- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-17
- Bylos Nr.
- II-358-1078/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00245-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Pažeidėjas
- G. M.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. įgaliotam atstovui advokatui V. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. M. (toliau – ir Pareiškėjas), gim. (duomenys neskelbtini), įgalioto atstovo advokato V. R. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo T. D. 2024 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-996-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK:23227117035.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo tyrėjo T. D. 2024 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-996-2024 (toliau – ir Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje ROIK:23227117035 G. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 2 dalį, paskirta nuobauda – 540 Eur bauda už tai, kad 2023 m. lapkričio 21 d., 08.00 val., (duomenys neskelbtini), jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įmonė), į. k. (duomenys neskelbtini), vadovu, nusižengimo ROIK:23225237587 tyrimo tikslais policijos pareigūnui pareikalavus, per numatytą penkių darbo dienų laikotarpį, nenurodė asmens duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos adreso, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, dokumento išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu 2023 m. spalio 29 d., 14.00 val., vairavo ar valdė įmonei priklausančią transporto priemonę „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pakartotinai nevykdė Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų.
Šalies argumentai
Teismui pateiktame G. M. įgalioto atstovo V. R. skunde prašoma skundžiamą Institucijos nutarimą panaikinti ir G. M. atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, o tuo atveju, jei teisena nėra nutraukta – neskirti nuobaudos arba paskirti kitą nuobaudos rūšį – įspėjimą. Skundas motyvuojamas tuo, jog Institucijos skundžiamas nutarimas buvo priimtas dėl įvykusios žmogiškos klaidos – įmonės UAB (duomenys neskelbtini) projektų vadovė R. L. gavusi policijos 2023 m. lapkričio 7 d. pranešimą apie padarytą administracinį nusižengimą (ROIK:23225237587) ir supratusi, kad būtent ji padarė šį administracinį nusižengimą, 2023 m. lapkričio 24 d. sumokėjo paskirtą baudą, o minėtas pranešimas įmonės vadovui G. M. nebuvo perduotas, kadangi korespondenciją prižiūrintys asmenys ir R. L. manė, jog klausimas yra išspręstas. Po kiek laiko įmonės vadovas G. M. gavo surašytą protokolą už administracinį nusižengimą (ROIK:23227117035), tačiau manant, jog R. L. yra sumokėjusi paskirtą baudą, protokole nenurodžius baudos, kurią turėtų sumokėti įmonės vadovas G. M., įmonės darbuotojams nurodžius, jog klausimas dėl baudos jau yra išspręstas bei žinant, jog automobiliu „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi R. L., daugiau jokių veiksmų nebuvo imtasi. Vėliau buvo gautas skundžiamas nutarimas su paskirta nuobauda, R. L. nedelsiant policijos pareigūnui pranešė, jog bauda jau buvo sumokėta 2023 m. lapkričio 24 d. ir kartu atsiuntė mokėjimo pavedimą.
Teismo posėdžio metu G. M. įgaliotas atstovas advokatas V. R. teismui pateikė prašymą dėl duomenų prijungimo prie bylos, el. laišką iš Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) apie baudos mokėjimą ir pranešimą apie baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimą. Atstovas prašyme nurodo, jog pateikiant šiuos duomenis, patvirtinama skunde nurodyta aplinkybė – žmogiškoji klaida, manant, kad už paskirtą nusižengimą bauda yra sumokėta ir tokiu atveju nebetenka prasmės informacijos pateikimas apie tai, kas vairavo transporto priemonę.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad skunde nurodyta aplinkybė, jog gavus pranešimą iš policijos, įmonės darbuotoja R. L. apmokėjo baudą, vertintina kritiškai, kadangi pranešimas transporto priemonės savininkui ar valdytojui Nr. 39-PR-656621-2023 buvo išsiųstas 3 būdais: UAB (duomenys neskelbtini) registruotu paštu popierine siunta, bendrovės el. paštu (duomenys neskelbtini) ir bendrovės vadovui (duomenys neskelbtini). Dėl to darytina išvada, jog įmonės vadovas G. M. žinojo apie reikalavimą pateikti asmens duomenis, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu vairavo transporto priemonę. Taip pat kritiškai vertintina skunde nurodyta aplinkybė, jog įmonės projektų vadovė supratusi, kad pranešime minimas jos padarytas nusižengimas, 2023 m. lapkričio 24 d. sumokėjo baudą. Suformuotame pranešime yra pateikiama informacija tik apie vietą, laiką ir transporto priemonę, kurią valdant buvo padarytas nusižengimas. Nors įmonės darbuotoja galimai suprato, jog yra užfiksuotas jos padarytas nusižengimas, tačiau negalėjo žinoti nusižengimo pobūdžio, ANK straipsnio, kuris numato atsakomybė už padarytą nusižengimą, nei paskirtos nuobaudos dydžio. Taip pat atsiliepime nurodoma, jog mokėjimas pagal ROIK:23225237587 atliktas ne iš R. L. sąskaitos, nurodant juos duomenis, o pavedimu, paslaugos tiekėju nurodant UAB (duomenys neskelbtini). Prašoma palikti Institucijos priimtą 2024 m. sausio 10 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-996-2024 nepakeistą ir Pareiškėjo skundo netenkinti.
