Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2020-05-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-447-633/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-05-27
Bylos Nr.
1-447-633/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10870-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algis Vieraitis
Nukentėjusysis
B. B.
Kaltinamasis
J. B.
Baudžiamoji byla Nr. 1-447-633/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10870-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos : (S) 1.1.6.3; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.2
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 27 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis,

sekretoriaujant D. B., dalyvaujant : prokurorui R. M., nukentėjusiajai B. B., gynėjai advokatei L. B., viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. B., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, susituokęs, išlaikytinių neturintis, pradinio išsilavinimo, nedirbantis – neįgalus senatvės pensininkas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis J. B. 2020 m. kovo 14 d. apie 21.00 val. šeimos namų (duomenys neskelbtini) prieškambaryje, kilus šeiminio buitinio pobūdžio ginčui, tyčia sudavė ranka į veidą šeimos nariui – sutuoktinei B. B., sukeldamas jai fizinį skausmą.

Šiais veiksmais kaltinamasis J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas

2. Kaltinamasis J. B. šias aplinkybes ir savo kaltę dėl jų teisiamajame posėdyje pripažino visiškai, pareiškė nuoširdų apgailestavimą dėl savo poelgio ir viešai pasižadėjo daugiau taip nesielgti, netrukus po įvykio atsiprašęs ir pačią nukentėjusiąją, su ja susitaikę ir toliau kartu gyvenantys, nebesipykstantys. Apie nusikaltimo įvykį paaiškino, jog įvykio vakarą namuose abu su sutuoktine girtavo – dviese išgėrė 0,5 l degtinės, išgertuvių pabaigoje tarp jo ir sugyventinės kilo buitinis žodinis konfliktas. Ginčo metu sutuoktinė spjovė jam į veidą, dėl ko jis stipriai supykęs ant nukentėjusios dėl jos tokio poelgio ir nesusilaikęs dėl savo girtumo sudavė kartą priešais jį prie stalo sėdėjusiai nukentėjusiajai ranka į veidą, sugyventinė pravirko ir išbėgo iš namų, sutinkantis, kad jai skaudėję, lig tol sugyventinės veidas buvo sveikas, ar jį sužalojo, teigia nepastebėjęs. Sugyventinei iškvietus policiją, jis buvo iki paros laikinai sulaikytas. Po nusikaltimo įvykio vakaro alkoholio nevartojantis visiškai, tąkart smurtavęs prieš sutuoktinę pirmą kartą, dėl to pergyvenantis.

3. Nukentėjusioji B. B. teisme patvirtino, kad jos sutuoktinis, kaltinamasis J. B., grįžęs iš sulaikymo, ją atsiprašęs, ji jam atleidusi, jie susitaikę ir toliau kartu gyvenantys, nuo įvykio vakaro alkoholio visiškai nevartojantys, be to, kaltinamasis yra jau garbaus amžiaus ir neįgalus, sunkiai juda, todėl ji tikinti, kad jis daugiau nenusikals, prašanti jį atleisti nuo atsakomybės jiems susitaikius.

Duodama parodymus ikiteisminiame tyrime, kurie teisiamajame posėdyje buvo ištirti (patikrinti) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalies ir 291 straipsnio tvarka, nukentėjusi B. B. nurodė tokias pačias nusikaltimo įvykio aplinkybes kaip ir kaltinamasis J. B. teisme (b. l. 18).

4. 2020 m. kovo 14 d. įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog kaltinamojo ir nukentėjusios šeimos namai yra (duomenys neskelbtini). Įėjimas į namą per priebutį iš kiemo pusės, iš jo patenkama į prieškambarį, kur nukentėjusios tvirtinimu įvyko konfliktas su kaltinamuoju,. Prieškambaryje prie lango stovi spintelė su indais ir maisto likučiais ant jos, priešais dvi kėdės, toliau praėjimas į katilinės patalpą (b. l. 13-16).

