Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-414/2007 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6, 1.2.14.7, 1.2.26.1

2007 m. spalio 23 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. M. , R. V. ir M. T. gynėjo advokato Gedimino Lukausko apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir BK 181 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

R. V. nuteistas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, BK 181 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams ir BK 284 straipsnio 1 dalį – areštu 30 (trisdešimčiai) parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

M. T. nuteistas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis šią bausmę subendrinus su ankstesniuoju 2004 m. rugsėjo 28 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams ir 5 000 (penkių tūkstančių) Lt (50 MGL dydžio) bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Procesas dėl 5 000 (penkių tūkstančių) Lt turtinės žalos priteisimo iš nuteistųjų D. M. ir R. V. nutrauktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, t. y. 2005 m. sausio 2 d. naktį, apie 3 val., bare ,,Motoras“, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, matant baro lankytojams, keikdamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams, užgauliojo baro lankytojus bei darbuotojus, atsisakė išeiti iš baro, elgdamasis įžūliai ir vandališkai tyčia sudaužė 4 Lt vertės alaus bokalą, 40 Lt vertės keturias vazeles su naujametine simbolika, 15 Lt vertės vazą, 25 Lt vertės eglutę, 25 Lt vertės dekoratyvinę gėlę, dvi 23 Lt vertės žvakides, aštuonis 24 Lt vertės stikliukus, dvi 8 Lt vertės lėkštes, penkias 20 Lt vertės šampano taures.

D. M. ir R. V. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad neturėdami teisėto pagrindo, grasindami prieš nukentėjusįjį pavartoti fizinį smurtą, sunaikinti ir sugadinti jo turtą bei pavartodami kitokią psichinę prievartą, atvirai vertė kitą asmenį perduoti jiems turtą, t. y. veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2005 m. gegužės mėnesio pabaigoje, (tiksli data ir laikas nenustatyti), prie (duomenys neskelbtini), neturėdami teisėto pagrindo, grasindami prieš M. B. pavartoti fizinį smurtą, susprogdinant sunaikinti bei sugadinti jo sodo namelį, statomą (duomenys neskelbtini), tyčiniais veiksmais sukurdami situaciją, verčiančią nukentėjusįjį manyti, kad neįvykdžius reikalavimų atsiras žalingos pasekmės jo asmeniui ir turtui, atvirai reikalavo, kad už netrukdomą sodo namelio statybą M. B. sumokėtų jiems 10 000 Lt. M. B. , bijodamas, kad grasinimai gali būti įvykdyti, 2005 m. gegužės 31 d. (duomenys neskelbtini)esančiame parke R. V. ir asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, jų reikalavimu perdavė 3 000 Lt, kuriuos įmetė į šiukšlių dėžę. 2005 m. birželio mėnesio pradžioje D. M. paskambinęs mobiliojo ryšio telefonu reikalavo pas M. B. perduoti pinigus, o šis bijodamas, kad ankstesni grasinimai gali būti įvykdyti, 2005 m. birželio mėnesio pradžioje (tiksli data nenustatyta) prie (duomenys neskelbtini), per du kartus perdavė R. V. , D. M. ir asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, 6 000 Lt.

D. M. , R. V. ir M. T. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad neturėdami teisėto pagrindo, grasindami prieš nukentėjusįjį pavartoti fizinį smurtą, sunaikinti ir sugadinti jo turtą bei pavartodami kitokią psichinę prievartą, atvirai savo ir kitų naudai vertė kitą asmenį perduoti didelės vertės turtą, t. y. veikdami bendrininkų grupe, laikotarpiu nuo 2005 m. rugsėjo 6 d. iki 2005 m. rugsėjo 22 d., M. T. ir D. M. ne mažiau kaip devynis kartus skambinant mobiliojo ryšio telefonu M. B. bei 2005 m. rugsėjo 14 d., apie 19 val., R. V. ir D. M. (duomenys neskelbtini) susitikus su M. B. , R. V. grasinant prieš M. B. pavartoti fizinį smurtą, susprogdinant sunaikinti bei sugadinti jo sodo namelį, statomą (duomenys neskelbtini), tyčiniais veiksmais sukurdami situaciją, verčiančią nukentėjusįjį manyti, kad neįvykdžius reikalavimų atsiras žalingos pasekmės jo asmeniui ir turtui, neturėdami teisėto pagrindo atvirai reikalavo, kad už netrukdomą sodo namelio statybą ir jo pardavimą M. B. sumokėtų 10 000 eurų arba 35 000 Lt. M. B. , bijodamas, kad grasinimai bus įvykdyti, 2005 m. rugsėjo 22 d., apie 19 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) R. V. ir M. T. perdavė 700 Lt.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. M. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. birželio 5 d. nuosprendį ir sušvelninti paskirtą bausmę, kuri yra pergriežta.

