Alytaus apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) teikimą dėl nuteistajam P. S. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. S., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuteistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis 64¹ straipsniu, galutine laisvės apribojimo 6 mėnesiams bausme, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurios vykdymo metu nuteistasis privalo būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus vykimą į darbą ar gydymo įstaigą bei grįžimą iš jų, bei per visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Užimtumo tarnyba). Bausmės pabaiga (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė E. Č. teikimą palaikė. Nurodė, jog, pateikus teikimą teismui, daugiau pažeidimų nebuvo užfiksuota. Asmeniui dėvint stebėjimo įrangą, namuose jis netikrinamas. Tą pačią dieną, kai buvo parašytas teikimas, P. S. atvyko į Tarnybą. Tikrino jį dėl alkoholio vartojimo, atliko narkotikų vartojimo testą – pažeidimų nenustatyta.

Nuteistasis P. S. teismo posėdžio metu pripažino padaręs pažeidimus. Dabar jau supranta, kokia atsakomybė jam gresia, todėl daugiau pažeidimų nedarys, visuomet atsilieps į telefoninius pareigūnės skambučius. Dabar jo telefonas veikia, neišjungia jo ir naktį. Nuo kitos savaitės (teismo posėdis vyko (duomenys neskelbtini)) pradės darbą (duomenys neskelbtini) įmonėje, iš kurios jis žiemai buvo atleistas nes tai sezoninis darbas. Draudžiamų medžiagų nevartoja. Kai padarė pažeidimą, išvažiuodamas iš namų po 23 val., tąkart vežė draugą, kitas pažeidimas padarytas, nes, susipykęs su drauge, išvažiavo pabūti atskirai. Tarnybos pareigūnėms paaiškinimų neteikė, nes pareigūnės skambino ryte, kai dar jis miegojo. Supranta, kad tai nėra pateisinama priežastis. Pasižada ateityje laikytis probacijos sąlygų, prašo suteikti dar vieną galimybę.

Prokuroras nurodė, jog P. S. pažeidinėja probacijos sąlygas: vieną kartą nesudarė sąlygų būti patikrintas, du kartus nesilaikė įpareigojimo būti namuose nustatytu laiku. Nuteistasis atsainiai žiūri į jam paskirtos bausmės vykdymą, ignoruoja probaciją vykdančius pareigūnus, neatsiliepia į jų skambučius, neperskambina, kviečiamas neatvyksta, nepateikia paaiškinimų, kodėl nesilaiko įpareigojimo būti namuose, todėl siūlo teikimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmetamas.

Laisvės apribojimas yra viena iš vidutinio griežtumo bausmių rūšių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo bei teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 20 straipsnyje, nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo: 1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Tarnybos šaukimo gavimo dienos; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti Tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Taigi laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Prieš keisdamas laisvės apribojimo bausmę areštu, teismas turi nustatyti, kad laisvės apribojimo bausmę atlikti nuteistasis vengia. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Vengimui, be kita ko, būdingas ir piktybiškumo požymis, t. y. turi būti nustatyta asmens tyčia elgtis priešingai teisėtiems reikalavimams. Kiekvienu atveju teismas privalo aiškintis, ar nuteistasis apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų nevykdė dėl svarbių, objektyvių priežasčių, ar jo elgesį lėmė subjektyvūs faktoriai, nenoras prisiimti atsakomybės už savo veiksmus ir vykdyti teisėtai nustatytų įpareigojimų. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu.

Pagal Tarnybos pateiktą medžiagą nustatyta, jog nuteistojo P. S. elgesys Tarnybos kontroliuojamas nuo (duomenys neskelbtini). Jam sudarytas individualus probuojamojo priežiūros planas, asmuo pasirašytinai supažindintas su probacijos sąlygomis, probuojamųjų bendrosiomis pareigomis ir atsakomybe. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad teikimas iš esmės grindžiamas tuo, jog P. S. pažeidinėja teismo paskirtą įpareigojimą būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. Be to, vieną kartą nesudarė sąlygų būti patikrintas, ar teismo nustatytu laiku yra namuose ir (ar) nevartoja psichiką veikiančių medžiagų.

Teismo vertinimu tai, kad probuojamasis nevykdo teismo įpareigojimo būti namuose nustatytu laiku, probuojamojo kaltės niekaip nepašalina ir nepateisina, tačiau vertintina ir tai, jog probacijos vykdymo laikotarpiu P. S., nors laikėsi ne visų jam nustatytų probacijos sąlygų ir teismo paskirto įpareigojimo, bet nebuvo išvykęs toliau už savo gyvenamojo miesto ribų. Pažymėtina ir tai, jog teismo paskirto įpareigojimo būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. pažeidimo laikotarpiai yra pakankamai trumpi (pirmąjį kartą – 1 val. 30 min; antrąjį kartą – 13 minučių), be to, abiem atvejais P. S. grįžo į namus. Atsižvelgiant į tai, minėti pažeidimai dar neturėtų būti laikytini kaip sistemingas, piktybinis teismo paskirtų įpareigojimų bei probacijos sąlygų nevykdymas.

