Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-08-23 · Administracinė byla Nr. AS-39-349-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-08-23
Bylos Nr.
AS-39-349-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gudynas (pran.), Vaida Urmonaitė
Atsakovas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Pareiškėjas
D.
Trečiasis asmuo
Lietuvos notarų rūmams
Administracinė byla Nr. AS10-349/2007Procesinio sprendimo kategorija 54. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2007 m. rugpjūčio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos notarų rūmams dėl įsakymų ir sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja D. K. kreipėsi į teismą prašydama panaikinti: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimą, įformintą 2007 m. balandžio 18 d. raštu Nr. (116)-7R-3976, kurio atmestas jos skundas dėl Notarų atestacijos komisijos 2007 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. 2 ir Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2007 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 1; Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. balandžio 18 d. įsakymus Nr. 9P-8 „Dėl Varėnos notarės D. K. įgaliojimų pasibaigimo" ir Nr. 1R-158 „Dėl Varėnos notarės D. K. notarinių dokumentų perdavimo ir saugojimo". Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti ginčijamų 2007 m. balandžio 18 d. įsakymų Nr. 9P-8 ir Nr. 1R-158 galiojimą. Teigė, kad jais ji buvo įpareigota iki 2007 m. gegužės 2 d. sunaikinti antspaudą bei perduoti nebaigtas paveldėjimo bylas ir dokumentų archyvą, tačiau šis terminas dėl didelio dokumentų skaičiaus yra nerealus. Be to, kol dokumentai nėra perduoti, ji negali sunaikinti antspaudo. Taip pat teigė, kad deklaruojami jos pažeidimai netrukdo jai vykdyti notarės pareigų. Nesustabdžius minėtų įsakymų galiojimo, o teismui patenkinus jos skundą, ji patirtų didelius tiek materialinius, tiek moralinius nuostolius, t.y. bylinėjimosi laikotarpiu būtų nežinomybėje, turėtų problemų gaunant pajamas, nutrūktų jos profesiniai ryšiai, ji patirtų nuostolių dėl nenaudojamos notaro darbo vietos išlaikymo, prarastų reikiamą kvalifikaciją turinčius darbuotojus, kurių Varėnoje rasti ypatingai sunku, taip pat prarastų dalį įgūdžių ir žinių, o tai ypač reikalinga nuolat ir dažnai besikeičiančių Lietuvos teisės aktų aplinkoje. Jai būtų sudėtinga tęsti notarės veiklą net ir tuo atveju, jeigu teismas pripažintų jos atleidimą iš notarės pareigų nepagrįstu.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 8 d. nutartimi prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tenkino ir laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdė ginčijamų 2007 m. balandžio 18 d. įsakymų Nr. 9P-8 ir Nr. 1R-158 galiojimą. Teismas atsižvelgė į pareiškėjos pateiktus argumentus ir nurodė, kad jų pagrindu yra taikytina prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė.

II.

Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atskirajame skunde prašo panaikinti 2007 m. gegužės 8 d. teismo nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nenurodė konkrečių aplinkybių ir faktų, dėl kurių kyla reali grėsmė, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Taip pažeista Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis. Pareiškėja galėtų gauti pajamas, tobulinti įgūdžius ir palaikyti profesinius ryšius ne tik dirbdama notare, bet ir bet kokį kitą teisinį darbą. Nepateikta jokių įrodymų dėl notarės kontoroje dirbančių asmenų kvalifikacijos, negautų pajamų. Mano, kad byloje nėra jokio būtinumo stabdyti ginčijamų įsakymų galiojimą ir nėra realios grėsmės, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.

2. Pareiškėjos interesai gali būti ginami per civilinės atsakomybės institutą. Pažymi, jog teismas galimą žalą notarei ir laiko aplinkybe, dėl kurios teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Tačiau toks atskirų teisės institutų prilyginimas nėra korektiškas ir tikslus. Jeigu ginčijami įsakymai būtų pripažinti neteisėtais, valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, turėtų visas galimybes atlyginti padarytą žalą.

3. Pareiškėja ginčija teisingumo ministro 2007 m. balandžio 18 d. įsakymus Nr. 9P-8 ir Nr. 1R-158, tačiau ne Teisingumo ministerijos 2007 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. (1.16)-7R-3976 dėl Notarų rūmų prezidiumo nutarimo teisėtumo, todėl net panaikinus ginčijamus įsakymus notarė pagal atestavimo rezultatus nebus laikoma tinkančia eiti notarės pareigas. Todėl vien dėl šių aplinkybių teismo sprendimo įvykdymas, netgi patenkinus pareiškėjos skundą, objektyviai negali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

4. Esant nenuginčytiems faktams dėl pareiškėjos kvalifikacijos ji negali tęsti veiklos, nes yra pagrįstų abejonių, ar ji gali eiti notaro pareigas (Notariato įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 4 punktas, Lietuvos Respublikos notarų garbės (etikos) kodekso reikalavimų nesilaikymas konstatuotas Notarų atestacijos komisijos 2007 m. kovo 19 d. nutarime Nr. 2). Pareiškėjai tęsiant notarinę praktiką visuomenės akyse diskredituojamas valstybės autoritetas. Palikus galioti 2007 m. gegužės 8 d. nutartį viešasis interesas bus neginčijamai pažeistas.