Apeliantas D. M. nurodo, jog 2006 m. lapkričio 21 d. teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad jis pilnai prisipažino kaltu (t. 4, b. l. 83-91). Iš tiesų davė nuoseklius parodymus apie turto prievartavimo aplinkybes, padėjo policijos pareigūnams bei teismui nustatyti byloje tiesą. Dėl to apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad kaltu prisipažino iš dalies ir kad nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – aktyvus nusikaltimo vykdytojas, nors tarp BK 60 straipsnio 1 dalyje išvardintų atsakomybę sunkinančių aplinkybių tokia nenurodyta.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad D. M. atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą (t. 4, b. l. 70-71), nusikaltimo padarymo metu aktyviai sportavo, dirbo, mokėsi ir 2007 m. liepos 2 d. privalėjo ginti diplominį darbą (t. 4, b. l. 72-76). Teismas privalėjo atsižvelgti, objektyviai įvertinti atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei remiantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti švelnesnę bausmę (kai BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui).

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. V. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. birželio 5 d. nuosprendžio dalį, kur nuteistas pagal BK 181 straipsnio 1 ir 3 dalis ir jį išteisinti. Neginčija nuosprendžio toje dalyje, kur nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Nuteistasis R. V. mano, kad nepagrįstai pripažintas kaltu dėl M. B. turto prievartavimo, nes niekam negrasino ir pinigų nereikalavo, niekada to ir nepripažino. 2005 m. pradžioje su D. M. buvo susitikęs (duomenys neskelbtini) esančiame parke – ten pastarasis važiavo atsiimti iš M. B. skolos. Matė, kad juodu kalbasi bei kad M. B. kažką įmetė į šiukšlių dėžę, o D. M. iš jos paėmė pinigus. Be to, su D. M. buvo nuvažiavęs ir prie Minijos upės, kur šis susitiko su M. B. . Suprato, kad M. B. yra skolingas D. M. . Negali nurodyti, kokie dar asmenys būdavo važiuojant susitikti su nukentėjusiuoju, nes neprisimena. Be to, nuteistasis teigia, kad 2005 m. rugsėjo mėn. jis su M. T. D. M. paprašyti nuvažiavo paimti iš M. B. pinigų, t. y. skolos, kurią pastarasis turėjo atvežti į vietovę už (duomenys neskelbtini). Nuvažiavus į nurodytą vietą prie jų privažiavo M. B. , kuris po pokalbio su juo (R. V. ) kažką padėjo šalikelėje. Pinigų paimti nespėjo, nes sulaikė policijos darbuotojai.

Nuteistasis R. V. mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, todėl jie turi būti iš naujo ištirti ir įvertinti. Reikalavimo prievartauti didelės vertės turtą nereiškė, todėl nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs BK 181 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką. Vertinant 2005 m. rugsėjo įvykius šioje situacijoje veika nebuvo baigta, nes pasekmės neatsirado, žala nepadaryta, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis BK 22 straipsniu ir veiką kvalifikuoti kaip pasikėsinimą įvykdyti nusikaltimą.

Apelianto manymu, skirdamas bausmę teismas netinkamai taikė BK 63 straipsnį ir nustatė savo dydžiu neteisingą bausmę, nes BK 181 straipsnio 1 dalyje numatyta veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, o BK 181 straipsnio 3 dalyje numatyta veika - prie sunkių nusikaltimų. Kai veikos yra skirtingos savo padarymo būdais, sukeltais padariniais ar kėsinimosi objektais, dalyku, teismas, įvertinęs kiekvienos veikos pavojingumą, turi taikyti ne bausmių sudėjimo, bet bausmių apėmimo principą. Šiuo atveju buvo pagrindas bausmes, paskirtas už kiekvieną veiką, subendrinti remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu.

Apeliaciniu skundu nuteistojo M. T. gynėjas advokatas Gediminas Lukauskas prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. birželio 5 d. nuosprendį, pripažįstant teismo išvadas neatitinkančias bylos aplinkybėms ir, teisingai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, M. T. paskirtą bausmę sušvelninti, bei išspręsti kitus nuosprendyje netinkamai išspręstus klausimus.

Nurodo, kad M. T. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltu prisipažino iš dalies, savo parodymų nekeitė. Nuosekliai ir išsamiai parodė apie tai, kad D. M. už parduotą automobilį jam liko skolingas 1 500 Lt, kuriuos žadėjo grąžinti kai gaus pinigus iš M. B. (kuriuos, kaip suprato, šis buvo skolingas už apsaugos paslaugas), todėl, norėdamas atgauti savo skolą iš D. M. , pastarojo mobiliojo ryšio telefonu kelis kartus skambino M. B. ir reikalavo pinigų, nurodydamas juos įmesti į šiukšlių dėžę, nes nenorėjo su pastaruoju susitikti. Ką kalbėti su M. B. , jam pasakė D. M. , kuris nurodė pinigų sumas, t. y. 3 000, 5 000 ir 10 000 eurų. 2005 m. rugsėjo 22 d. kartu su R. V. važiavo paimti iš M. B. 700 Lt. Nuvažiavus į sutartą vietą prie jų privažiavo M. B. , kuris pakalbėjo su R. V. , o po to kažką darė pasilenkęs prie kelkraštyje stovėjusio savo automobilio. M. B. nuvažiavus, jį ir R. V. sulaikė policijos darbuotojai. Apelianto manymu nuteistojo M. T. parodymai neprieštarauja ir nukentėjusiojo parodymams. Vertinant kito nuteistojo – D. M. parodymus, nekyla abejonių, kurie parodymai teisingi.