Iš probacijos teikimo matyti, kad P. S. nesudarė sąlygų (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini)val. būti patikrintas, ar teismo nustatytu laiku yra namuose ir (ar) nevartoja psichiką veikiančių medžiagų. Atkreiptinas dėmesys, kad, nors tąkart nei P. S., nei jo draugė neatsiliepė, o tai, teismo vertinimu, laikytina probacijos sąlygų pažeidimu, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog iš teikime nurodytos informacijos matyti, kad buvo užrakintos gyvenamosios vietos laiptinės durys – t. y. akivaizdu, kad iki buto durų Tarnybos pareigūnai nepateko, į jas nebuvo belsta ar skambinta, bei į nakties metą – (duomenys neskelbtini)val., negalima kategoriškai vertinti, jog P. S. piktybiškai pažeidė probacijos sąlygas ar tyčia nesudarė sąlygų būti patikrinamas. Pastebėtina ir tai, jog iš teikime nurodytos informacijos matyti, kad P. S. (duomenys neskelbtini) neatvykus į Tarnybą, neatsiliepus į telefoninius skambučius, jis (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. buvo patikrintas namuose ir pažeidimų nenustatyta. Tai liudija, jog P. S., nors ir ignoravo tarnybos pareigūnų skambučius, tačiau iš dalies laikosi probacijos sąlygų ir teismo paskirtų įpareigojimų, o jų pažeidimai, kaip jau minėta, teismo vertinimu, dar neturėtų būti laikytini sistemiškais ir piktybiškais.

Teismas teigiamai vertina ir tai, jog probuojamasis, kaip nurodė teismo posėdyje, artimiausiu metu pradės dirbti ankstesnėje darbovietėje. Iš teismui pateiktos informacijos matyti, jog P. S. probacijos laikotarpiu administracine tvarka nebaustas, ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta. Iš pateikto teikimo bei Tarnybos atstovės teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų matyti, kad P. S. laikosi teismo paskirto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Neabejotina, kad teismas nuteistojo padarytų probacijos sąlygų ir teismo įpareigojimų pažeidimų nepateisina, tačiau pažymėtina ir tai, kad P. S. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu klausimas sprendžiamas pirmą kartą. Teismo posėdyje nuteistasis nurodė suklydęs, tačiau dabar jau suvokiantis, kad turi laikytis teismo paskirtų įpareigojimų be jokių išlygų, ir pasiryžęs keisti savo elgesį. Visos šios aplinkybės liudija probuojamojo asmens motyvaciją keistis, koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad jis padarė tinkamas išvadas ir teismo skirtų įpareigojimų laikysis. P. S. noras ir siekis pasitaisyti, nevengimas probacijos duoda pagrindą manyti, jog probacijos tikslai dar gali būti pasiekti nepakeičiant laisvės apribojimo bausmės areštu.

Teismo vertinimu, pateikti duomenys dar neleidžia daryti išvados, jog nuteistasis yra tiek pavojingas visuomenei, kad būtina jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti į arešto bausmę, izoliuojant jį nuo visuomenės, ir kad tik tokiu būdu bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bei įgyvendintas teisingumo principas. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, atsižvelgdamas į tai, jog nuteistasis nesielgia piktybiškai, per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, administracine tvarka nebaustas, registruojasi (duomenys neskelbtini), artimiausiu metu ketina (duomenys neskelbtini), sprendžia, jog šioje bausmės vykdymo stadijoje yra būtina išnaudoti visas galimybes perauklėti ir pataisyti nuteistąjį neizoliuojant jo nuo visuomenės. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, užtikrinant nuteistojo resocializaciją tapti visaverčiu visuomenės nariu, įvertinęs aukščiau aptartų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog laisvės apribojimo bausmės pakeitimas areštu šiuo atveju prieštarautų Probacijos įstatymo paskirčiai, todėl Tarnybos teikimas netenkinamas.

Tuo pačiu teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, jog likusiu bausmės vykdymo laikotarpiu jis privalo elgtis itin atidžiai bei rūpestingai, tiksliai vykdyti visas probacijos sąlygas ir bendradarbiauti su Probacijos tarnybos pareigūnais, nes priešingu atveju ši institucija turi teisę bei pareigą pakartotinai kreiptis į teismą dėl bausmės pakeitimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, 362 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

(duomenys neskelbtini)teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės P. S. pakeitimo areštu atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, probuojamojo P. S. asmens bylą grąžinti (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.