Teismo posėdžio metu G. M. įgaliotas atstovas advokatas V. R. prašė tenkinti skundą skunde nurodytais motyvais, papildomai nurodė, jog prie bylos prijungiami dokumentai iš esmės paneigia Institucijos atsiliepime nurodytus argumentus, jog R. L. nežinojo nuobaudos dydžio, o pavedimas buvo atliktas ne iš R. L. sąskaitos, kadangi bankai SEB, Luminor ir Citadele sumokėtas nuobaudas surenka į valstybės biudžetą per tarpininką (duomenys neskelbtini), o laiške iš VMI yra nurodytas baudos dydis – 30 Eur, šią nuobaudą R. L. ir sumokėjo per (duomenys neskelbtini).
Teismo posėdžio metu liudytoja R. L. nurodė, jog automobilį „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuoja jinai, visos administracinės nuobaudas ateina jai. Atsakydama į teisėjos klausimus, nurodė, jog įmonėje dirba projektų vadove, su dokumentų valdymu ir gaunamos korespondencijos tvarkymu nedirba, tam yra administratorė, kuri persiunčia pranešimus. Jai (R. L.) administratorė persiuntė pranešimą apie nuobaudą, po poros savaičių gavo pranešimą iš VMI apie baudos sumokėjimą ir ją susimokėjo. Suprato, koks padarytas nusižengimas ir kokia yra paskirta bauda tada, kai atėjo pranešimas dėl baudos sumokėjimo, tačiau kai gavo užklausimą, kas vairavo automobilį, nesuprato, koks nusižengimas yra padarytas. Atsakydama į atstovo klausimus, nurodė, kad suprato, jog ji padarė administracinį nusižengimą iš automobilio numerio. Šį automobilį vairuoja žodinio susitarimo pagrindu. Kai su šiuo automobiliu padarydavo pažeidimus, pranešimai ateidavo į įmonės bendrą el. paštą. Pranešimas, dėl kurio susimokėjo 30 Eur baudą, buvo persiųstas administratorės jai (R. L.), tačiau tikrinant ROIK numerius, pastebėjo, kad šio pranešimo ROIK numeris neatitinka sumokėtos baudos ROIK numerio. ROIK numeris, dėl kurio susimokėjo baudą, nebuvo atėjęs į įmonės el. paštą. Su įmonės vadovu G. M. dėl pranešimo apie padarytą nusižengimą nekalbėjo. Kalbėjo tik tada, kai vadovas sausio mėnesį gavo baudą už duomenų nepateikimą.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais.
ANK 431 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) atsako už Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – SEAKĮ) nustatytų reikalavimų nevykdymą. Pagal SEAKĮ 20 straipsnio 3 dalį, transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę, o pagal 4 dalį, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu juridinio asmens, kuris yra transporto priemonės savininkas (valdytojas) vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo pareigūnui nurodyti duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone.
Teismų praktikoje pažymima, jog ANK ir SEAKĮ nuostatomis ne tik įtvirtinta atitinkama pareiga transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininkui, bet ir suteikta galimybė išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, kurį iš tikro padarė kitas asmuo, neteisėtai ar teisėtai valdęs jam priklausančią transporto priemonę. ANK 611 straipsnio 1 dalyje yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas (valdytojas): duomenis apie asmenį – asmens vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją – kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Iš to seka, kad transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininkas turi pareigą žinoti, kuris konkrečiai asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus pareigūnui, apie tai jam pranešti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-17 nutartis byloje Nr. 2AT-38-2013).
