- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-06
- Bylos Nr.
- 2A-1113-275/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-20615-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė
- Ieškovas
- D. E.
- Atsakovas
- A. Š.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Loretos Lipnickienės ir Andžejaus Maciejevskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. E. ieškinį atsakovui A. Š. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir leidimo gauti statybą leidžiančius dokumentus bei atlikti statybos darbus, nesant bendraturčio sutikimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu ir prašė: 1. padalinti gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantį (duomenys neskelbiami), tokiomis dalimis: ieškovei pripažįstant nuosavybės teisę į patalpas, pažymėtas indeksu 2, t.y. 2-1 – 3,14 kv.m., 2-2 – 8,43 kv.m., 2-3 – 4,29 kv.m., 2-4 – 9, 15 kv.m., 2-5 – 14,48 kv.m., 2-6 – 23,13 kv.m., 2-7 – 2,03 kv.m., 2-8 – 1,29 kv.m., 2-9 – 6,83 kv.m., viso 72,77 kv.m.; atsakovui pripažįstant nuosavybės teisę į patalpas, pažymėtas indeksu 5, t.y. 5-1 – 11,47 kv.m., 5-2 – 12,17 kv.m., 5-3 – 21,60 kv.m., 5-4 – 2,55 kv.m., 5-5 – 7,09 kv.m., 5-6 – 1,60 kv.m., 5-7 – 1,95 kv.m., viso 58,43 kv.m.; 2. leisti ieškovei gauti statybą leidžiančius dokumentus bei atlikti šiuos statybos darbus nesant bendraturčio sutikimo: 2.1. atlikti ieškovei gyvenamojo namo priklausančios dalies rekonstrukciją pagal R. N. projektavimo firmos 2011 m. projektą, objekto Nr. 2011-06; 2.2. įrengti inžinierinės komunikacijas gyvenamajam namui nutiesiant per žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), bendrojo naudojimo įvažiavimą; 2.3. aptverti tvora ieškovei priklausančią žemės sklypo dalį ir įrengti vartus; 2.4. įrengti atraminę sienutę, pagal ieškovei priklausančią žemės sklypo dalį; 3. įpareigoti atsakovą nugriauti savavališkos statybos statinį, 1997-10-22 plane pažymėtą indeksu 211/m, esantį (duomenys neskelbiami); 4. Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), tvarką pagal R. N. projektavimo firmos parengtą žemės sklypo planą, nustatant, kad ieškovė naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu 1; atsakovas naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu 2; žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu 1-2, pripažįstama bendrojo naudojimosi; 5. priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-04-14 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė įsigijo 713/1418 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantį (duomenys neskelbiami), o 2007-04-14 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 56/100 dalis namo. Kadangi geranoriškai susitarti su atsakovu dėl namo padalinimo nepavyksta, pastatas turi būti padalintas teismine tvarka. Ieškovė pateikė patalpų padalijimo projektą, parengtą pagal faktiškai bendratučių naudojamas patalpas. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka. 2004 metais namas buvo padidintas rekonstruojant, todėl ieškovės teikiamas namo padalinimo projektas neatitinka realaus namo ploto. Tarp ieškovės ir atsakovo yra nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypu tvarka, todėl nėra jokių priežasčių tvarką pakeisti. Ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškovėseškinį patenkino iš dalies, bylą dalyje dėl leidimo statyti ūkinį pastatą nutraukė. Atidalino gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantį (duomenys neskelbiami), iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal architektės R. N. parengtą vienbučio gyvenamojo namo suformavimo į du atskirus nekilnojamuosius daiktus – butus projektą, objekto Nr. 2012-05:
pripažįstant ieškovei D. E. (a.k(duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisę į gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)patalpas, pažymėtas indeksu 2, t.y. 2-1 – 3,14 kv.m., 2-2 – 8,43 kv.m., 2-3 – 4,29 kv.m., 2-4 – 9, 15 kv.m., 2-5 – 14,48 kv.m., 2-6 – 23,13 kv.m., 2-7 – 2,03 kv.m., 2-8 – 1,29 kv.m., 2-9 – 6,83 kv.m., viso 72,77 kv.m ploto butą;pripažįstant atsakovui A. Š. (a.k(duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisę į gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), patalpas pažymėtas indeksu 5, t.y. 5-1 – 11,47 kv.m., 5-2 – 12,17 kv.m., 5-3 – 21,60 kv.m., 5-4 – 2,55 kv.m., 5-5 – 7,09 kv.m., 5-6 – 1,60 kv.m., 5-7 – 1,95 kv.m., viso 58,43 kv.m. ploto butą.
Žemesnės instancijos teismas
Pripažino ieškovei teisę gauti statybą leidžiančius dokumentus ir atlikti ieškovei gyvenamojo namo priklausančios dalies rekonstrukciją pagal R. N. projektavimo firmos 2011 m. projektą, objekto Nr. 2011-06, be atsakovo sutikimo.
Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė ieškovės naudai iš atsakovo 1702,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, atsakovo naudai iš ieškovės 575 Lt bylinėjimosi išlaidų, į valstybės biudžetą iš atsakovo 14,47 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Grąžino ieškovei 89,78 Lt žyminio mokesčio.
Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo. Teismas konstatavo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl jiems priklausančios gyvenamojo namo dalies dydžio, todėl tenkino ieškovės reikalavimą ir atidalijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantį (duomenys neskelbiami), iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal architektės R. N. parengtą vienbučio gyvenamojo namo suformavimo į du atskirus nekilnojamuosius daiktus – butus projektą. Teismas nenustatė pateikto pastato rekonstrukcijos projektinio pasiūlymo neatitikties techniniams reikalavimams ir nusprendė, jog yra pagrindas pripažinti ieškovei teisę gauti statybą leidžiančius dokumentus ir atlikti ieškovei gyvenamojo namo priklausančios dalies rekonstrukciją pagal R. N. projektavimo firmos 2011 m. projektą, objekto Nr. 2011-06, be atsakovo sutikimo. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo naudojimosi tvarkos pakeitimui, nes statinių išsidėstymas po rekonstrukcijos nesikeičia, poreikis naudotis keliu ir praėjimu išlieka, o ieškovės siūloma tvarka apriboja atsakovui patogų patekimą į jo naudojamą sklypo dalį. Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), tvarką pagal R. N. projektavimo firmos parengtą žemės sklypo planą, negali būti tenkinamas, kadangi projekte yra nurodytas siūlomas žemės sklypo padalinimas, o ne naudojimosi tvarka. Teismas pažymėjo, kad statiniai 2I1 m, 3I1m, 4I1 m yra žemės sklype, tačiau projektinėje dokumentacijoje aiškiai nenurodyti ir negalima nustatyti, ar visi statiniai lieka atsakovo faktiškai naudojamame sklype. Taigi projektas neatitinka žemės sklypo faktinės būklės, todėl teismas laikė, jog jis nėra parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovą nugriauti statinį, pažymėtą 2I1 m, esantį atsakovui ir ieškovei priklausančiame bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklype, kaip neįrodytą. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog statinys, 1997-10-22 plane pažymėtas indeksu 2I1m, priklauso atsakovui, kad jis jį pastatė, nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad minėtas statinys yra pastatytas savavališkai, be statybą leidžiančių dokumentų ar pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-03 sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo ir įpareigojimo nugriauti savavališkos statybos statinį, ir priimti naują sprendimą – 1) įpareigoti atsakovą nugriauti savavališkos statybos statinį (1997-10-22 plane pažymėtas indeksu 211/m); 2) nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantį (duomenys neskelbiami), tvarką pagal R. N. projektavimo firmos parengtą žemės sklypo planą, nustatant, kad ieškovė naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu 1, atsakovas naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu 2, žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu 1-2, pripažįstama bendrojo naudojimosi. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1. Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo: teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovei žinoma, kad ankstesni sklypo savinininkai buvo nustatę naudojimosi sklypu tvarką. Aplinkybė, kad naudojimosi tvarka buvo nustatyta notariškai patvirtintu susitarimu, paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo metu. 1993-05-31 susitarimas, kuriuo buvę bendraturčiai nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką, tačiau neįregistravo nekilnojamojo turto registre, negali būti laikomas privalomu naujiems savininkams, todėl teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas pateikė savo korekciją ir neginčijo, jog apeliantės ir atsakovo faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka 1993-05-31 susitarime nustatytos naudojimosi tvarkos. Nustačius apeliantės siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką bandraturčių žemės sklypo dalys būtų vientisos ir atskirtos viena nuo kitos. Pagal 1993-05-31 susitarimą sklypas padalintas į penkias dalis, neįmanoma atsitverti priskirtinų sklypo dalių. Pagal prašomą patvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarką atsakovui neapribojamas patekimas į jo naudojamą sklypo dalį, nes atsakovas į jam priklausančio sklypo dalį patektų per bendrojo naudojimo plotą.
2. Dėl įpareigojimo nugriauti savavališkos statybos statinius. Teismas nepagrįstai nurodo, kad ieškovė neįrodė, kad statinys, plane pažymėtas indeksu 2I1m, priklauso atsakovui. Atsakovas nurodė, kad ketina kreiptis dėl jo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Tai, kad statinys neregistruotas patvirtina, jog jis savavališkos statybos. Nugriauti statinį teisę turi tik atsakovas, kaip turto savininkas, arba atitinkamos kompetentingos institucijos, vykdydamos teismo sprendimą. Statinys yra smarkiai apgriuvęs, visiškai neatitinka statiniams keliamų reikalavimų. Net, jei prašomas nugriauti statinys būtų priskirtas prie nesudėtingų statinių, atsižvelgiant, kad jis yra kultūros paveldo vietoje, jam būtų privalomas rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui, kurio atsakovas negalėtų parengti, nes statinys faktiškai sugriuvęs.