Teisme apklaustas liudytojas L. B. (policijos pareigūnas, dalyvavęs ir organizavęs nusikaltimo išaiškinimą) parodė, kad operatyvinių duomenų, jog M. T. būtų dalyvavęs turto prievartavime, neturėjo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 2, 3, 4 punktuose nurodytais pagrindais. Atsižvelgiant į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, kurios turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, bei veikos subjektyvinę pusę, M. T. įvykdyta veika turėtų būti kvalifikuota pagal BK 294 straipsnio 2 dalį. Tinkamai kvalifikavus nusikalstamą veiką ir teisingai pritaikius baudžiamąjį įstatymą nuteistajam skirtina bausmė, numatyta minėto BK straipsnio sankcijoje.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu į paskirtos bausmės atlikimo laiką nuteistajam M. T. neįskaitytas kardomajame kalinime – suėmime nuo 2004 m. vasario 14 d. iki 2004 m. balandžio 14 d. išbūtas laikas. Taip pat neteisingai nurodytas laikas, įskaitytinas į bausmės atlikimą, išbūtas atliekant Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, t. y. reikėtų įskaityti laiką nuo 2007 m. sausio 10 d. iki 2007 m. birželio 5 d., o ne nuo 2007 m. vasario 2 d.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašė nuteistųjų D. M. ir R. V. bei nuteistojo M. T. gynėjo advokato G. Lukausko apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo D. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo R. V. ir nuteistojo M. T. gynėjo advokato Gedimino Lukausko apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Bylos įrodymai, ištirti pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, o taip pat tirti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, visiškai patvirtina, jog D. M. , R. V. ir M. T. bendrininkų grupe įvykdė nusikalstamas veikas, už kurias jie pagrįstai pripažinti kaltais: už M. B. turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (visi trys minėtieji asmenys) ir BK 181 straipsnio 1 dalį (D. M. ir R. V. ).

Nuteistieji R. V. ir M. T. neigia savo kaltę aiškindami, jog nors ir dalyvavo gaunant pinigus iš nukentėjusiojo M. B. , tačiau neatlikę jokių nusikalstamų veiksmų, nesupratę ir nenumanę, jog prisideda prie turto prievartavimo. Tokias apeliantų versijas visų pirma paneigia nukentėjusiojo M. B. parodymai, o taip pat vieno iš bendravykdytojų – nuteistojo D. M. parodymai.

D. M. parodė apie tai, jog sutarė su R. V. už tariamą apsaugą išreikalauti iš M. B. pinigų, nes manė, kad šis statosi namą ir turi lėšų. Šį sumanymą 2005 m. vasaros pradžioje ir ėmėsi įgyvendinti bendrai su R. V. bei dar vienu asmeniu (jis ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas). Reikalaudami iš nukentėjusiojo 10 000 Lt perspėjo pastarąjį, kad nesumokėjęs nurodytos sumos gali turėti problemų. Kai R. V. grasindavo, jis (D. M. ) taip pat pritardavo. Be to, nuteistasis patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 80-82), jog siekdami gauti pinigų grasino susprogdinsią M. B. statomą namą. Reikalavimai bei grasinimai buvo išsakyti susitikus nukentėjusįjį bei paskambinus jam telefonu. To pasekoje pastarasis per tris kartus atidavė 9 000 Lt: pirmą kartą, atvykę su R. V. į parką, esantį (duomenys neskelbtini), gavo 3 000 Lt, kuriuos jų reikalavimu nukentėjusysis M. B. įmetė į šiukšlių dėžę, antrą kartą tokią pat sumą gavo netoli (duomenys neskelbtini), trečią kartą pinigus nuvažiavęs pasiėmė R. V. , su kuriuo visą išreikalautą sumą ir dalindavosi. Parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 3, b. l. 105-110) D. M. patvirtino aplinkybes apie turto prievartavimą iš nukentėjusiojo M. B. ir nurodė vietas, kur su R. V. pareikalavo 10 000 Lt, kur nukentėjusysis perdavė pinigus (po 3 000 Lt).

