Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-10-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-452-107-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-15
Bylos Nr.
1A-452-107-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eduardas Maškevičius (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Stasys Valužis
Nuteistasis
V. S.
Kategorijos
Pranešėjas Stasys Valužis Baudž. byla Nr. 1A-452-107/2009Teisėjas Jonas Špelveris Procesinio sprendimo kategorija1.2.4.6.10. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. spalio 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus,

teisėjų Remigijaus Preikšaičio, Stasio Valužio,sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,dalyvaujant prokurorei Veronikai Poškuvienei,gynėjui Romui Kersnauskui,nuteistajam V. S.,vertėjai Livijai Martišauskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-07-28 nuosprendžio, kuriuo V. S., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 10 p. vieneriems metams laisvės atėmimo.

Pritaikius BK 75 straipsnį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant V. S. per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms dienoms.

Iš V. S. R. T. priteista 4 320 litų išlaidų advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nuteistas už tai, kad 2006-10-09, apie 7.35 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, prie (duomenys neskelbtini) buto durų, pasipriešino valstybės tarnautojui – tarnybines pareigas vykdančiam Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM specialiųjų užduočių tyrėjui R. T. – ir nesunkiai jį sužalojo, kai R. T. atvyko apsižvalgyti, kuriame aukšte yra V. S. butas, kuriame turėjo būti daroma krata. V. S. tyčia sugriebė R. T. už drabužių, ištempė jį į laiptinę, nustūmė laiptais žemyn, išmušė jam iš rankų mobiliojo ryšio telefoną, ranka sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius į galvos dešinę pusę virš ausies, ne mažiau kaip du smūgius į krūtinę. Taip sumušė nukentėjusiajam galvą, dėl to paburko nukentėjusiojo galvos minkštieji audiniai, nubrozdino odą dešiniajame smilkinyje, padarė poodinę kraujosruvą kairio dilbio vidiniame paviršiuje, sumušė krūtinkaulį ir dešinės šlaunies išorinį paviršių, patempė kaklo raumenis ir raiščius, sukėlė ūminę reakciją į stresą ir taip nesunkiai sutrikdė R. T. sveikatą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. S. nurodo, kad nuosprendis yra neteisingas ir neteisėtas. Teismas netinkamai pritaikė materialines bei procesines teisės normas, taip pat neteisingai įvertino visas bylos aplinkybes, neteisingai interpretavo liudytojų parodymus, vienais parodymais, kurie bylos nagrinėjimo metu keitėsi, patikėjo besąlygiškai, o jo žmonos ir sūnaus parodymus vertino kritiškai, nuosprendyje jais nesirėmė. Apeliantas nurodo, kad jis kaltu niekada neprisipažino, R. T. nemušė, R. T. buvo apsirengęs civiliais rūbais, tik vėliau paaiškėjo, kad jis yra FNTT pareigūnas. Nuteistojo teigimu, kaimynė M. A. policiją iškvietė jo prašymu, tačiau teismas nuosprendyje nurodė, jog policijos pareigūnai buvo iškviesti dėl triukšmo laiptinėje. Teisme nedalyvavusios liudytojos M. A. parodymai buvo perskaityti ir interpretuoti neteisingai. Nuteistasis teigia, kad pats prašė iškviesti policiją, kad į jį buvo nukreiptas ginklas.

Nuteistasis V. S. nurodo, kad liudytojas policijos pareigūnas V. J. patvirtino, jog buvo gautas pareiškimas, kad vieno namo laiptinėje asmuo grasina ginklu. Apeliantas nurodo, kad V. J. parodymais antrankiai V. S. buvo uždėti namo laiptinėje, o teismas nustatė, jog antrankius R. T. jam uždėjo gatvėje, sėdint automobilyje.

Nuteistasis V. S. teigia, kad jis ir jo gynėjas prašė teismo išreikalauti tyrimo medžiagą dėl R. T. veiksmų, nes sulaikymo metu buvo panaudotas tarnybinis ginklas, prašė išreikalauti medicininius dokumentus iš VRM ligoninės ir paskirti medicininę ekspertizę, nes baudžiamojoje byloje yra dvi skirtingos to paties teismo medicinos eksperto R. P. išvados dėl sužalojimo sunkumo laipsnio. Teisme ekspertas R. P. patvirtino, kad, darant pakartotinę ekspertizę, gali pasitvirtinti viena ar kita eksperto išvada arba gali būti duota nauja išvada. Priimdamas nuosprendį, teismas vadovavosi išvada, kurioje duodamas sunkesnis sužalojimo laipsnis.