5. Pareiškėja nurodė, kad ginčijamų įsakymų galiojimas turi būti sustabdytas, nes juose numatyti dokumentų perdavimo terminai yra nerealūs, o neperdavus dokumentų nėra galimybės sunaikinti antspaudą, tačiau ji nepateikė įrodymų dėl minėtų įsakymų vykdymo eigos, nors iki 2007 m. gegužės 2 d. šie įsakymai turėjo būti visiškai įvykdyti.

6. Teisingumo ministro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851, 7.3. punkte numatyta, kad Teisingumo ministerija įstatymo nustatyta tvarka prižiūri notariato veiklą, įgyvendina priemones notarinei praktikai suvienodinti. Įvertinus 2007 m. gegužės 8 d. nutarties turinį ir sukeliamas pasekmes, atsakovas neturi galimybių vykdyti jam priskirtas funkcijas. Jeigu pareiškėjos skundas bus atmestas, įvykdyti teismo sprendimą, esant pritaikytai reikalavimo užtikrinimo priemonei, būtų sudėtinga (antrą kartą praėjus tam tikram laiko tarpui, turėtų būti nutraukiama pareiškėjos veikla, atliekamas funkcijų ir dokumentų perdavimas-perėmimas, klientai turėtų pagrįstų abejonių dėl atliktų notarinių veiksmų teisėtumo). Taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra adekvati siekiamam tikslui ir prieštarauja viešajam interesui.

Atsiliepimas

Pareiškėja D. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Teismo nutartyje yra tiesiogiai nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu teismas taikė reikalavimo užtikrinimo priemones. Atsakovas teismo sprendimo vykdymą nepagrįstai vertina siaurinamai. Vien nutaro statuso grąžinimas nereiškia teismo sprendimo įvykdymo pilna apimtimi ir pašalinimo tų pasekmių, kurios atsirado priėmus ginčijamus įsakymus. Asmens pripažinimas notaru dar nesuteikia teisės vykdyti notaro funkcijas. Notariato įstatymo 6 straipsnyje, Teisingumo ministro 2004 m. gegužės 17 d. įsakyme Nr. 1R-119 yra numatyti atitinkami reikalavimai notarų biurams, be to, kiekvienam notarui priskiriama tam tikra veiklos teritorija. Spręsti šiuos klausimus teks pareiškėjai. Tai patvirtina, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės palyginus su situacija, kai ginčijamų įsakymų galiojimas sustabdomas iki bylos pabaigos - tokiu atveju jai nebūtų sunkumų toliau tęsti notarės veiklą ir po teismo sprendimo. Atsakovo nurodyta galimybė pareiškėjai bylinėjimosi laikotarpiu susirasti kitą teisinio pobūdžio darbą Varėnoje yra hipotetinė ir nepagrįsta jokiais realiais faktais apie laisvas darbo vietas. Be to, laikinas įsidarbinimas kitokio nei notaro teisinio pobūdžio darbe reikalauja persikvalifikavimo, papildomo laiko ir išlaidų praeiti įsidarbinimo procedūras. Laikinas įsidarbinimas (iki bylos išsprendimo) būtų neperspektyvus tiek jos, tiek galimo darbdavio interesais.

2. Atsakovo teiginiai dėl civilinės atsakomybės taikymo nepagrįsti. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas – tai prevencinė priemonė, kurios tikslas yra apsaugoti šalis nuo galimų pasikeitimų, susijusių su nuostoliais. Be to, civilinės atsakomybės institutas neapima tokių neigiamų pasekmių kaip pergyvenimai, iš dalies moralinė žala, neigiami pasikeitimai ir pan., todėl jo negalima vertinti kaip adekvataus teisių gynimo būdo palyginus su atstatymo natūra institutu. Pažymi, kad pagal Notariato įstatymo 6 straipsnio nuostatas ją atleidus iš pareigų ir nepritaikius užtikrinimo priemonių, į jos veiklos teritoriją notaro pareigoms turi būti paskirtas kitas notaras, o teismui patenkinus jos skundą grįžimas į tą pačią teritoriją būtų komplikuotas, sukeltus naujus teisinius ginčus su naujai paskirtu notaru. Nepaskyrus kito notaro būtų pažeistas viešasis interesas, nes Lietuvos gyventojai ilgą laiką negautų jiems būtinos paslaugos.