Šalies argumentai
Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, palikti I instancijos teismo sprendimą galioti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia šiais argumentais:
1. Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo: apeliantė, įsigydama bendrosios nuosavybės teise priklausančias namo bei žemės sklypo dalis, matė, kad nuo 1996 m. VĮ „Registrų centras“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje yra pažymėtos sklypo ribos kadastro žemėlapyje bei egzistuoja namų valdos žemės sklypo ribų planas su indeksais. Apeliantė pirko konkrečias žemės sklypo dalis, pažymėtas indeksais. Apeliantė, siūlydama pakeisti nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką, riboja atsakovo kaip bendraturčio teises ir pažeidžia teisėtų lūksečių principą. Žemės sklypu naudojamasi būtent taip kaip buvo susitarę buvę sklypo bendraturčiai.
2. Dėl įpareigojimo nugriauti savavališkos statybos statinius. Atsakovą tenkina I instancijos teismo pozicija, kad nesant aišku, kam priklauso ūkiniai pastatai, teismas nesprendžia dėl jų nugriovimo ar įteisinimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas dalinai tenkintinas.
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo
Nustatyta, kad tarp buvusių gyvenamojo namo, esančio Saulės g. 6, Vilniuje, bendrasavininkių L.J. Č. ir E. D. buvo susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, t.y. dėl naudojimosi sklypu, kuriuo teisę naudotis šiuo metu turi ieškovė ir atsakovas. Ta aplinkybė, kad ieškovei nebuvo žinoma iki bylos nagrinėjimo teisme apie tokį susitarimą, nėra reikšminga byloje, nes bendrasavininkiai gali keisti nustatytąją naudojimosi žemės sklypu tvarką ne dėl to, kad atsiradusiam naujam savininkui nebuvo žinoma apie buvusią susitartą tvarką, o tuo pagrindu, kad atsirado naujos aplinkybės, kurios riboja vieno ar abiejų savininkų teises naudotis nuosavybe. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal 1993-05-31 susitarimą sklypas padalintas į penkias dalis, neįmanoma atsitverti priskirtų sklypo dalių. Pripažintina, kad ta aplinkybė, jog ieškovė nori atsitverti naudojamas dalis, negali būti pagrindu keisti nustatytąją tvarką. Ieškovė nepateikė įrodymų dėl būtinumo atsitverti jos naudojamą žemės sklypo dalį bendrame namų valdos žemės sklype, t.y. nenurodė, kad neatitvertas žemės sklypas pažeidžia tam tikrą, pagrįstą jos, kaip namo bendrasavininkės, interesą. Pirmosios isntancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad ieškovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka apriboja atsakovui patogų patekimą į jo naudojamą sklypo dalį, jam siūloma naudojimosi sklypu dalis ribojasi su stačiu šlaitu, todėl patekimas į ją apsunkintas. Nesutikdama su šia teismo išvada, ieškovė nurodo, kad atsakovas į jam priklausančią sklypo dalį patektų per bendro naudojimo plotą, plane pažymėtą 1-2. Iš ieškovės pateikto pasidalijimo sklypu plano ( b.l. 50, t. II) matyti, kad indeksais 1-2 pažymėtas ne bendro naudojimo, o atsakovui A. Š. siūlomas priskirti sklypas, todėl pripažitnina, kad iekšovė nepateikė argumentų, , paneigiančių teismo sprendimo išvadą, kad pagal siūlomą ieškovės projektą atsakovui patekimas į tolimesnę sklypo dalį yra apsunkintas.
Tuo atveju, jei šalys naudojasi kitokia tvarka žemės sklypu, nei nustatyta 1993-05-31 susitarimu tarp namo bendrasavininkių, tai būtų pagrindu pakeisti nustatytąją tvarką. Ieškovė nepateikė plano, kokia tvarka žemės sklypu faktiškai naudojasi bendrasavininkai, todėl pripažinus, kad tvarka gali būti pakeista dėl to, kad šalys faktiškai naudojasi kitokia tvarka žemės sklypu, nei buvo susitarta ankstesnių savininkių, reikalavimas negali būti tenkinamas dėl to, kad toks reikalavimas nebuvo byloje pareikštas.