Nuteistasis nurodo, kad teismas konstatavo, jog jis ranka keturis kartus sudavė į dešinę galvos pusę už ausies ir du smūgius – į krūtinę. Apeliantas tvirtina, kad jis yra dešiniarankis, jeigu būtų sudavęs smūgius, tai būtų sudavęs dešine ranka. Suduodant smūgius, R. T. turėjo stovėti prieš jį, todėl smūgiai būtų tekę į kairę galvos pusę. Nuteistasis V. S. tvirtina, kad teismas konstatavo, jog jis R. T. padarė poodinę kraujosruvą kairiajame dilbyje, sumušė dešinės šlaunies išorinį paviršių, patempė kaklo raumenis ir raiščius, sukėlė ūminę reakciją į stresą, nors prieš tai teismas nurodė, kad kaltinimuose smūgių sudavimas į dilbį, kojas bei kaklą nenurodytas.

Nuteistasis V. S. teigia, kad teismas kažkodėl kritiškai vertino jo, jo žmonos, sūnaus parodymus, nuosprendyje tuos parodymus iškraipė, jais nepatikėjo, bet patikėjo įvykio vietoje nebuvusių, įvykio nemačiusių liudytojų parodymais.

Apeliantas nurodo, kad teismas nustatė faktą, jog R. T. buvo apsirengęs civiliai, o leidimas kratai daryti buvo automobilyje, pas grupės vyresnįjį. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo, kad 2006-10-10 daiktų apžiūros protokolu patvirtinta, jog nukentėjusiojo R. T. juodos spalvos džemperis prie apykaklės ištampytas, nesuplėšytas, o XL dydžio baltos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis kairėje pusėje prie apykaklės – praplėšti, šie rūbų apgadinimai galėjo atsirasti V. T. ir V. S. grumtynių metu. Apeliantas teigia, kad jis su V. T. nesigrūmė, jam pateiktas kaltinimas ir jis pripažintas kaltu dėl to, kad 2006-10-09 7 val. 30 min. sudavė smūgius ir ištempė R. T.. Nuteistojo teigimu, kaip liudytojai apklausti pareigūnai ištampyto, nesuplėšyto džemperio ir įplėštų baltų marškinėlių nematė. R. T. visą dieną dirbo, vilkėjo tais pačiais rūbais dar parą laiko, o daiktai apžiūrėti kitą dieną. Apeliantas teigia, kad daryti kratą jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, leista Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo nutartimi 2006 m. rugsėjo 28 d. Leidimas kratai buvo duotas daugiau kaip prieš dešimt dienų, todėl, nuteistojo manymu, siekiant, kad jis ko nors nepaslėptų, daryti kratą jo bute po dešimties dienų, iš ryto, nebuvo tikslinga, kratą reikėjo daryti anksčiau. R. T. atėjo be nutarties kratai daryti, dokumentas tuo metu buvo pas kitą pareigūną, todėl, nuteistojo manymu, R. T. negalėjo bandyti patekti į jo butą. Liudytojai E. L., A. B., R. M. patvirtino, jie atvyko kartu, tačiau niekas konkrečiai negalėjo pasakyti, kodėl R. T. nuėjo iki buto, ką konkrečiai turėjo daryti R. T., nuspręsta nebuvo. Nuteistasis V. S. nesupranta, kodėl, jei taip svarbu buvo padaryti kratą, kiti pareigūnai sėdėjo mašinoje, kol R. T. laukė laiptinėje atvykstančios policijos, kol nuteistąjį surakintą nuvedė į apačią, ir tik tada išlipo iš savo automobilio ir priėjo prie jo. Apeliantas teigia, kad nei jo žmona, nei liudytoja A. B. sumušimo žymių bei suplėšytų drabužių nematė, tik E. L. ir R. M., neprisimindami savo parodymų, minėjo, kad R. T. skundėsi, jog jam buvo pasipriešinta ir suduoti smūgiai.