Be to, D. M. paaiškino aplinkybes apie 10 000 eurų arba atitinkamai – 35 000 Lt prievartavimą iš nukentėjusiojo M. B. , kurį jis įvykdė bendrai su R. V. ir M. T. 2005 m. rudenį. Parodė, kad visi trys nutarė dar kartą reikalauti pinigų iš M. B. , tuo tikslu gąsdinti jį banditais iš Kauno. Tai, kad siūlė apsaugą – buvo apgaulė. Reikalaujamą sumą nustatė R. V. , o M. T. ją nurodė nukentėjusiajam. Reikalaudami iš M. B. pinigų buvo susitikę su juo, kalbėjosi telefonu, iš jo (D. M. ) mobiliojo telefono skambindavo M. T. ; šiuos pokalbius girdėjo tiek jis, tiek R. V. . M. B. nesutikus duoti pinigus, su pastaruoju imta kalbėti griežčiau. Paimti 10 000 eurų (arba 35 000 Lt) važiavo R. V. ir M. T. . Šių pinigų negavo, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 80-82) D. M. parodė, kad po to, kai su R. V. nusprendė dar kartą iš M. B. išreikalauti pinigų, jis pats paskambino pastarajam, sutarė dėl susitikimo, į kurį nuvyko su R. V. ir nurodė nukentėjusiajam reikalaujamą pinigų sumą – 10 000 eurų.

Nuteistųjų D. M. , R. V. , M. T. kaltę patvirtina nukentėjusiojo M. B. parodymai, iš kurių seka, kad 2005 m. gegužės pabaigoje – birželio mėnesį D. M. ir R. V. (be to, dar dalyvaujant trečiam asmeniui, kuris ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas) pradėjo reikalauti iš jo pinigų tariamai apsaugai, grasino. Pirmą kartą susistabdė važiuojantį, (duomenys neskelbtini), ir pakvietė pokalbiui. Reikalavimus išdėstė D. M. ir R. V. – sakė, jog bus blogai, jeigu neduos nurodytos sumos – 10 000 Lt. Grasindami pinigų reikalavo visi, taip pat ir R. V. , kuris daugiausia kalbėjo, sakė, kad visi moka už apsaugą. Po to skambindavo telefonu, reikalavo kuo greičiau sumokėti. Išsigandęs grasinimų sutiko mokėti, nes buvo girdėjęs apie minėtus asmenis kaip turto prievartautojus ir supratęs, kad gali būti sunaikintas didesnės vertės jo turtas – namas. Pirmą kartą atidavė 3000 Lt, kuriuos perdavė parke, (duomenys neskelbtini), įmetęs pinigus į šiukšlių dėžę (kaip buvo liepta); tuomet dalyvavo D. M. , R. V. ir trečiasis asmuo. Po to vėl skambino D. M. , nurodė susitikimo vietą, kur tiems patiems asmenims perdavė dar 3 000 Lt. Vėliau tą pačią sumą – 3 000 Lt perdavė trečią kartą, numetęs juos (kaip buvo liepiama) ant žemės. Pinigus, kuriuos privertė atiduoti nuteistieji, paėmė su bankomato kortele iš D. B. sąskaitos banke. Nukentėjusysis M. B. parodė, kad 2005 m. rugsėjo pradžioje D. M. ir R. V. vėl pradėjo reikalauti pinigų, šį kartą – 10 000 eurų arba 35 000 Lt, gąsdino banditais iš Kauno, grasino sudeginti ar susprogdinti namą, o R. V. be kita ko pasakė, kad nukentėjusysis gali ,,kristi kaip medžio lapas“. Su D. M. ir R. V. buvo susitikęs prie Minijos upės, tuomet šie nurodė, kad reikalaujamą pinigų sumą jis privalo atiduoti iki rugsėjo 23 dienos. Pinigų buvo reikalaujama ir skambinant telefonu, kalbėjo trečias asmuo, kaip vėliau paaiškėjo – tai buvo M. T. . Nukentėjusysis M. B. pinigų prievartautojams aiškino neturintis jų reikalaujamos pinigų sumos, tačiau jautė grėsmę, suprato pavojų ir kai 2005 m. rugsėjo mėnesį buvo verčiamas perduoti pinigus, kreipėsi dėl to į policiją. Paskutinį kartą nuteistieji į susitikimo vietą (duomenys neskelbtini), atvyko automobiliu ,,Mercedes“ tamsintais stiklais, vienas jų liko automobilyje, o R. V. išlipo iš jo, kalbėjosi, sakė, kad 700-800 Lt, kuriuos nurodė turįs nukentėjusysis, yra per mažai. Šiuos pinigus R. V. nurodymu paliko šalikelėje ant žemės ir nuvažiavo. M. B. patvirtino, kad pinigų reikalavo ir grasino visi nuteistieji, tačiau negali pasakyti kas, be R. V. , atvyko į susitikimo vietą 2005 m. rugsėjo 22 d., nes pastarasis perspėjo nežiūrėti, kas yra automobilyje.

Nukentėjusiojo M. B. parodytas turto prievartavimo aplinkybes patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Apie tai, jog D. B. sąskaitoje banke esami pinigai 2005 m. gegužės-birželio mėnesį buvo paimami naudojantis VISA-ELECTRON kortele liudija (duomenys neskelbtini) pateiktų sąskaitų išrašai (t. 1, b. l. 103-104). Įvykio vietos apžiūros bei daiktų apžiūros protokolai (t. 1, b. l. 65-69, 109-114) patvirtina, jog 2005 m. rugsėjo 22 d. (duomenys neskelbtini), netoli stovinčio automobilio ,,Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojosi atvykęs į susitikimą su M. B. R. V. ir M. T. , šalikelėje aptikti 700 Lt kupiūromis po 100 Lt. Minėtas automobilis pagal laikiną transporto priemonės registracijos liudijimą priklauso R. V. (t. 1, b. l. 128).

