenkė parduotuvės vartus, o jis su D. U. pagrobė alų; nuteistojo D. U. parodymais, kad vagystėje dalyvavo A. G. prašymu ir A. G. savo automobiliu „SAAB 9000“ įlenkė parduotuvės vartus, po ko jie su V. S. įvykdė vagystę; A. G. priklausančio mobiliojo ryšio telefono išklotinių analize, kuria nustatyta, kad A. G. vagystės metu buvo Dovilų k. Klaipėdos r.; D. U. telefoniniu pokalbiu su A. U. ir A. G. apie daromą vagystę; liudytojų policijos pareigūnų R. M., E. N., L. B. parodymais apie tai, kad išklausę telefoninius pokalbius jie nustatė, jog vagystėje dalyvavo ir A. G..
Nuteistasis A. G. savo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nepripažįsta, kategoriškai neigia dalyvavęs nusikaltimų, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padaryme.
Apeliacinis teismas, siekdamas motyvuotai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, atliko įrodymų tyrimą, tuo tikslu buvo apklaustas nuteistasis D. U., išklausyti telefoniniai pokalbiai Nr. 3524, Nr. 3525, Nr. 3527, Nr. 3531, Nr. 3532, išreikalauta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 94-1-00704-10 ir ištirtas joje esantis prokuroro 2010 m. gruodžio 16 d. nutarimas, taip pat buvo išreikalauta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 94-1-00206-10 ir ištirti joje esantys įrodymai (tyrėjo 2010-09-16 tarnybinis pranešimas, prokuroro 2010-09-16 prašymas dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo, Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-09-17 ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010-09-17 nutartis, 2010-11-18 protokolas apie techninių priemonių panaudojimą atliekant procesinius prievartos veiksmus, prokuroro 2010-12-21 nutarimas iš baudžiamosios bylos Nr. 94-1-00206-10 informaciją panaudoti baudžiamojoje byloje Nr. 94-1-00704-10, prokuroro 2010-12-27 nutarimas sunaikinti telekomunikacijų tinklais perduodamą neturinčią reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui informaciją bei jos įrašus, 2011-01-10 informacijos sunaikinimo aktas). Taip pat apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo perskaityti baudžiamosios bylos 1 tomo 32, 33-34, 35-38, 41 puslapiuose esantys dokumentai.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, taip pat pats atlikęs įrodymų tyrimą bei įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus konstatuoja, jog byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistasis A. G. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o apylinkės teismas, pripažindamas A. G. kaltu dėl jam inkriminuotų veikų, be kita ko rėmėsi ir neleistinais įrodymais.
Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 20 str. 5 dalį teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, viena iš tinkamo įrodymų vertinimo sąlygų – ta, kad teisėjų vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Neatsiejamos įrodymų vertinimo sąlygos – įrodymų leistinumas ir liečiamumas. Įrodymų leistinumas reiškia, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 str. 4 d.).
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas, pripažindamas A. G. kaltu, vienu svarbiausiu įrodymu laikė techninių priemonių panaudojimo protokolą, nurodė, jog nustatyta, kad 2010-10-10 nuo 04.01 iki 04.51 val. D. U. mobiliuoju telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) bendravo su A. U. ir A. G. apie daromą nusikaltimą iš parduotuvės.
Nuteistasis A. G. teisiamojo posėdžio metu (3 t., b.l. 9) parodė, jog nebuvo tą naktį su jais, įvykio naktį buvo namuose. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. G. neigia bet kokius telefoninius pokalbius su nuteistuoju D. U.. Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (3 t., b.l. 99, 104) parodė, kad jis nekalbėjo ir tokiais įrašais nepasitiki. Pokalbiuose nedalyvavo ir ten ne jo balsas.
Iš byloje esančio Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2011-01-05 nutarimo dėl informacijos panaudojimo (1 t., b.l. 41), kuris patvirtintas Klaipėdos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2011-01-07, matyti, jog šiuo nutarimu buvo nutarta ikiteisminio tyrimo Nr. 94-1-00704-10 duomenis, tame tarpe Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-09-17 nutartį, Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2010-12-21 nutarimą dėl duomenų panaudojimo, Šilutės rajono policijos komisariato tyrėjo 2010-12-29 protokolą dėl techninių priemonių panaudojimo, D. U. kontroliuoto mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) garso įrašą bei išklotines panaudoti baudžiamojoje byloje Nr. 68-1-00734-10, t.y. nagrinėjamoje byloje. Tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (3 t., b.l. 125) prokurorė nurodė, jog išanalizavus kontrolės bylas ir aiškinantis su prokurorais bei tyrėjais padaryta išvada, kad buvo padaryta klaida, buvo priimta nutartis panaudoti pokalbius ne iš tos bylos.