Tai, kad sklype naudojamas įvažiavimas yra per siauras, galėtų būti pagrindu pakeisti nustatytąją naudojimosi sklypu tvarką, tačiau ieškovė siūlo ne tik pakeisti įvažiavimo kelią, bet pateikia planą ir dėl kitos žemės sklypo dalies naudojimosi keitimo, nenurodydama pagrįstų argumentų tokiam keitimui. Tai, kad sklypo negalima aptverti pagal šiuo metu esamą naudojimosi sklypu tvarką, ieškovė nepateikė tokių įrodymų. Sklypas gali būti aptvertas ne tik dalimis, bet ir visas namui priskirtas sklypas, tuo labiau būtų užtikrinta namo apsauga, todėl ieškovės argumentas, kad nuolatinės vagystės ir sklypo šiukšlinimas yra priežastimi, kad jai priskirtino naudojimui sklypo aptvėrimas galimas tik nustačius jos siūlomą naudojimosi sklypu tvarką, atmestinas.
Dėl savavališkos statybos pastatų nugriovimo
Skundas šioje dalyje tenkintinas, pripažinus, kad atsakovo naudojamas statinys – 1997-10-22 plane pažymėtas indeksu 2I/-m nėra įteisintas, todėl negali būti naudojamas. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šis statinys nepriklauso atsakovui. Tai, kad atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, jog identiškus statinisu, kokius prašo įpareigoti nugriauti, valdo ir jais disponuoja ir ieškovė, nurodė, kad tokiems statiniams nereikalingi statybosm leidimai, todlė jį įteisinti yra visos galimybės. Nurodė, kad yra pasirengęs atlikti visas įstatymų numatytas procedūras, kad šį statinį įteisinti ( b.l. 81, t. I) Teismo sprendimo išvada, kad nėra įrdoyta, kad statinį pastatė atsakovas, yra nereikšminga byloje. Tai, kad atsakovas, kaip gyvenamojo namo dalies savininkas naudojasi statiniu, kuris yra šio namo priklausinys, reiškia, kad atsakingas už šį statinį yra asmuo, kuris juo naudojasi, nepriklausomai nuo to, kas statė šį statinį. CK 4.103 straipsnio „ Statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinės teisinės pasekmės“ 1 dalis numato, jog jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Taigi, ieškovei teigiant, kad statinys yra naudojamas pažeidžiant teisės aktų reikalvimus, t.y. neįteisonus statinio, atsakovo pareiga buvo pateikti įrodymus, kad statinys nėra savavališka statyba, kad juo naudojamasi teisėtai. Atsakovui nepateikus tokių įrodymų, o aiškinant kad jis turi galimybę įteisinti statinį, teismas turėjo pagrindo daryti išvadai, kad šiuo statiniu naudojamasi pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, t.y. jis nėra įteisintas. Teismo sprendimas šioje dalyje keistinas LR CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu, dalinai tenkinant ieškinį ir įparieogjant atsakovą įteisinti jo naudojamą statinį, pažymėtą indeksu 2I/-m per 3 mėn. nuo šios nutarties priėmimo. Tuo atveju, jei statinys nebus įteisintas, atsakovas turi statinį nugriauti. Ieškovė turi teisę reikalauti statinio nugriovimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė už apeliacinį skundą sumokęėjo 286 Lt žyminio mokesčio, patenkinus jos reikalavimų dalį, jai priteistina iš atsakovo 143 Lt, bei dalis patirtų atstovavimo išlaidų, t.y. 750 Lt. Be to, keistina ir teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovo buvo priteista 1702,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, padidinant šią sumą 139 Lt išlaidų, turėtų žyminiam mokesčiui apeliaciniu skundu patenkintų reikalavimų dalyje sumokėti ir padidinant atstovavimo išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme priteistą dalį 750 Lt , iš viso padidinant priteistą sumą iki 2591,50 Lt. Sumažintina suma, priteista atsakovui kaip atlyginimas išlaidų, turėtų atstovo pagalbai apmokėti iki 287,50 Lt, kadangi iš emsės tenkinamas vienas iš dviejų reikalavimų, kurie buvo atm,esti pirmosios instancijos teismo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo mėn. 3 d. sprendimą pakeisti.
Teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės D. E. reikalavimas įpareigoti atsakovą A. Š. nugriauti statinį, pažymėtą 1997-10-22 plane indeksu 2I1/m, esantį (duomenys neskelbiami), namų valdos kieme, panaikinti ir ieškinį šioje dalyje tenkinti dalinai. Įpareigoti atsakovą A. Š. įteisinti pastato, pažymėto indeksu 2I1/m, statybą per 3 mėnesius nuo šios nutarties priėmimo dienos. Neatlikus šio teismo įpareigojimo, atsakovas A. Š. įpareigojamas statinį nugriauti.
Priteistą ieškovei D. E. iš atsakovo A. Š. bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti iki 2591,50 Lt, priteistą atsakovui A. Š. iš ieškovės D. E. sumą sumažinti iki 287,50 Lt.
Priteisti ieškovei D. E. iš atsakovo A. Š. 893 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.