Nuteistojo M. T. gynėjo apeliaciniame skunde minimi liudytojo L. B. – policijos pareigūno parodymai apie tai, kad jis neturėjo operatyvinių duomenų apie M. T. dalyvavimą prievartaujant turtą – pastarojo kaltę nei patvirtina, nei paneigia, juo labiau, kad tokie duomenys nėra įrodymai.

Pirmosios instancijos teismas, pasiremdamas nuteistojo D. M. bei nukentėjusiojo M. B. parodymais ir pripažindamas kaltais D. M. , R. V. bei M. T. , padarė teisingas išvadas. Nėra pagrindo teigti, jog D. M. apkalba R. V. ir M. T. . Tai liudija ir nukentėjusio asmens – M. B. parodymai, jog visi trys nuteistieji reikalavo pinigų, grasino sunaikinti jo turtą, vėliau gąsdino banditais iš Kauno ar netiesiogiai baugino kitokiu susidorojimu, jeigu šis neperduos jiems reikalaujamų sumų pinigų. Netikėti M. B. parodymais ir manyti juos esant melagingais nėra jokių prielaidų, juo labiau, kad M. T. jis nepažinojo, santykiai su R. V. nebuvo konfliktiški, priešingai – nei su vienu iš nuteistųjų jis nebendravo ir pastarąjį netgi mažiau pažinojo negu D. M. , kurio gimtadienyje, kaip paaiškino nukentėjusysis, jis kažkada dalyvavo. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybes, patvirtinančias visų nuteistųjų kaltę ir veikus juos bendrininkų grupe, nukentėjusysis M. B. nuosekliai tvirtino visoje bylos ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo eigoje.

Neginčytinai nustatyti faktai, kad gaunant iš M. B. pinigus, dalyvavo ne tik D. M. , bet ir R. V. , o vėliau - ir M. T. . To neneigia ir šiedu nuteistieji. R. V. patvirtino, kad 2005 m. gegužės mėnesio pabaigoje, kai važinėjantis (duomenys neskelbtini) sutiko M. B. , jis buvo kartu su D. M. , kuris kalbėjosi su nukentėjusiuoju. Sekantį kartą susitikimas įvyko prie Minijos. Vieną kartą (2005 m. rugsėjo 22 d.) M. B. atvažiavęs būtent jam (R. V. ) perdavė pinigus, tuomet netrukus privažiavo policijos pareigūnai. Kitus susitikimus su nukentėjusiuoju neigė. Be to, nuteistasis paaiškino žinojęs, kad M. B. yra verslininkas, turi sodą, buvo sutikęs remti D. M. . Teisiamajame posėdyje perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 4, b. l. 152-153, t. 2, b. l. 117-119) R. V. teigė, kad tie parodymai teisingi. Taip apklaustas 2005 m. spalio 4 d. paaiškino, kad 2005 m. vasarą, po minėto susitikimo su M. B. važinėjant (duomenys neskelbtini), jo (R. V. ) vairuojamu ,,Mercedes Benz“, su D. M. nuvyko į parką, kur po kurio laiko atvažiavęs M. B. kažką įmetė į šiukšlių dėžę, iš kurios D. M. paėmė pinigus. Kitą kartą D. M. paprašytas vežė jį prie Minijos, pastarasis minėjo ketinąs pasiimti skolą, tačiau ar ją pasiėmė – nematė. Nepamena, ar šįkart kas nors dar važiavo. R. V. parodė, kad 2005 m. rugsėjo mėnesį D. M. paprašytas važiavo link Kvietinių kaimo paimti iš M. B. pinigus, kuriuos esą šis buvo skolingas D. M. . Kartu vyko ir M. T. . Kai atvažiavo M. B. , M. T. sėdėjo automobilyje (,,Mercedes Benz 260“), o jis (R. V. ) stovėjo netoliese. Trumpai pasikalbėjo su nukentėjusiuoju, tačiau apie ką – negali pasakyti, po to pastarasis kažką padėjęs šalikelėje nieko nesakęs išvažiavo. Nespėjus paimti pinigų buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Nuteistasis M. T. parodė, kad 2005 m. rugsėjo mėnesio pradžioje D. M. paprašytas paskambino M. B. , kurio nepažinojo, kadangi pastarasis buvo skolingas D. M. , o šis – jam (M. T. ) liko neatidavęs 1 500 Lt už parduotą automobilį. Telefoninio pokalbio metu M. B. sakė tai, ką nurodė D. M. , tai yra, kad reikia važiuoti link Kretingos, paimti pinigus. To pokalbio metu kartu buvo ir R. V. . Skambindamas M. B. pasinaudojo D. M. telefonu, iš viso jam skambino 5-6 kartus, kiek – tiksliai pasakyti negali. M. T. paaiškino, kad buvo kalbama iš pradžių apie 3-5 tūkstančius, vėliau – apie 10 000 eurų; manė, kad D. M. , būdamas sportininkas, teikė verslininkui M. B. apsaugą, už kurią pastarasis šiam buvo skolingas. Prieš važiuojant paimti pinigų nukentėjusiajam paskambino ir su juo kalbėjosi D. M. , tačiau šio pokalbio negirdėjo, taip pat negali tiksliau atpasakoti savo paties pokalbių su nukentėjusiuoju turinio, teigia, jog negrasino. Patvirtino, kad byloje užfiksuoti duomenys apie telefoninius pokalbius atitinka tikrovę, juos išklausęs teisiamajame posėdyje M. T. patvirtino, jog tai jis kalbėjosi su nukentėjusiuoju M. B. (t. 4, b. l. 91-98). Nuteistasis paaiškino, kad pasiimti iš M. B. pinigų (2005 m. rugsėjo 22 d.) D. M. nevažiavo (nes buvo užsiėmęs darbe), todėl nuvažiavo jis, bet buvo sulaikytas policijos pareigūnų (kartu su R. V. ). Be to, ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 14-17) M. T. parodė apie tai, kad pas jį į namus atvykdavo D. M. ir R. V. , kuriems dalyvaujant bei nurodžius ką sakyti jis skambindavo ir kalbėdavosi su M. B. . 2005 m. rugsėjo 22 d. R. V. automobiliu abu nuvyko pas D. M. , iš kurio telefono vėl paskambino nukentėjusiajam, sutarė susitikti. Iš pokalbio (telefoninio) su M. B. sužinojęs, kad šis teturi 700 Lt, apie tai informavo D. M. ir R. V. , tuomet D. M. pats paskambino nukentėjusiajam ir po pokalbio su juo pasakė, jog reikia ir šią sumą paimti. Tuo tikslu jis (M. T. ) ir R. V. nuvyko į sutartą vietą, kur atvyko ir nukentėjusysis, su pastaruoju susitiko ir kalbėjosi R. V. , o jis liko sėdėti automobilyje. Matė, kad M. B. kažką darė pasilenkęs kelkraštyje, apie tai, kad ten padėjo pinigus – sužinojo tik iš policijos pareigūnų, netrukus atvažiavusių į įvykio vietą. Pasak nuteistojo M. T. jis liepęs M. B. perduoti pinigus įdedant juos į šiukšliadėžę todėl, kad tiesiog nenorėjęs painiotis į svetimus reikalus.