Nuteistasis V. S. nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros nutarimu ši byla buvo nutraukta, tačiau pagal nukentėjusiojo skundą Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. Kičiatovas 2008-07-04 nutarimu ikiteisminį tyrimą atnaujino, nurodė, jog byloje yra dvi skirtingos ekspertizės ir tam, kad būtų pašalinti prieštaravimai, byloje turi būti paskirta komisinė ekspertizė. Kuravęs šios bylos tyrimą prokuroras kreipėsi į teismą dėl ekspertizės skyrimo, tačiau ikiteisminio tyrimo teisėjas ekspertizę skirti atsisakė.

Nuteistojo V. S. manymu, nepašalinus prieštaravimų, ši byla iš esmės negalėjo būti nagrinėjama, nes tas pats prokuroras, kuris nutraukė ikiteisminį tyrimą, palaikė kaltinimą ir teisme, tas pats prokuroras kreipėsi į teismą dėl ekspertizės skyrimo, tačiau ikiteisminio tyrimo teisėjas ekspertizės neskyrė, byla atiduota į teismą su dviem skirtingomis ekspertizėmis, o ekspertas R. P. teisme parodė, kad, paskyrus komisinę ekspertizę, išvada gali būti kitokia nei ankstesnės, teismas netenkino nuteistojo ir jo gynėjo prašymų pridėti prie bylos nukentėjusiojo gydymo medicininių dokumentų kopijas, atėmė galimybę susipažinti su tais dokumentais, kuriais remiantis buvo atliekamos ekspertizės ir kuriais remiantis buvo kaltinamas ir nuteistas. Apeliantas nurodo, kad dalis tardymo veiksmų buvo atlikti be vertėjo: bandymas patekti į butą, krata ir kiti veiksmai. Teismo posėdžio metu vertėjas buvo, nuosprendis buvo perskaitytas lietuvių kalba. Buvo pasakyta, kad nuosprendis į lietuvių kalbą bus išverstas po keleto dienų, tačiau vertimą gavo tik 2009-08-17 13 val., paskutinę dieną skundui paduoti. Apeliantas nurodo, kad jis ir jo gynėjas prašė išreikalauti pirminius paaiškinimus, kuriuos FNTT pareigūnai po įvykio rašė savo valdžiai Vilniuje, nes vienas pareigūnas operacijos metu kaip psichologinę prievartą naudojo ginklą ir buvo sužalotas. R. T. sužalojimas kaip susijęs su darbu jo darbovietėje nepripažintas. Byloje yra direktoriaus R. B. 2007-01-11 raštas Nr. 25/05-01, kuriame nurodyta, kad tyrimas nutrauktas, nes kiti pareigūnai įvykio nematė ir sveikatos sutrikdymo aplinkybių paliudyti negalėjo. Todėl apeliantas teigia, kad nors pareigūnai savo paaiškinimuose nurodė, jog jie nieko negali paaiškinti, teisme E. L. ir R. M. parodymus pakeitė. Nuteistasis V. S. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 28 d. nuosprendį panaikinti, priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Nukentėjusiojo R. T. atstovas advokato padėjėjas K. P. atsikirtime į nuteistojo V. S. apeliacinį skundą nurodė, kad apelianto reikalavimai atnaujinti teisminį tyrimą, skirti komisinę ekspertizę, kiti apeliaciniame skunde išdėstyti prašymai yra nepagrįsti, todėl prašo apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-07-28 nuosprendį palikti nepakeistą.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde bandoma sukelti abejonių, kad nuteistasis V. S. nemoka ar nesupranta lietuvių kalbos ir jau vien tai, kad ne visų ikiteisminio tyrimo veiksmų metu galėjo naudotis vertėjo paslaugomis, yra šiurkštus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas ir pagrindas naikinti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo V. S. buvo pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 10 p. ir nuteistas. Nors nagrinėjant baudžiamąją bylą ir apeliaciniame teismo posėdyje, ir teisiamajame posėdyje apylinkės teisme apelianto teisės į vertėjo paslaugas buvo užtikrintos, kolegija neabejoja, kad bendravimui su ikiteisminio tyrimo organų pareigūnais ir teismu nuteistojo lietuvių kalbos žinios buvo ir yra pakankamos. Nuo 1989-08-18 nuteistasis V. S. gyvena santuokoje su lietuve, gyveno Kaune, šiuo metu – Klaipėdoje, turi Lietuvos pilietybę, kaip pats pabrėžė apeliaciniame teismo posėdyje, vadovauja didelei bendrovei – UAB (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 87, 92–93), o vadovo darbas reikalauja tam tikrų lietuvių kalbos vartojimo ir bendravimo ja įgūdžių (Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos. Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1688, ,,Valstybės žinios“, 2003, Nr. 123-5618). Bylos duomenimis, V. S. ir praeityje yra turėjęs problemų su teisėsaugos organais ryšium su nusikalstama veikla (t. 1, b. l. 88, 89), tada ir dabar bendravimas su ikiteisminio tyrimo organų pareigūnais nebuvo kuo nors ypatingas, nesusijęs su sudėtingų specifinių teisinių terminų vartojimu, tai, kad nuteistasis neleido R. T. į savo butą, patvirtina, kad ir be vertėjo nuteistasis apie R. T. ketinimus suprato, o kratos bute metu jokio vertėjo neprireikė, lietuvių kalba pakvitavimą parašyti sugebėjo (t. 2, b. l. 75–77, 78). Apeliacinis skundas, kurį pasirašė nuteistasis, surašytas lietuvių kalba. 2007-07-03 apklausiamas kaip liudytojas V. S. patvirtino, kad lietuvių kalbą moka, pageidauja duoti parodymus lietuvių kalba, baigus apklausą, protokolą perskaitė, pasirašydamas patvirtino, kad protokolas surašytas teisingai (t. 1, b. l. 120–122). Kai 2007-12-14, dalyvaujant vertėjai, buvo pareikštas įtarimas, pareiškė, kad lietuvių kalbos nemoka, parodymų nedavė (t. 1, b. l. 126–127). 2008-10-20 akistatos su nukentėjusiuoju R. T. metu, pranešimo apie įtarimą metu ir apklausiant kaip įtariamąjį 2009-01-19 vertėja dalyvavo (t. 1, b. l. 167–170). Susipažįstant su visa bylos medžiaga, nusiskundimų dėl vertimo nuteistasis ir jo gynėjas nepareiškė (t. 1, b. l. 185). Tai, kad apylinkės teismo nuosprendžio vertimas į rusų kalbą užtruko ilgiau negu buvo tikėtasi, nuteistojo gynėjui ruošti apeliacinį skundą sutrukdyti negalėjo.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Kičiatovo 2008-07-04 nutarimu tos pačios prokuratūros prokurorės S. Pučkienės 2008-04-04 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nesurinkus pakankamai duomenų, kad V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d., nesant jo veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, požymių, buvo panaikintas siekiant nustatyti R. T. ir V. S. konflikto aplinkybes, suvesti šiuos asmenis akistaton, paskirti komisinę ekspertizę R. T. sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008-09-03 nutartis atsisakyti skirti komisinę teismo medicinos ekspertizę yra pagrįsta ir teisėta, todėl nei prokuroras, nei V. S. ar jo gynėjas nutarties neskundė. Byloje esančios dvi teismo medicinos specialisto išvados (t. 1, b. l. 22, 24–26) nėra prieštaringos, todėl tuo pagrindu apylinkės teismas komisinės ekspertizės neskyrė pagrįstai (t. 2, b. l. 95). 2006-12-15 specialisto išvada Nr. KG 104/04 (03) yra 2006-10-10 specialisto išvados Nr. G 2165/06 (03) tęsinys, kuria apimami visi pirminiai duomenys, kurie buvo pateikti teismo medicinos ekspertui iki 2006-10-10, ir vėlesni duomenys, susiję su vėlesniu nukentėjusiojo R. T. sveikatos sugrąžinimu. Tai matyti ne tik iš įžanginės, bet ir iš tiriamosios specialisto išvados Nr. KG 104/06 (03) dalies. Kvalifikuojant R. T. sveikatos sutrikdymo mastą pirminės apžiūros metu, apie VRM medicinos centre diagnozuotas traumos pasekmes ekspertui nebuvo žinoma, todėl R. T. buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Visa gauta papildoma medicininė informacija (gydymo stacionare ligos istorija Nr. 1987/677, VRM Medicinos centro Medicininės reabilitacijos skyriaus gydymo stacionare ligos istorija Nr. 2025/205) labai aiškiai ir įskaitomai surašyta ir apibendrinta specialisto išvados Nr. KG 104/06 (03) tiriamojoje dalyje (t. 1, b. l. 24–26), todėl jokių suvaržymų nei nuteistasis, nei jo gynėjas, susipažįstant su medicininiais dokumentais, kuriais remdamasis teismo medicinos specialistas padarė atitinkamas išvadas, patirti negalėjo. Teisiamajame posėdyje teismo medicinos ekspertas R. P. P. teismui apie jo surašytas dvi specialisto išvadas davė labai aiškius ir suprantamus paaiškinimus, o apie galimybes išvadoms pakeisti kalbėjo kaip apie teisminės ir ekspertinės praktikos pavyzdžius, bet ne apie tai, kad būtina skirti komisinę ekspertizę. Ekspertas paaiškino ir tai, kaip specialisto išvadoje dėl perrašymo klaidos atsirado frazė „ keliu gavo smūgį į dešinio smilkinio sritį ir kitas kūno vietas“ (t. 1, b. l. 25, t. 2, b. l. 102).