5. 2020 m. kovo 14 d. policijos pareigūno pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad vietoje tikrinant telefonu policijos budėtojo gautą iš nukentėjusios B. B. informaciją apie jos sumušimą, ši pasitvirtino – kilusio žodinio konflikto metu sutuoktinis (kaltinamasis) jai sudavęs ranka į veidą, dėl ko ji jautusi fizinį skausmą. Nukentėjusi buvo rasta susijaudinusi, akivaizdžiai apsvaigusi nuo alkoholio, ant jos kairiojo skruosto veide bei ant kaktos dešinėje pusėje matėsi sumušimai (patinimai) ir paraudimai. Nukentėjusios ir kaltinamojo namuose buvo fiksuoti girtavimo pėdsakai, kaltinamasis taip pat rastas akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 9-12).

6. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato pareigūnų 2020 m. kovo 14 ir 15 d. d. pranešimuose pažymėta, jog tikrinant telefoninį pranešimą apie byloje nagrinėjamą nusikaltimo įvykį, tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis savo namuose buvo rasti akivaizdžiai apsvaigę nuo alkoholio – nekoordinuotų judesių, nerišlios kalbos, su stipriu alkoholio kvapu, tačiau dėl jų turimų sveikatos sutrikimų nustatyti jų apsvaigimo faktą su alkotesteriu nepavyko. Be to, nukentėjusi kategoriškai atsisakė jos asmens ar medicininės apžiūros bei vykti pas teismo medicinos specialistą (b. l. 1-2, 31).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų

7. Kaltinamojo J. B. parodymai teisiamajame posėdyje nebuvo prieštaringi, jie neprieštarauja ir kitais byloje teisėtai gautais ir įrodymais pripažįstamais bylos duomenimis (nukentėjusios parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, įvykio vietos apžiūra) teismo nustatytoms faktinėms įvykio (bylos) aplinkybėms, kita vertus, šie kiti duomenys tvirtina kaltinamojo paaiškinimus kaip teisingus ir išsamius.

8. Nukentėjusios B. B. liudijimas per visą bylos procesą taip pat buvo nuoseklus, jos byloje pateikti duomenys atitinka tiek vieni kitus, tiek ir kitais veiksmais procese nustatytus duomenis, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio (policijos patrulio tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuotą situaciją įvykio vietoje iškart po nusikaltimo įvykio, įskaitant šviežio sumušimo požymius jos veide, įvykio vietos apžiūra nustatytą nusikaltimo įvykio aplinką bei ir kaltinamojo apie įvykį pateiktą informaciją), yra jais patvirtinti bei ir patys patvirtina tokius kitus įrodomuosius duomenis. Aukščiau aprašyti (punktai 2-6) faktiniai duomenys savo visuma teismo pripažįstami pakankamais kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų faktinio įvykdymo (padarymo) ir jais sukeltų nusikalstamų pasekmių įrodymais.

9. Visi šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, kilus šeiminio, buitinio pobūdžio ginčui, veikiamas alkoholio bei ir išprovokuotas rizikingo pačios neblaivios nukentėjusios poelgio (spjūvio jam į veidą), tyčia smurtu puolė jam neįtikusią nukentėjusiąją, savo sutuoktinę, suduodamas jai ranka į veidą sukėlė fizinį skausmą.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

10. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (suduodamas ranka į veidą) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusios sveikatai, t. y. fizinio skausmo jai sukėlimą. Trečia, smūgis ranka į veidą, sukėlęs nukentėjusiai kurį laiką trukusį fizinį skausmą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojama nukentėjusios mušimu. Ketvirta, nukentėjusios byloje nuosekliai nurodytos jos mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačios nukentėjusios pareiškimais, tiek policijos patrulio fiksuotais duomenimis apie nukentėjusios išvaizdą ir emocinę būklę iškart po nusikaltimo įvykio (buvo susijaudinusi, kairys skruostas buvo sumuštas, patinęs ir paraudęs, taip pat buvo patinusi kakta dešinėje pusėje), tiek paties kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, susituokusių kaltinamojo ir nukentėjusios bendras gyvenimas nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011-09-28 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-24 nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015). Bylos duomenimis kaltinamasis ir nukentėjusi susituokę kartu nuolat gyvena, veda bendrą ūkį, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra vienos šeimos nariai.