Esant išdėstytiems įrodymams, kolegija konstatuoja, kad prievartaujant iš nukentėjusiojo M. B. pinigus kartu su D. M. , kaip bendravykdytojai dalyvavo: 2005 m. gegužės-birželio mėnesį – ir R. V. (bei tyrimo nenustatytas asmuo), o 2005 m. rugsėjo mėnesį – R. V. ir M. T. . Tai nustatyta ne tik nuteistojo D. M. , nukentėjusiojo M. B. parodymais, bet netiesiogiai liudija ir įvykių eigos faktinės aplinkybės, kurias iš dalies patvirtino patys nuteistieji R. V. bei M. T. . Iš jų paaiškinimų seka, kad šie asmenys aktyviai dalyvavo palaikant ryšius su nukentėjusiuoju, kartais netgi nesant D. M. , gaunant iš jo pinigus, kuriuos šis perduodavo padėjęs juos į šiukšliadėžę ar kelkraštyje. Be to, antrojo įvykio eigoje (2005 m. rugsėjo mėnesį) M. T. telefoninių pokalbių, kurių jis neneigia, metu suinteresuotai primygtinai reikalavo, kad nukentėjusysis perduotų ,,tų pačių žmonių“ nurodytą pinigų sumą, kurią atvykęs į susitikimo vietą įmestų į šiukšlių dėžę. Šių pokalbių turinys visiškai prieštarauja nuteistojo M. T. versijai esą jis buvo informuotas tik apie tai, kad M. B. skolingas D. M. . Neįtikėtina, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis R. V. ir M. T. dalyvavimas įvykiuose buvo atsitiktinis, ir priešingai – D. M. parodymai apie šių nuteistųjų, kaip bendravykdytojų turto prievartavime vaidmenį – atitinka tikrovę, iš esmės sutampa su nukentėjusiojo M. B. parodymais. Akivaizdu, kad R. V. ir M. T. siekia išvengti atsakomybės ar sušvelninti jos laipsnį, ką liudija ir jų paaiškinimų turinys, iš kurio matyti, kad jie vengia sakyti tiesą, teigdami neprisimenantys daugelio svarbių aplinkybių – R. V. esą nepamena ar skambino telefonu M. B. , M. T. – nepamena pokalbių turinio, būdami kartu abu negirdėję, apie ką kalbėjosi D. M. su nukentėjusiuoju. R. V. , kuris parodė nebendravęs su M. B. , negalėjo paaiškinti, kodėl pastarojo telefono abonento numeris buvo įtrauktas į jo mobilaus ryšio telefono atmintį. Be to, R. V. bei M. T. parodymai tarpusavyje prieštaringi. Antai, pagal M. T. paaiškinimus apie 2005 m. įvykį, R. V. buvo kartu su D. M. , atvykdavo pas jį į namus, dalyvavo kai jis telefonu reikalavo iš M. B. pinigų, ir tai darė jų nurodymu, o vėliau nuvykus į susitikimą, kai 2005 m. rugsėjo 22 d. nukentėjusysis atvežė pinigus, R. V. su pastaruoju kalbėjosi. Tuo tarpu R. V. šias aktyvaus savo dalyvavimo aplinkybes neigia. Tai, kad iš nukentėjusiojo buvo reikalaujama skolos (kaip kad tvirtina R. V. , M. T. ), be M. B. parodymų, paneigia ir D. M. parodymai, kad jam nukentėjusysis neprivalėjo grąžinti skolos, todėl akivaizdu, kad teigti R. V. ir M. T. nesamus dalykus D. M. neturėjo tikslo, to jis ir nedarė. Antra vertus, nėra normalu atsiimti teisėtą skolą kiekvieną kartą metant pinigus į šiukšliadėžę ar pakelėje; reikalavimai perduoti pinigus tokiu būdu liudija ne ką kitą, o atsiribojimą nuo įkalčių, apsidraudimą nuo demaskavimo, jeigu būtų pranešta teisėsaugos pareigūnams.