Apeliaciniame skunde paminėta tarnybinio patikrinimo medžiaga apie tarnybinio ginklo panaudojimą prie bylos nepridėta, nes toks tarnybinis patikrinimas nebuvo atliekamas. Apie tai informavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos laikinai einantis direktoriaus pareigas A. P. (t. 2, b. l. 59). Darydama išvadas apie R. T. sužalojimo aplinkybes, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba rėmėsi ikiteisminio tyrimo išvadomis, nes kiti pareigūnai, kaip teigiama rašte, vykę su R. T. daryti kratą, paties įvykio nematė, paliudyti sveikatos sutrikdymo aplinkybių negalėjo (t. 1, b. l. 85).

Galima manyti, kad Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2002 m. kovo 28 d. įstatymas Nr. IX-816 nuteistajam buvo mažiau žinomas, tačiau visuomenėje daugiau žinomo 2000 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 (aktuali redakcija nuo 2006-05-11 iki 2008-07-30) 20-tame straipsnyje, kuriame išvardytos policijos pareigūno teisės atskleidžiant ir tiriant nusikalstamas veikas, numatyta, kad policijos pareigūnas, tirdamas nusikalstamas veikas ar turėdamas duomenų, kad tokia veika yra rengiama, daroma ar buvo padaryta, teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais turi teisę tikrinti visų rūšių įmonių, įstaigų bei organizacijų ūkinę ir komercinę bei finansinę ar kitokią veiklą, materialinių vertybių, prekių saugojimo būklę, jų įgijimo, gamybos, naudojimo ir realizavimo teisėtumą, gamybines, administracines ir kitas, taip pat ir užplombuotas, patalpas (1 p.); skirti bei atlikti inventorizaciją, reviziją, kontrolinius matavimus ir kitus patikrinimus; atlikti apžiūrą, susipažinti ir paimti buhalterinės apskaitos, personalo, patikrinimų, revizijų medžiagas, kitus dokumentus, žaliavos, produkcijos, prekių pavyzdžius, kitus daiktus; reikalauti, kad būtų sutvarkyta buhalterinė apskaita (3 p.); gauti iš vadovų, pareigūnų, materialiai atsakingų ir kitų asmenų duomenis, paaiškinimus dėl pažeidimų ar nusikalstamų veikų (4 p.). Esant reikalui, policijos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 23 straipsnio 1-oji dalis policijos pareigūnui suteikia teisę panaudoti prievartą, kai būtina užkirsti kelią teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas pasirenka policijos pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį bei individualias pažeidėjo savybes. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 23 straipsnio 2-oji dalis policijos pareigūnui suteikia teisę įstatymų numatytais atvejais ir tvarka panaudoti psichinę ar fizinę prievartą, šaunamąjį ginklą bei sprogstamąsias medžiagas. Psichinė prievarta šiame įstatyme suprantama kaip įspėjimas apie ketinimą panaudoti fizinę prievartą, šaunamąjį ginklą ar sprogstamąsias medžiagas. Psichinei prievartai prilyginamas šaunamojo ginklo demonstravimas bei įspėjamieji šūviai, tačiau šias psichinės prievartos priemones galima naudoti tik šio įstatymo 25 straipsnio 2 ir 4 dalyse išvardytomis sąlygomis (Įstatymo 23 str. 3 d.).

Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 25 straipsnio 2-oji dalis policijos pareigūnui leidžia panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenį tokiais atvejais: 1) gindamas save, kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi, 2) sulaikydamas nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, jeigu kitaip jo neįmanoma sulaikyti, taip pat tais atvejais, kai asmuo atsisako įvykdyti teisėtą reikalavimą padėti ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima sužaloti žmogų, jeigu kyla pavojus policijos pareigūno ar kito žmogaus gyvybei ar sveikatai ir kitaip jo neįmanoma nuginkluoti, ir kai kuriais kitais atvejais. Šio įstatymo 25 straipsnio 4-oji dalis draudžia panaudoti šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, prieš moteris, kai akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, jei akivaizdu, kad jie invalidai, prieš nepilnamečius, jei jų amžius žinomas pareigūnui arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai jie priešinasi pavojingu žmogaus gyvybei ar sveikatai būdu arba jei užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei ar sveikatai. Analogiškos teisės ir pareigos numatytos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnams Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2002 m. kovo 28 d. įstatymo Nr. IX-816 11-to straipsnio 1-os dalies 7, 11 punktuose, 15-tame, 16-tame straipsniuose. Šios teisės ir pareigos išsamiai išanalizuotos skundžiamame nuosprendyje.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių skyriaus vyresnysis tyrėjas R. T. į Klaipėdą su policijos pareigūnais R. M., A. B., E. L. atvyko turėdami užduotį konkrečioje baudžiamojoje byloje – padaryti kratas nuteistojo V. S. namuose ir darbovietėje bei V. S. sulaikyti.

2000 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 (aktuali redakcija nuo 2006-05-11 iki 2008-07-30) 20-ojo straipsnio 1-asis, 3-iasis, 4-tasis punktai suteikė teisę R. T., vykdančiam konkrečią užduotį baudžiamojoje byloje, tikrinti V. S. vadovaujamos bendrovės gamybines, administracines ir kitas patalpas, atlikti apžiūrą, susipažinti ir paimti buhalterinės apskaitos, personalo, patikrinimų, revizijų medžiagas, kitus dokumentus, gauti iš V. S. kaip iš uždarosios akcinės bendrovės direktoriaus duomenis dėl pažeidimų ar nusikalstamų veikų. Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2002 m. kovo 28 d. įstatymo Nr. IX-816 11-to straipsnio 1 dalies 1, 4 punktai šios tarnybos pareigūnams numatė analogiškas teises.

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2006 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BPK 145 straipsnio 3 dalies reikalavimus, buvo leista daryti kratą V. S. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, ir paimti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, atspindinčius ūkinius finansinius santykius su UAB (duomenys neskelbtini), kitus nusikaltimo įrankius ir priemones, nusikalstamu būdu įgytą turtą, taip pat kitus daiktus ar dokumentus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti (t. 2, b. l. 73–74). Iš byloje esamų dokumentų turinio matyti, kad 2006-10-09 krata buvo padaryta ne tik nuteistojo namuose, bet ir jo vadovaujamos UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 75–80). Vadovaujantis BPK 145 straipsnio 3 dalyje numatyta teise, neatidėliotinais atvejais krata gali būti daroma ir ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu, tačiau šiuo atveju per tris dienas nuo kratos atlikimo turi būti gaunamas ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtinimas dėl kratos darymo teisėtumo. Kada daryti kratą, nusprendžia ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai, prokuroras, todėl apeliacinio skundo priekaištai dėl pavėluoto kratos darymo laikytini tik patarimu tokias priemones planuojantiems pareigūnams.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis patvirtina, kad suprato, jog nukentėjusysis R. T., kurio V. S. anksčiau nepažinojo, prie nuteistojo buto durų lietuvių kalba aiškino, kad reikia eiti į V. S. butą ir ten viską išsiaiškinti. Teisiamajame posėdyje nuteistasis parodė, kad R. T. sakė: „eime į butą ir viską gražiuoju išsiaiškinsime, aptarsime“. Kai V. S. R. T. pasakė, kad jis yra svetimas, jo nepažįsta, kai paklausė, ko R. T. nori, R. T. atsakė „esąs pareigūnas, tačiau man paprašius tarnybinio dokumento, R. T. nepateikė“. „Aš R. T. pasakiau, kad netikiu, jog jis esąs policininkas ir žmonai liepiau iškviesti pareigūnus“. „R. T. pasakiau, kad su juo nuvyksime į komisariatą ir viską išsiaiškinsime“ (t. 2, b. l. 91). Kad R. T. pasisakė esąs iš policijos, esąs pareigūnas, nuteistasis tvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 121, 168, 169). Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (aktuali redakcija nuo 2006-05-11 iki 2008-07-30) 21-iojo straipsnio 3-ioji dalis reikalavo, kad, vykdydamas tarnybines pareigas, policijos pareigūnas prisistatytų. Jei policijos pareigūnas neturi skiriamųjų policijos ženklų (specialios aprangos (uniformos) arba specialaus tarnybinio ženklo) arba jei asmuo reikalauja, policijos pareigūnas privalo pateikti tarnybinį pažymėjimą. Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2002 m. kovo 28 d. įstatymo Nr. IX-816 12-to straipsnio 3 dalis taip pat reikalavo, kad, vykdydamas tarnybines pareigas, tarnybos pareigūnas prisistatytų ir pateiktų tarnybinį pažymėjimą.