Iš apeliacinės instancijos teisme prie bylos prijungtos ir ištirtos ikiteisminio tyrimo Nr. 94-1-00206-10 medžiagos matyti, jog Šilutės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2010-09-17 nutartimi (3 t., b.l. 117) be kita ko leido nuo 2010-09-17 iki 2010-11-17 klausytis mobiliojo telefono su SIM numeriu (duomenys neskelbtini) telefoninių pokalbių ir kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją bei daryti įrašus. Iš apeliacinės instancijos teisme prie bylos prijungtos ir ištirtos ikiteisminio tyrimo Nr. 94-1-00206-10 medžiagos taip pat matyti, jog Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2010-12-21 nutarimu (3 t., b.l. 119-120), patvirtintu Šilutės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010-12-22, nutarta iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 94-1-00206-10 atskirti ir prijungti prie ikiteisminio tyrimo Nr. 94-1-00704-10 medžiagą: Šilutės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010-09-17 nutartį, kuria leista nuo 2010-09-17 iki 2010-11-17 klausytis D. U., kuris naudojasi mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2010-10-04- iki 2010-10-17 pokalbių ir trumpųjų pranešimų suvestines. Pažymėtina, jog tarp pokalbių, kuriuos minėtu prokuroro nutarimu buvo nutarta prijungti prie ikiteisminio tyrimo Nr. 94-1-00704-10 medžiagos, nebuvo pokalbių Nr. 3524, Nr. 3525, Nr. 3527, Nr. 3531, Nr. 3532.
Byloje esančiame Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo R. M. 2010-12-29 surašytame protokole apie techninių priemonių panaudojimą atliekant procesinių prievartos priemonių veiksmus (1 t., b.l. 35) nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 94-1-00704-10 buvo atlikta D. U. mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė bei fiksavimas (pažymėtina, jog, kaip aukščiau jau aptarta, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas D. U. atžvilgiu iš tiesų buvo atliktas ikiteisminio tyrimo Nr. 94-1-00206-10 medžiagoje, o ne ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 94-1-00704-10). Taip pat tyrėjo R. M. surašytame 2010-12-29 protokole nurodyta, jog vykdant mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) kontrolę užfiksuota, kad 3524, 3525, 3527, 3531, 3532 sujungimuose yra duomenys apie galimą nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 68-1-00734-10. Prie šio protokolo buvo pateikta D. U. naudojamo mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė (1 t., b.l. 36-38), kurioje užfiksuoti pokalbiai Nr. 3524, Nr. 3525, Nr. 3527, Nr. 3531, Nr. 3532.
Aukščiau paminėtu Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2011-01-05 nutarimu (1 t., b.l. 41) be kita ko nutarta ikiteisminio tyrimo Nr. 94-1-00704-10 duomenis, tame tarpe aukščiau aptartą Šilutės rajono policijos komisariato tyrėjo 2010-12-29 protokolą dėl techninių priemonių panaudojimo bei D. U. kontroliuoto mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) garso įrašą ir išklotines panaudoti baudžiamojoje byloje Nr. 68-1-00734-10, t.y. nagrinėjamoje byloje. Tačiau pažymėtina, jog Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2010-12-27 nutarimu (3 t., b.l. 121-122) buvo nutarta ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 94-1-00206-10 klausymosi metu užfiksuotus telefoninius pokalbius bei kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą su ja susijusią informaciją bei įrašus sunaikinti kaip nereikšmingus tyrimui. Nutarta nenaikinti klausantis mobiliojo ryšio telefono abonento (duomenys neskelbtini) užfiksuotų pokalbių, o taip pat trumpųjų sms žinučių, kuriuos aukščiau paminėtu Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2010-12-21 nutarimu (3 t., b.l. 119-120) buvo nutarta prijungti prie ikiteisminio tyrimo Nr. 94-1-00704-10. Atkreiptinas dėmesys, jog tarp pokalbių, kuriuos nutarta nenaikinti, nėra pokalbių Nr. 3524, Nr. 3525, Nr. 3527, Nr. 3531, Nr. 3532, todėl šie pokalbiai, remiantis minėtu Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2010-12-27 nutarimu (3 t., b.l. 121-122), privalėjo būti sunaikinti ir jie negalėjo būti panaudoti jokioje kitoje baudžiamojoje byloje. Todėl baudžiamojoje byloje esantys, prie Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo R. M. surašyto 2010-12-29 protokolo pateikti D. U. naudojamo mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbiai Nr. 3524, Nr. 3525, Nr. 3527, Nr. 3531, Nr. 3532 bei prie baudžiamosios bylos pateiktame kompaktiniame diske esantys pokalbiai (1 t., b.l. 35, 36-38, 2 t., vokas su CD) nagrinėjamoje byloje laikomi neleistinais įrodymais, remtis jais sprendžiant nuteistojo A. G. kaltės klausimą negalima, pripažįstama, kad apylinkės teismas, remdamasis šiais įrodymais, pažeidė įrodymų leistinumo principą. Dėl paminėtos priežasties nebuvo tikslinga skirti garso įrašų fonoskopinę ekspertizę, šio savo prašymo apeliacinės instancijos teismo posėdyje (3 t., b.l. 125) atsisakė ir nuteistasis A. G. bei jo gynėjas.
