Alytaus apylinkės teismo nutartis

suinteresuotiems asmenims R. L., VšĮ „Darnūs namai“ atstovei, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei,

teismo posėdžio metu žodinio proceso tvarka sprendė taikos sutarties patvirtinimo klausimą civilinėje byloje pagal pareiškėjos Z. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VšĮ „Darnūs namai“, R. L. ir Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išvados dėl ieškovės tinkamumo globoti penktąjį vaiką panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. balandžio 16 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose gautas pareiškėjos Z. L. (toliau – pareiškėjos) ir suinteresuoto asmens VšĮ „Darnūs namai“ (toliau – suinteresuoto asmens) 2018 m. balandžio 9 d. prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo, kuriuo prašoma rašytinio proceso tvarka patvirtinti tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens VšĮ „Darnūs namai“ 2018 m. balandžio 9 d. sudarytą taikos sutartį ir nutraukti civilinę bylą Nr. 2-551-1023/2018.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Taikos sutartis tvirtintina, byla nutrauktina.

Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taigi taikos sutartis – tai viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai numatytų Civilinio kodekso, rūšių. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Ši įstatymu nustatyta šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi negali būti paneigta, nes šalių sudaryta taikos sutartis negali būti tvirtinama tik tuo atveju, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Nesant šių prieštaravimų, teismas negali atsisakyti tvirtinti šalių sudarytos taikos sutarties. Tik pačios šalys sprendžia apie taikos sutarties turinį, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Sutarties laisvės principą ir procesinį šalių dispozityvumą šiuo atveju riboja tik CK 6.984 straipsnyje įtvirtinti atvejai, t. y. taikos sutartis negalioja dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyviosios teisės normos, taip pat taikos sutartys dėl klausimų, susijusių su viešąja tvarka. Civiliniame procese galimybė baigti bylą taikos sutartimi iš esmės priklauso tik nuo šalių valios. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, privalo patikrinti, ar joje nėra CK 6.984 straipsnyje įtvirtintų draudimų.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikos sutarties sudarymo procese pasiekti susitarimai neturi faktų konstatuojamosios (o todėl ir prejudicinės) reikšmės, nes šie susitarimai kompromisiniai. Teismo patvirtinta taikos sutartis turi reikšmę šalių subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. turi teises ir pareigas nustatančią reikšmę. Ji įformina šalių valią suderinti skirtingas pozicijas ir būti teisiškai šio suderinimo įpareigotomis. Tai reiškia, kad taikos sutartimi nenustatinėjami faktai, nepriklausomai nuo to, kurioje civilinio proceso stadijoje ar kokia teisena taikos sutartis patvirtinama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal J. S. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, bylos Nr. 3K-3-108/2010). Nagrinėjamojoje byloje civilinis procesas buvo pradėtas siekiant panaikinti išvadą, tačiau proceso metu kilęs ginčas, nagrinėjamas ypatingos teisenos tvarka, buvo sureguliuotas bylos dalyvių tarpusavio susitarimu, pateikiant teismui prašymą patvirtinti taikos sutartį. Tokiu atveju pradėtas procesas pakito (CPK 13 straipsnis): iš faktų konstatuojamojo proceso pereita tik į teises ir pareigas nustatantį procesą.

Byloje nustatyta, kad šalys sudarė taikos sutartį, kuri kaip nurodė taikos sutartyje ir prašyme pačios šalys yra šalims priimtinas susitarimas, kuriuo iš esmės išsprendžiamas tarp šalių kilęs teisminis ginčas, ji šalių pasirašyta ir pateikta teismui patvirtinti, kaip atitinkanti jų valią CPK 293-294 straipsniai, CK 6.983-6.986 straipsniai). Kaip nustatyta iš pateiktos šalių taikos sutarties, šalys susitarė dėl 2017 m. rugsėjo 13 d. VšĮ „Darnūs namai“ pateiktos išvados Nr. SD-093, dėl Z. ir R. L. tinkamumo globoti penktąjį vaiką, pakeitimo, taip pat dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Tokiu būdu, šalys išsprendė kilusį teisminį ginčą. Šalys patvirtino, kad joms yra žinomos teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sukeliamos teisinės pasekmės, t. y. kad nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis). Kadangi šalys gali baigti bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje, o teismas nenustatė, jog taikos sutarties sąlygos bei taikos sutarties sudarymo aplinkybės prieštarautų įstatymui ar būtų pažeistas viešasis interesas, todėl, esant šioms aplinkybėms, šalių sudaryta taikos sutartis tvirtintina, byla nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1, 3 dalys, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 294 straipsnio 1 dalis).

CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas paskirsto bylinėjimosi išlaidas. Šalys taikos sutarties 3 punkte susitarė, jog nereikalauja viena iš kitos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau šalys, teismui pateikdamos tvirtinti taikos sutartį, procesinių dokumentų siuntimo išlaidų padengimo klausimo neišsprendė. Šioje byloje valstybė patyrė 10,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šalims sudarius taikos sutartį ir ginčą išsprendus taikiai, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos paskirstomos tarp pareiškėjos Z. L. ir suinteresuoto asmens VšĮ „Darnūs namai“, tarp kurių ir kilo ginčas dėl išvados globoti vaiką, iš abiejų priteisiant po 5,01 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 94 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja teikdama ieškinį teismui sumokėjo 100,00 Eur žyminio mokesčio. Bylą išnagrinėjus ypatingąja teisena, mokėtinas žyminis mokestis – 50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja sumokėjo daugiau žyminio mokesčio nei numato įstatymas ir į tai, kad byloje sudaryta taikos sutartis, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pareiškėjai grąžintina 50 Eur žyminio mokesčio permoka ir 75 procentai nuo mokėtinos žyminio mokesčio sumos – 37,50 Eur, viso pareiškėjai grąžintina 87,50 Eur žyminio mokesčio (CPK 80, 87 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 88, 92, 93, 94 straipsniais, 140 straipsnio 3 dalimi, 290, 291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsniu,

nutaria:

Patvirtinti tarp pareiškėjos Z. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir suinteresuoto asmens VšĮ „Darnūs namai“, įmonės kodas 304090197, adresas Sukilėlių pr. 80-13, Kaunas, toliau abu kartu vadinami „Šalimis“, 2018 m. balandžio 9 d. sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

VšĮ „Darnūs namai“, įm. kodas 304090197, pripažįsta, kad Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui 2017-09-13 jos pateiktos išvados Nr. SD-093 Dėl Z. ir R. L. tinkamumo globoti penktąjį vaiką, rezoliucinė dalis yra nepagrįsta, neatitinkanti joje pačioje nustatytų faktinių aplinkybių.Šalys susitaria pakeisti VšĮ „Darnūs namai“, įm. kodas 304090197, 2017-09-13 pateiktos išvados Nr. SD-093 Dėl Z. ir R. L. tinkamumo globoti penktąjį vaiką, rezoliucinę dalį, jos paskutinį sakinį išdėstant sekančiai:

„Atsižvelgiant į tai, Z. L. rekomenduojame skirti dar vieno vaiko globėja.“

Šalys taip pat susitaria, kad ši teismo įsiteisėjusia nutartimi patvirtinta Taikos sutartis yra neatskiriama VšĮ „Darnūs namai“, įm. kodas 304090197, 2017-09-13 pateiktos išvados Nr. SD- 093 Dėl Z. ir R. L. tinkamumo globoti penktąjį vaiką, sudedamoji dalis.

Įvertinus tarp Šalių susiklosčiusių teisinių santykių viešą pobūdį, pareiškėjos advokatas atlygio už savo suteiktas paslaugas šioje byloje nereikalauja ir veikia pro bono, todėl byloje Šalys pasilieka prie jų patirtų bylinėjimosi išlaidų ir viena iš kitos jų nereikalauja.Šalys pareiškia, kad sudaro taikos sutartį laisva valia, deramai įvertinusios Taikos sutarties sąlygas ir pasekmes.Šalys patvirtina, kad joms yra išaiškintos ir žinomos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės, numatytos LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d. (draudimas šalims dar kartą kreiptis į teismą dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu) ir LR CK 6.985 str. 1 d. (teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią).Šalys prašo Teismo rašytinio proceso tvarka patvirtinti šią Taikos sutartį ir bylą nutraukti.

Civilinę bylą Nr. 2-551-1023/2018 nutraukti, patvirtinus taikos sutartį.

Gražinti pareiškėjai Z. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai Mokyklos (duomenys neskelbtini), 87,50 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus 50 ct) už ieškinį 2017 m. gruodžio 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1 sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos Z. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 5,01 Eur (penkis eurus 1 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Nurodyta suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas: 5660.

Priteisti valstybei iš suinteresuoto asmens VšĮ „Darnūs namai“, įmonės kodas 304090197, adresas Sukilėlių pr. 80-13, Kaunas, 5,01 Eur (penkis eurus 1 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Nurodyta suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas: 5660.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.