Teisiamajame posėdyje V. S. parodė, kad R. T. tarnybinio dokumento nepateikė (t. 2, b. l. 91), jog R. T. sakė, „kad dokumento neturi“ (t. 2, b. l. 94), taip pat tvirtino apklausiamas kaip liudytojas (t. 1, b. l. 121), akistatos metu V. S. teigė, kad R. T. tarnybinio pažymėjimo nepateikė (t. 1, b. l. 168). Liudytoja D. S. teisiamajame posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad atbėgdamas prie buto R. T. pažymėjimą rodė, sakė, kad reikia pasikalbėti (t. 1, b. l. 30–33, t. 2, b. l. 48). Liudytojas A. S. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad R. T., bandydamas įeiti į butą, sakė, kad reikia pasišnekėti, o tėvas V. S. siūlė reikalus spręsti biure (t. 2, b. l. 49). Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas tvirtino, kad nematė, ar R. T. rodė kokį nors dokumentą, bet kad sakėsi esąs pareigūnas, girdėjo (t. 1, b. l. 175–176).

Nukentėjusiojo R. T. parodymai, kad jis nuteistajam V. S. prisistatė kaip pareigūnas ir parodė tarnybinį pažymėjimą (t. 2, b. l. 44–47), abejonių nekelia. Šią aplinkybę patvirtina ne tik liudytojų D. S., A. S. parodymai, bet ir prieštaringi nuteistojo V. S. parodymai. Iš V. S. atsakymo į nukentėjusiojo R. T. klausimą, „kokio dokumento jūs iš manęs prašėte?“, matyti, kad nuteistasis, kalbėdamas apie dokumentų nepateikimą, turėjo omenyje tai, kad R. T. nepateikė teismo nutarties dėl kratos darymo, nes tokio dokumento, susitikęs su nuteistuoju prie jo buto durų, R. T. tikrai neturėjo, šis dokumentas buvo likęs pas lauke pasilikusius ir R. T. laukusius kitus policijos pareigūnus. Apylinkės teismo išvada, kad bylos duomenys patvirtina, jog V. S. privalėjo suprasti, kad R. T. yra pareigūnas, atlieka tarnybines pareigas, todėl teisėtiems jo reikalavimams turėjo paklusti, yra pagrįsta. Kolegijos nuomone, nuteistasis ne tik turėjo suprasti, bet ir suprato, kad R. T. yra policijos pareigūnas, kad atvyko daryti kratos, bet nutarties kratai daryti, o ne tarnybinio pažymėjimo su savimi neturėjo, todėl prašė palaukti, kol su reikiamais dokumentais ateis kiti pareigūnai, norėjo juos pakviesti telefonu, bet nuteistasis aktyviais veiksmais, pavartodamas fizinį smurtą, tam sutrukdė. Nukentėjusysis R. T. Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2002 m. kovo 28 d. įstatymo Nr. IX-816, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 (aktuali redakcija nuo 2006-05-11 iki 2008-07-30) reikalavimus vykdė, savo tarnybinių įgaliojimų neviršijo.