Pripažindamas A. G. kaltu, apylinkės teismas taip pat rėmėsi liudytojų policijos pareigūnų R. M., E. N. ir L. B. parodymais. Liudytojas R. M. teisiamojo posėdžio metu (3 t., b.l. 10) parodė, jog A. G. balsą žinojo puikiai. Telefoninio pokalbio metu buvo įvardinta, kad G.. Yra kompaktas ir jis yra byloje. Jam reikėjo išskirti technines priemones, įrašus. Klausėsi kiekvieną dieną. Jeigu yra įtarimas, įrašą išsaugo. D. U. tada tiksliai sakė žmonai: „duok ragelį G.“. Liudytojas E. N. teisiamojo posėdžio metu (3 t., b.l. 26-27) parodė, kad buvo klausomasi pokalbių. Informacija, kad jie buvo toje vietoje, kai buvo bandoma apvogti parduotuvę, buvo gauta per technines priemones. Liudytojas L. B. teisiamojo posėdžio metu (3 t., b.l. 27) parodė, kad 2010-10-10 Šilutės rajono pareigūnai paskambino ir pranešė, kad galimai jie apvogė parduotuvę. Jam buvo duota galimybė paklausyti pokalbių ir jis suprato, kad tai jie įvykdė vagystę. Buvo nustatyta, kad įvykio vietoje buvo D. U., A. G. ir jo sugyventinė. D. U. su dar vienu lindo į parduotuvę. Buvo gautos išklotinės ir padarius analizę viskas pasitvirtino. Buvo nustatyta, kad jie buvo tą naktį Doviluose, o paskui išvažiavo. A. G. balsą jis tikrai atpažįsta, ten kalbėjo jis. Skambino A. G., ten buvo jo balsas.
Iš aukščiau aptartų liudytojų policijos pareigūnų R. M., E. N. bei L. B. parodymų matyti, jog išvadą, kad įvykio metu įvykio vietoje kartu su nuteistuoju D. U., jo žmona bei nuteistuoju V. S. buvo būtent A. G., policijos pareigūnai padarė remdamiesi telefoniniais pokalbiais, užfiksuotais atliekant nuteistojo D. U. mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolę. Anot jų, iš balso jie suprato, kad telefonu su nuteistuoju D. U. įvykio metu kalbėjo nuteistasis A. G.. Tuo tarpu nuteistasis A. G. kategoriškai neigia bet kokius telefoninius pokalbius su nuteistuoju D. U. ir kad pokalbiuose įrašytas jo balsas. Liudytojų policijos pareigūnų R. M., E. N. bei L. B. parodymai šiuo atveju yra išvestiniai įrodymai iš neleistinais pripažintų įrodymų, todėl remtis jais kaip savarankiškais įrodymais negalima, remtis jais būtų galima tuo atveju, jei juos patvirtintų kita bylos medžiaga. Liudytoja A. U., galimai turinti informacijos apie nusikaltimo metu vykusius telefoninius pokalbius, pasinaudodama įstatymo jai suteikta teise tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme parodymus duoti atsisakė.