ANK 611 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kai šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje ir transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, šio juridinio asmens vadovui pranešama apie administracinį nusižengimą. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas privalo pranešti anksčiau minėtus duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Šiam asmeniui surašomas ir siunčiamas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu. Iš aptarto reguliavimo seka, kad įstatyme nustatytas 5 darbo dienų terminas yra imperatyvus ir jo nesilaikymas yra vertinamas kaip administracinis nusižengimas.
Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalį bendrovės vadovas privalo organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą. Pagal šio įstatymo 37 straipsnio 12 dalį vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą bei kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. Vadovaudamasis įmonės veiklą reglamentuojančiais įstatymais, bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Įmonę ir bendrovės vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Tai reiškia, kad bendrovės vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais. Įmonės vadovas atstovauja bendrovei. Jis turi veikti išimtinai rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, todėl, šios bylos kontekste, vadovas privalo žinoti, fiksuoti ir kontroliuoti, kas naudojasi įmonei priklausančia transporto priemone, t. y. laikytis atitinkamų teisės aktų nustatytų reikalavimų užtikrinant bei atsakant už kitų asmenų veiksmus naudojantis šiuo atveju jo vadovaujamai bendrovei priklausančia transporto priemone.
ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Institucija 2023 m. lapkričio 7 d. Pareiškėjui išsiuntė pranešimą Nr. 39-ANR_PR-656621-2023 apie KET pažeidusį asmenį trimis būdais: 1) UAB (duomenys neskelbtini) reg. pašto siunta (duomenys neskelbtini); 2) UAB (duomenys neskelbtini) el. paštu (duomenys neskelbtini); 3) UAB (duomenys neskelbtini) vadovo el. paštu (duomenys neskelbtini) (b. l. 29). Šie adresai yra nurodyti viešuosiuose registruose, todėl vertintina, jog Institucija tinkamai išsiuntė užklausimą dėl įmonei priklausančio automobilio, kurį vairuojant buvo padarytas KET pažeidimas, vairavusio asmens. Pareiškėjas, kaip juridinio asmens vadovas, turėjo pareigą įstatymų nustatyta tvarka atsakyti į pranešimus ir reikalavimus, susijusius su bendrovės veikla, laiku pateikti reikiamus duomenis ir užtikrinti, jog gaunama korespondencija pasiektų jį tinkamai. Pažymėtina, jog žmogiška klaida, t. y. dėl darbuotos kaltės įmonės vadovui nepateiktas pranešimas apie padarytą administracinį nusižengimą, nepaneigia jo pareigos rūpintis įmonės veikla. Vadovas, kaip asmuo atsakingas už įmonės organizavimą, turi tinkamai sureguliuoti vidinę įmonės tvarką, kad pranešimai, kurie yra adresuoti įmonės vadovui, pasiektų būtent jį. Tai, kad vadovas G. M. laiku nepamatė siųsto pranešimo apie darbuotojos padarytą administracinį nusižengimą, būtent parodo, jog nebuvo tinkamai atlikta vadovo pareiga rūpintis su bendrove susijusiais teisiniais reikalais. Kita vertus – iš bylos medžiagos matyti, jog Institucija užklausą dėl duomenų pateikimo išsiuntė ir G. M. asmeniniu el. paštu, kas leidžia spręsti, jog net jei darbuotojai jam neperdavė šios užklausos, pareiškėjas turėjo žinoti apie Institucijos užklausimą pateikti duomenis.
Pabrėžtina, jog iš Administracinių nusižengimų registro nustatyta, jog G. M. jau anksčiau buvo baustas administracine tvarka už tai, jog būdamas įmonės vadovu laiku ir tinkamai nepateikė reikiamų duomenų, todėl žinojo, jog už įstatymuose nustatytos įmonės vadovo pareigos nevykdymą kyla administracinė atsakomybė. Iš aptartų aplinkybių spręstina, kad G. M., kaip bendrovės vadovas, turėjo prižiūrėti įmonės vidinę tvarką, jog reikiama korespondencija tinkamai pasiektu jį, rūpintis su bendrove susijusiais teisiniais reikalais ir laiku pateikti administracinį nusižengimą padariusio asmens duomenis, o to nepadaręs, neįvykdė įmonės vadovui priklausančios pareigos.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad G. M. pagrįstai nubaustas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje, padarymo, jam teisėtai ir pagrįstai paskirta administracinė nuobauda, todėl nėra pagrindo nutraukti administracinę teiseną ar pakeisti skundžiamą nutarimą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
G. M. įgalioto atstovo advokato V. R. skundą atmesti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. sausio 10 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-996-2024 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.