3. Vadovaujantis Teisingumo ministro 1999-05-11 įsakymu Nr. 122 patvirtintų Notarų atestavimo nuostatų 19 punktu, Notariato įstatymo 23 straipsniu, Teisingumo ministrui yra suteikta diskrecijos teisė ne tik įvertinti Notarų atestacijos komisijos sprendimus, bet savarankiškai spręsti notaro įgaliojimo nutraukimo klausimą. Notarų rūmų atestacijos komisijos sprendimas yra tik rekomendacinio pobūdžio. Teisingumo ministro priimtas sprendimas, įformintas 2007-04-18 raštu Nr. (116)-7R-3976, yra ginčijamas. Skundžiamų įsakymų galiojimo sustabdymas neturės įtakos viešajam interesui ir teisingumo ministerijos funkcijų vykdymui. Be to, pareiškėjos atestacija nevyko - buvo vertinami tik atskiri jos veiksmai, o ne kvalifikacija ar sugebėjimas eiti notaro pareigas apskritai. Pagal pateikiamus faktus teigti, kad ji negali eiti notarės pareigų, nes taip ji galėtų pažeisti kitų asmenų teises, patvirtindama neteisėtą sandorį, nėra pagrindo. Pagrindiniai kaltinimai pareiškėjai yra reiškiami dėl dalykų, kurie niekaip nesusiję su tvirtinamų sandorių teisėtumu. Kad pareiškėja nekelia pavojaus notaro paslaugomis besinaudojantiems asmenims patvirtina ir atsakovo veiksmai - įsakymas dėl jos atleidimo buvo priimtas 2007-04-18, tačiau tuo pačiu įsakymu dar iki 2007-05-02 buvo leista jai vykdyti notaro funkcijas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Vadovaujantis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti pareiškėjos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamų įsakymų galiojimo laikiną sustabdymą, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog jos netaikius teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, tai yra, kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamus aktus, iki jų priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis). Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sprendžiant minėtą klausimą preliminariai atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, taip pat ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų.

Pareiškėja bei pirmosios instancijos teismas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą iš esmės grindė tuo, kad nesustabdžius ginčijamų įsakymų pareiškėja patirtų didelius nuostolius negaudama pajamų, išlaikydama nenaudojamą notaro darbo vietą, nutrūktų jos profesiniai ryšiai, ji prarastų reikiamą kvalifikaciją turinčius darbuotojus, taip pat netektų dalies įgūdžių ir žinių, jai būtų sudėtinga tęsti notarės veiklą, tačiau vien šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, visų pirma, nėra pakankamas pagrindas sustabdyti pareiškėjos ginčijamų įsakymų galiojimą, ir antra, veikiant pakankamai aktyviai bei rūpestingai dalies pareiškėjos nurodytų neigiamų pasekmių yra galima išvengti. Pareiškėjai nėra užkirsta galimybė užsiimti kita pajamas teikiančia veikla bei gilinti savo turimas žinias.

Tačiau nagrinėjamu atveju visų pirma yra atsižvelgtina į kitas aplinkybes. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Įvertinus minėtame Notariato įstatyme reglamentuotus notarams keliamus reikalavimus, jų funkcijas bei uždavinius spręstina apie išskirtinę notaro kaip valstybės įgalioto asmens teisinę padėtį, tad nagrinėjant pareiškėjos reiškiamą prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo yra labai svarbu įvertinti šių priemonių taikymo įtaką viešiesiems interesams. Pareiškėjos ginčijamu Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2007 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. (116)-7R-3976 buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl Notarų atestacijos komisijos 2007 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. 2 ir Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2007 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 1. Pastaraisiais aktais nutarta, kad pareiškėja netinka eiti notaro pareigas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 9P-8 D. K. buvo atleista iš pareigų ir konstatuota jos veiklos pabaiga nuo 2007 m. gegužės 2 d. 2007 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 1R-158 ji įpareigota iki 2007 m. gegužės 2 d. parengti saugojimui ir perduoti notarinių dokumentų archyvą bei nebaigtas paveldėjimo bylas. Pareiškėja minėtus administracinius aktus ginčija teismine tvarka, tačiau jų pagrindu kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjos tinkamumo atlikti notaro pareigas. Teisingumo ministro 2007 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 1R-158 Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro notarei Laimai Muzikevičiūtei priskirta pareiškėjai anksčiau priskirta veiklos teritorija turto paveldėjimo atvejams. Varėnos mieste be pareiškėjos notaro biuro veikia kitas – Varėnos miesto 2-asis notarų biuras, tad šiuo metu asmenims yra garantuotas notarinių paslaugų teikimas Varėnos mieste. Atsižvelgus į šias aplinkybes spręstina, kad byloje pagrindo taikyti pareiškėjos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra, tad pirmosios instancijos teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutarties dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo yra naikinama, o pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės – Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. 9P-8 „Dėl Varėnos notarės D. K. įgaliojimų pasibaigimo" ir 2007 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. 1R-158 „Dėl Varėnos notarės D. K. notarinių dokumentų perdavimo ir saugojimo“ galiojimo laikino sustabdymo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo taikymo.

Pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GudynasRomanas KlišauskasVaida Urmonaitė