Nuteistasis V. S. teisiamojo posėdžio metu (3 t., b.l. 9) parodė, jog jie buvo keturiese, į parduotuvę jis ėjo dviese su D. U., D. U. žmona visada sėdėjo automobilyje, o kas buvo už vairo, nepažįsta. Ar vairuotojas buvo A. G., pasakyti negali. Kaip matyti, nuteistasis V. S. nepatvirtino, kad nusikaltimo metu kartu su juo ir D. U. buvo ir nuteistasis A. G..
Teisiamojo posėdžio metu (3 t., b.l. 8) nuteistajam D. U. pasakius, kad nelabai prisimena, kadangi praėjo daug laiko, buvo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 101-103) tyrėjai duoti parodymai, kur nuteistasis D. U. be kita ko nurodė, kad A. G. jam pasakė eiti prie netoli esančios maisto prekių parduotuvės ir laukti prie šalia esančio kebabų kepimo kiosko, pasakė pavogti iš tos maisto parduotuvės dvi dėžes cigarečių, kokių, nepaminėjo, o jis pralauš su savo automobiliu vartus. V. kaip tik buvo išlipęs iš automobilio ir girdėjo visą pokalbį. Jis V. dar paklausė, ar jis jam padės, V. pasakė, kad padės. Tada jis su V. nuėjo, iki kur jam liepė A.. Jo žmona visą laiką sėdėjo automobilyje. Netrukus prie parduotuvės vartų privažiavo su automobiliu A., apsisuko, galu atsargiai privažiavo prie vartų ir juos pastūmė. Vartai sulūžo ir atsivėrė anga. Kaip tik tuo metu suveikė garsinė signalizacija. Tada jis kartu su V. įlindo per padarytą vartų angą į parduotuvės sandėlio vidų ir pradėjo ieškoti cigarečių dėžių. Tačiau niekur cigarečių nesimatė. Kadangi buvo suveikusi signalizacija, viduje prabuvo kelias sekundes. Kai nerado to, ko reikėjo, išbėgo.
Po šių nuteistojo D. U. parodymų perskaitymo nuteistasis teisiamojo posėdžio metu (3 t., b.l. 8-9, 10, 26-27) parodė, kad buvo daugmaž panašiai, tačiau buvo įtakota, viskas surežisuota Šilutės rajono policijos kriminalistų. Jam liepė taip kalbėti. Taip jam nurodė kalbėti R. M., buvęs viršininkas R.. Jis alų pagrobė su V. S., A. G. nebuvo. Jis buvo priverstas meluoti, privertė pareigūnai R. M., E. N., R.. Jie buvo labai pikti ant A. G.. Savo advokatui nieko nesakė, tačiau po to kreipėsi į kelias instancijas, tada jie buvo nušalinti nuo pareigų, buvo iškeltos bylos. Nusikaltimą padarė su V. S., jo žmona buvo kartu, ji buvo automobilyje. Ar su žmona tą naktį telefonu kalbėjo, nežino, tačiau tą naktį su A. G. telefonu tikrai nekalbėjo. Jam buvo liepta sakyti, kad buvo su A. G.. Jam tyrime liepė duoti tokius parodymus prieš A. G.. Jo žmonai taip pat buvo grasinama, grasino, kad atims vaikus. Darė visokį spaudimą. Jie buvo suinteresuoti, kad jis kalbėtų taip, kaip jie norėjo. Davė parodymus prieš A. G., kadangi neatlaikė morališkai ir fiziškai.
2012-07-31 Klaipėdos rajono apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo D. U. pareiškimas (3 t., b.l. 41-42), kur jis nurodė, jog dalinai teismo posėdžio metu pakeisti jo parodymai yra neteisingi, pabrėžia, kad pirminiai ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi.
2012-08-14 teisiamojo posėdžio metu (3 t., b.l. 53) teisėjui pagarsinus nuteistojo D. U. pareiškimą pastarasis prašė teismo vadovautis jo parodymais ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jie visi trys dalyvavo nusikaltime. Apie pareigūnų smurtą yra neišgalvota, tačiau tai buvo kitoje byloje.
Atsikirtime į nuteistojo A. G. apeliacinį skundą (3 t., b.l. 84-86) nuteistasis D. U. be kita ko nurodė, kad jo duoti parodymai yra teisingi ir lieka prie jų, prašo vadovautis jo pirminiais parodymais, kurie yra teisingi. A. G. jis neapkalbėjo, davė tokius parodymus, būtent kaip buvo.