Taigi, įrodymų visumos pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad visi nuteistieji veikė bendrai ir tikslingai, siekiant priversti nukentėjusįjį perduoti jiems atitinkamas sumas pinigų. D. M. ir M. B. parodymais nustatyta, jog R. V. ir M. T. buvo žinomos reikalaujamų iš nukentėjusiojo pinigų sumos. Be to, byloje esančių telefoninių pokalbių turinys patvirtina, kad – skyrium imant – M. T. taip pat buvo žinoma reikalaujama suma – 10 000 eurų.

Nuteistųjų D. M. , R. V. ir M. T. bendri veiksmai atitinka nusikaltimo – turto prievartavimo – sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius: reikalaujant pinigų už tariamą apsaugą ar net neprisidengiant tokia apsauga, nukentėjusiajam M. B. buvo grasinama, sukurta situacija, kuri vertė jį bijoti, kad, neįvykdžius reikalavimų – nesumokėjus nurodytų sumų (pirmuoju atveju – 10 000 Lt, antrą kartą – 10 000 eurų arba 35 000 Lt, jis praras turtą – bus susprogdintas jo namas, atsiras žalingos pasekmės jam pačiam (teiginiais, kad atvažiuos banditai ir bus blogai, žodžiais ,,gali kristi kaip medžio lapas“, netiesiogiai bet neabejotinai išreikšti grasinimai susidoroti fiziškai). Tiek 2005 m. gegužės-birželio mėnesiais (D. M. , R. V. ), tiek 2005 m. rugsėjo mėnesį (D. M. , R. V. , M. T. ) prievartaudami nukentėjusiojo turtą kaltininkai suprato savo veiksmų esmę, veikė sąmoningai ir vieningai. Tokiu būdu, veikdami grupe iš anksto susitarusių asmenų, tyčia, neturėdami teisėto pagrindo atvirai vertė M. B. perduoti 10 000 Lt – D. M. ir R. V. veika šioje dalyje teisingai kvalifikuota pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, o vėliau, po to, kai nurodyti asmenys išreikalavo 9 000 Lt, kilus naujam sumanymui – perduoti didelės vertės turtą – 10 000 eurų arba atitinkamai 35 000 Lt – D. M. , R. V. ir M. T. – tuo padarydami BK 181 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą. Nusikalstamos veikos baigtos, nes buvo atlikti visi veiksmai, sudarantys nurodytų nusikaltimų sudėties požymius (grasinant pateikti reikalavimai perduoti turtą). Materialinės pasekmės – didelės turtinės žalos padarymas kaip nusikaltimą kvalifikuojantis požymis būtinas BK 181 straipsnio 2 dalyje numatytai veikai, kai reikalaujant perduoti turtą padaroma didelė turtinė žala.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad nuosprendis toje dalyje, kur nuteistieji pripažinti kaltais, įvykdę minėtas nusikalstamas veikas – teisėtas ir pagrįstas, R. V. ir M. T. išteisinti ar perkvalifikuoti jų veikas nėra jokio pagrindo.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