Galimybė bandyti išvengti sulaikymo ir netikėtų kratų namuose bei darbovietėje nuteistajam V. S. atsirado todėl, kad R. T. iki V. S. buto nuėjo vienas, bet ne su kitais pareigūnais, ir todėl, kad netikėto susitikimo su nuteistuoju metu su savimi neturėjo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties kratai daryti, ir tai buvo pagrindas nuteistajam tvirtinti, kad civiliai apsirengęs nukentėjusysis nepateikė jokio dokumento savo asmenybei ir leidimui daryti kratą patvirtinti.

Nors pats nuteistasis bet kokį fizinį kontaktą su nukentėjusiuoju neigė, tvirtino, kad jo rankos buvo užimtos, suduoti negalėjo (t. 2, b. l. 91–92, 94–95), kad fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį R. T. buvo vartojamas, galima suprasti ne tik iš teismo medicinos specialisto pirminių ir galutinių išvadų (t. 1, b. l. 22, 24-26), teismo medicinos eksperto R. P. P. parodymų teisiamajame posėdyje, nukentėjusiojo rūbų apžiūros protokolo duomenų (t. 1, b. l. 15–18) ar nukentėjusiojo parodymų. Liudytoja D. S. parodė, kad buto duris užsidarė tada, kai jos vyras nuteistasis V. S. R. T. patraukė nuo durų (t. 2, b. l. 48–49). Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad jo tėvas R. T. nuo durų pastūmė (t. 1, b. l. 175), nors teisiamajame posėdyje to nepatvirtino, parodė, kad jo tėvas nuteistasis V. S. lipo laiptais į apačią, o R. T. ėjo paskui tėvą ir bandė jį sulaikyti už peties, o tik po to išsitraukė pistoletą (t. 2, b. l. 48–49). Liudytojas E. L. pastebėjo, kad R. T. rūbai buvo netvarkingi, o rankoje jis laikė sudaužytą telefoną. Liudytojui R. M. apie R. T. ir V. S. grumtynes žinoma tik iš nukentėjusiojo pasakojimo, matė jo ištampytus rūbus, o liudytojai A. B. apie grumtynes niekas nepasakojo (t. 2, b. l. 47, 88–90). Netikėti R. T. parodymais, kad V. S. iš jo rankų išmušė telefoną, nėra pagrindo, nes R. T. prieš grumtynes ir jų metu paskambinti kartu atvykusiems pareigūnams ir pakviesti juos ateiti į laiptinę nebegalėjo. Policijos pareigūnus iškvietė laiptinės, kurioje įvyko grumtynės, gyventojai. Tai patvirtino ir policijos pareigūnas liudytojas V. J.. Tas pats liudytojas patvirtino, kad sulaikymo metu V. S. rankose nieko neturėjo (t. 2, b. l. 90).

Apylinkės teismas ir nuteistojo, ir jo artimųjų, ir kitų liudytojų parodymus vertino nešališkai, atsižvelgdamas į visas subjektyviąsias ir objektyviąsias bylos aplinkybes. Liudytojos M. A., kuri teisiamajame posėdyje nedalyvavo, parodymų esmę patvirtino liudytojas V. J.. Iškviesti policiją laiptinėje prašė ir nuteistasis, ir nukentėjusysis. Tai patvirtino ir pats nukentėjusysis (t. 1, b. l. 11, t. 2, b. l. 45). Tai, kad nuteistasis, nukentėjusysis, liudytojai ėmėsi priemonių policijai iškviesti, nepaneigia to, kad nuteistasis, siekdamas išvengti kratų, bandė iš įvykio vietos pasišalinti, ieškodamas tam preteksto žodžiais, o vėliau pavartodamas fizinį smurtą prieš pareigūną R. T.. Tai, kad nuteistasis yra dešiniarankis, neatima galimybės suduoti smūgius ir kairiąja ranka. Tokia galimybė reali, nes, nuteistojo ir jo sūnaus A. S. parodymais, nuteistasis rankoje laikė sūnaus saksofoną, kurį jam atidavė liepdamas eiti į mokyklą ir važiuoti liftu, o kai nukentėjusysis pagrasino ginklu, sūnui atidavė ir savo lagaminą (t. 2, b. l. 48–49, 91–92).

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 28 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, nes V. S. kaltė byloje surinktais ir nuosprendyje aptartais įrodymais yra įrodyta, o esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Eduardas MaškevičiusTeisėjai Remigijus PreikšaitisStasys Valužis