Tuo tarpu apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (3 t., b.l. 104) nuteistasis D. U. parodė, kad A. G. nusikaltime nedalyvavo, kriminalistų buvo liepta taip sakyti ir duoti tokius parodymus. Atsikirtimą į apeliacinį skundą parašė todėl, kad leistų jam ramiai „atsėdėti“ ir nereikėtų važinėtis, todėl savo kaltę pripažino ir parašė. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai neteisingi, kalbėjo taip, nes buvo liepta. Parodymus norėjo pakeisti, tačiau vėl buvo spaudimas iš kriminalistų. Pasilieka prie tų parodymų, kad buvo dviese su V. S., buvo ir trečias žmogus, kurio pavardės nežino, žino tik jo pravardę „Z“.
Kaip matyti, aukščiau aptarti nuteistojo D. U. parodymai prieštaringi, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu tyrėjos ir savo pareiškime bei atsikirtime į apeliacinį skundą jis nurodė, kad nusikaltime kartu dalyvavo ir nuteistasis A. G., tuo tarpu apklausiamas pirmosios instancijos teisme teisėjo ir apeliacinės instancijos teisme teisėjų kolegijos davė parodymus, kad A. G. nusikalstamoje veikoje kartu su juo ir V. S. nedalyvavo, o priešingus parodymus davė verčiamas policijos pareigūnų. Pažymėtina, jog pagal BPK 276 str. 4 d. byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nuteistojo parodymai, tačiau tokie parodymai nelaikomi savarankiškais įrodymų šaltiniais. Todėl šiuo atveju vadovautis nuteistojo D. U. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai, galima tik tiek, kiek to reikia byloje esantiems kitiems įrodymams patikrinti, savarankiškos įrodomosios galios jie neturi.
Teismas taip pat nuosprendyje rėmėsi mobiliojo ryšio telefono išklotinių analize (1 t., b.l. 24-27), kuria, anot teismo, nustatyta, kad A. G. vagystės metu buvo Dovilų k. Klaipėdos r. Vyresniojo tyrėjo L. B. tarnybiniame pranešime (1 t., b.l. 24) užfiksuota, kad mobilaus ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi A. G., A. G. 2010-10-10 04.04 val., 04.09 val. bei 04.59 val. buvo bokštų Nr. 873 ir Nr. 128, esančių Doviluose, veikimo zonoje. Tačiau nuteistasis A. G. nesutinka, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklauso būtent jam, savo apeliaciniame skunde pažymėjo, jog teismas nuosprendyje nenurodė, kokie duomenys neginčijamai patvirtina, kad mobiliojo ryšio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Iš baudžiamojoje byloje esančių abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių (1 t., b.l. 25-27) matyti, jog pateikiant išklotines nebuvo nurodyta, kad abonento Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso būtent nuteistajam A. G.. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu (3 t., b.l. 9) A. G. parodė, kad jo telefonas buvo abonentas, telefono abonentą turi tik vieną, o papildymų turėjo daug, tačiau iš kur ištraukė tą telefoną, nežino. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje (3 t., b.l. 99) nuteistasis A. G. taip pat kategoriškai tvirtino, kad tokio telefono neturėjo. Liudytojas policijos pareigūnas L. B. teisiamojo posėdžio metu (3 t., b.l. 27) parodė, jog informacija, kad A. G. naudojasi tuo telefono numeriu, buvo gauta iš Šilutės rajono PK. Tačiau pažymėtina, jog be byloje esančių policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų ir liudytojo policijos pareigūno L. B. parodymų apie tai, kad Šilutės rajono PK nurodė, jog A. G. naudojasi tuo telefono numeriu, objektyvių įrodymų, pavyzdžiui, mobiliųjų paslaugų operatorių raštų, kurie objektyviai patvirtintų, kad minėtas abonento numeris priklauso būtent A. G., byloje nėra. Todėl iki galo nepaneigta apelianto versija, kad telefono numeriu (duomenys neskelbtini) jis nesinaudojo.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat padarė išvadą, kad A. G. savo automobiliu „SAAB 9000“ įlenkė parduotuvės vartus. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikaltimai buvo padaryti 2010-10-10, tuo tarpu automobilis „SAAB 9000“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas tik 2010-11-27, o bylos medžiaga bei teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad R. P. 2010-10-17 (t.y. po nusikaltimų, tačiau prieš automobilio apžiūrą) su minėtu automobiliu padarė administracinius teisės pažeidimus, kurių metu buvo apgadintas automobilis „SAAB 9000“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Už tai jis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-179-676/2011 nubaustas administracine nuobauda. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu (3 t., b.l. 53-54) liudytojas R. P. pripažino, kad vairuodamas automobilį „SAAB 9000“ padarė avariją, parodė, kad tas automobilis oficialiai priklausė jam, automobilis visada buvo pas jį, jis visada važinėdavosi su tuo automobiliu, galimai įvykio vietoje buvo ne tas automobilis. Apeliacinis teismas pažymi, jog byloje nėra specialisto išvados ar ekspertizės akto, kurie patvirtintų, kad nukentėjusiajai E. B. priklausančios parduotuvės pakeliami vartai buvo apgadinti būtent automobiliu „SAAB 9000“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o ne kitu automobiliu, kad pakeliamų vartų bei automobilio „SAAB 9000“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai sutampa, ir kad automobilio „SAAB 9000“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai buvo padaryti nusikaltimo, o ne aukščiau paminėto administracinio teisės pažeidimo metu.
Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Remdamasis aukščiau išdėstytu, apeliacinis teismas sprendžia, jog byloje nebuvo surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistasis A. G. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teismo nuosprendis dėl nusikalstamų veikų padarymo A. G. grindžiamas neleistinais įrodymais – kitoje byloje padarytais garso įrašais, kurie turėjo būti sunaikinti ir kurių panaudojimui šioje byloje proceso įstatymo nustatyta tvarka nebuvo gautas leidimas, taip pat liudytojų policijos pareigūnų parodymais, kurie yra išvestiniai iš neleistinais pripažintų įrodymų, bei nuteistojo D. U. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai, kuriuos apklausiamas tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdyje jis kategoriškai paneigė. Apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje gali būti priimamas tik tuo atveju, kai nagrinėjant bylą nelieka pagrįstų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nėra tiksliai nustatytos. Teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą ir iš naujo įvertinusi byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog neįrodyta, kad A. G. dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nuosprendis dėl A. G. nuteisimo pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. naikinamas ir A. G. išteisinamas neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Kadangi A. G. išteisinamas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo darant jam ikriminuotas nusikalstamas veikas, civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ civilinis ieškinys dėl 1748,76 Lt turtinės žalos, patirtos kompensuojant E. B. dėl turto sugadinimo padarytą žalą atlyginimo, remiantis BPK 115 str. 3 d. 1 p., atmetamas.
A. G. išteisinus, atitinkamai tikslintinas nuosprendis nuteistųjų D. U. ir V. S. atžvilgiu laikant nustatytu, kad D. U., V. S. ir nenustatytas asmuo pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą, be to, nenustatytas asmuo sugadino svetimą turtą: 2010-10-10 apie 04.45 val. Klaipėdos g. 20, Dovilų k. Klaipėdos r., D. U., V. S. ir nenustatytas asmuo, iš anksto susitarę ir veikdami bendrai grupe, nenustatytam asmeniui automobiliu įvažiavus į pakeliamus, E. B. priklausančios parduotuvės vartus ir taip juos sulaužius, per padarytą vartuose angą įsibrovė į parduotuvės sandėlį ir pagrobė 12 vnt. plastikinių butelių „Šnekorių“ alaus, kiekvieno po 4,05 Lt vertės, bendrai už 48,60 Lt sumą, ir pasikėsino pagrobti dvi dėžes cigarečių, tačiau jų nepagrobė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes suveikus parduotuvės signalizacijai D. U., V. S. ir nenustatytas asmuo pabėgo. Taip jie dėl vagystės padarė 48,60 Lt turtinę žalą E. B. IĮ ir nenustatytas asmuo padarė 1748,76 Lt turtinę žalą dėl E. B. IĮ priklausančio svetimo turto sugadinimo AB „Lietuvos draudimas“, kurioje buvo apdraustas E. B. IĮ turtas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p. ir 4 d., 328 str. 3 p., 329 str. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
n usprendžia:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį dalyje dėl A. G. nuteisimo pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. panaikinti, ir priimti naują nuosprendį – A. G. dėl kaltinimų pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. išteisinti neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant inkriminuotas nusikalstamas veikas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Panaikinti A. G. paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą. Civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ civilinį ieškinį A. G. atžvilgiu atmesti.
Kitoje dalyje nuosprendį pakeisti – laikyti nustatytu, kad D. U. ir V. S. pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą, veikdami bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu, ir kad vagystės metu nenustatytas asmuo sugadino svetimą turtą.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.