IV. Kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai ir kt. sprendimų argumentai.

11. Teisiamajame posėdyje nesunkų tyčinį nusikaltimą padaręs kaltinamasis J. B. visiškai prisipažino kaltas, pareiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo padaryto nusikalstamo veiksmo ir juo nukentėjusiai sukeltų pasekmių, netrukus po įvykio (kai buvo paleistas iš policijos įstaigos) pats savo iniciatyva nukentėjusiąją atsiprašė, su ja visiškai susitaikė ir toliau kartu gyvena, kasdien veda bendrą ūkį, ką patvirtino ir pati nukentėjusioji. Kaltinamasis nors anksčiau buvo teismo teisiamas, tačiau teistumas yra seniai išnykęs, todėl pagal baudžiamąjį įstatymą (BK 97 straipsnio 6 dalis) jis turi būti laikomas nusikaltusiu ir teisiamu pirmą kartą. Nors jis per paskutiniųjų 5 metų laikotarpį buvo penkiskart nubaustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau jo nusižengimai nebuvo šiukštūs, nuo paskutinės nuobaudos jam paskyrimo jau praėję beveik 2 metai ir per šį laiką naujų nusižengimų nefiksuota. Kaltinamasis yra jau garbaus amžiaus (71 m.), turi judėjimo negalią, nedirba ir pragyvena iš 140 Eur/mėn. pensijos – yra sunkios asmeninės ir turtinės padėties. Kita vertus, jis alkoholiu nepiktnaudžiauja, priklausomybės ligų gydytojo nedispancerizuotas, po nusikaltimo visiškai atsisakė ir nebevartoja alkoholio - visų šitų aplinkybių visuma teismui duoda pagrindą manyti, jog jis ateityje laikysis įstatymų ir nepadarys naujų nusikalstamų veikų.

12. Teisiamajame posėdyje išklausęs proceso dalyvių nuomones, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo visuomenei laipsnį dėl minimalaus smurtinių veiksmų skaičiaus ir jų pobūdžio bei praktiškai minimalių neigiamų pasekmių nukentėjusios sveikatai įvertindamas ženkliai mažesniu nei rūšinio lygmens, pripažindamas kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybes, tai kad jis visiškai prisipažino kaltas, davė išsamius paaiškinimus apie įvykį ir tuo padėjo teismui atskleisti esmines nusikaltimo įvykio aplinkybes, taip pat nuoširdžiai gailisi bei kad jo nusikalstamiems veiksmams tiesioginės įtakos turėjo pačios nukentėjusios rizikingas ir provokavęs poelgis (spjūvis į veidą) jo atžvilgiu (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktai), kartu pripažindamas kaltinamojo smurtą lėmusį jo apsvaigimą nuo alkoholio atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat atsižvelgdamas į teigiamą kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia kaltinamojo, jo gynėjos ir pačios nukentėjusios prašymą, kuriam pritaria ir prokuroras, tenkinti ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas (kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu), o bylą nutraukti (BPK 254 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgdamas į teismo aukščiau jau aptartas aplinkybes, sudarančias faktinį pagrindą kaltinamojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės (punktas 11), ypač kaltinamojo pozityvų elgesį po nusikaltimo įvykio, teismas sprendžia atleidžiamam nuo atsakomybės kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonių neskirti, kadangi teigiama kaltinamojo asmenybė ir jo elgesys po nusikaltimo įvykio duoda pakankamą faktinį pagrindą teismui manyti, kad jau vien jo nusikaltimo fakto iškėlimas aikštėn ir šios bylos procesas, įskaitant bylos teisminį nagrinėjimą, padarė pakankamą pozityvų poveikį kaltinamojo nuostatoms ir elgesiui, kad jis laikysis teisės normų ir daugiau nenusikals ir be tokių baudžiamojo poveikio priemonių jam paskyrimo, teismo vertinimu, jų (BK 67 straipsnio 2 dalis) paskyrimas neproporcingai apsunkintų ir taip jau sunkią kaltinamojo asmeninę ir turtinę padėtį. Kitos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 68 ir 72 straipsniai) kaltinamajam taip pat neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių pagrindų.

13. Kaltinamajam J. B. ligšioliniame bylos procese paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ji panaikintina. Baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka civilinių ieškinių šioje byloje nepareikšta, daiktinių įrodymų, priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,

nusprendžia:

J. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atleisti, jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalis), baudžiamąją bylą nutraukti.

Baudžiamojo poveikio priemonių J. B. neskirti.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Algis Vieraitis