Nuteistajam D. M. paskirta bausmė – teisinga, ji atitinka BK 54 straipsnio nuostatas. Šis asmuo įvykdė du nusikaltimus – apysunkį ir sunkų, už kuriuos nustatytos bausmės - žymiai mažesnė negu baudžiamajame įstatyme numatytos vienos iš bausmių rūšių – laisvės atėmimo – vidurkis (pagal BK 181 straipsnio 1 dalį) ir artima minimaliai įstatymo sankcijoje numatytai bausmės ribai (pagal BK 181 straipsnio 3 dalį). Teismas pagrįstai pripažino esant atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikos padarytos bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad kaltininkas savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliaciniame skunde nepamatuotai teigiama, jog nuosprendyje pripažinta atsakomybe sunkinančia aplinkybe ir tai, jog D. M. buvo aktyvus nusikaltimo vykdytojas, nes iš tiesų ši aplinkybė nurodyta kaip viena iš tų, į kurias atsižvelgiama skiriant bausmę kaip to ir reikalauja baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės skyrimo pagrindai.

Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, jog D. M. anksčiau neteistas, dirbo ir mokėsi. Be to, jis teigiamai charakterizuojamas. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, įvertinus padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, teismo paskirtoji bausmė tiek už kiekvieną veiką skyrium, tiek ir galutinė, kuri yra mažesnė negu vidurkis bausmės, numatytos įstatymo už padarytą sunkų nusikaltimą, nėra aiškiai per griežta, atitinka BK 61 straipsnio nuostatas, o taip pat BK 63 straipsnio numatytus bausmių subendrinimo reikalavimus. Pažymėtina, kad D. M. vaidmuo nusikaltimų padaryme nebuvo antraeilis, o iš tiesų jis buvo pakankamai aktyvus vykdytojas, tačiau jam paskirta švelnesnė bausmė negu kitiems bendravykdytojams. Kolegijos manymu, tai pamatuota tuo, jog D. M. nusikalto pirmą kartą, be to, iš esmės prisipažino padaręs nusikaltimus. Vienok pastaroji aplinkybė pagrįstai nepripažinta atsakomybę lengvinančia, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, ikiteisminio tyrimo eigoje šis nuteistasis iš pradžių neigė kaltę, o ir vėliau siekė švelninti savo atsakomybės laipsnį kai kurias reikšmingas aplinkybes neigdamas, po to dalį jų patvirtindamas, tačiau menkindamas savo vaidmenį (pavyzdžiui, aiškino nežinojęs apie reikalaujamos 10 000 eurų sumos dydį). Jis buvo sulaikytas pagal nukentėjusiojo parodymus, iš dalies šio nuteistojo kaltę patvirtino ir kiti nuteistieji – R. V. ir M. T. , paaiškindami apie D. M. vaidmenį. Dėl to apeliacinio skundo teiginiai, kad davė nuoseklius parodymus, padėjo policijos pareigūnams bei teismui nustatyti byloje tiesą – nevisiškai atitinka tikrovę ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės nėra. Kolegija daro išvadą, kad taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti D. M. švelnesnę negu numato įstatymas bausmę, ar kitu būdu švelninti nuosprendžiu paskirtą bausmę – nėra pakankamo pagrindo.

Atmestini nuteistojo R. V. apeliacinio skundo argumentai, esą paskirtoji bausmė savo dydžiu neteisinga, nes veikos, numatytos BK 181 straipsnio 1 ir 2 dalyse – labai skirtingos. Kolegija konstatuoja, kad už turto prievartavimą paskirtos bausmės yra teisingos ir jos negali būti bendrinamos apėmimo būdu, nes padaryti nusikaltimai – apysunkis ir sunkus – pagal savo pavojingumą skiriasi nedaug (BK 11 straipsnis), yra tos pačios rūšies (BK 10 straipsnis), be to, veikos panašios savo pobūdžiu, kėsinimosi objektu. Už kiekvieną iš minėtų nusikaltimų paskirtos bausmės atitinka BK 54 straipsnio nuostatas, yra adekvačios įvykdytoms nusikalstamoms veikoms bei kaltininko asmenybei ir nėra per griežtos. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, tinkamai jas motyvavo, nustatė atsakomybę sunkinančią bei lengvinančią aplinkybes ir parinko bausmės rūšį bei dydį, kuris yra mažesnis negu įstatymo numatytos bausmės vidurkis. Tai, jog praeityje R. V. yra pagirtinai pasielgęs (2002 m. išgelbėjo skęstantį žmogų) nėra pakankamas pagrindas šiuo atveju švelninti bausmę, juo labiau, kad nuteistasis įvykdė keletą tyčinių nusikalstamų veikų. Vienok teismas, subendrindamas bausmes BK 63 straipsnio pagrindu, iš dalies sudedant visas bausmes, paskirtas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį remiantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, turėjo taikyti ir BK 63 straipsnio 5 dalyje numatytą bausmių apėmimo būdą bendrinant bausmę (30 parų areštą), paskirtą už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – nesunkų nusikaltimą, nes ši veika nuo kitų nuteistojo padarytų nusikaltimų labai skiriasi tiek savo pavojingumu, tiek pobūdžiu bei kėsinimosi objektu. Nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktą), bendrinant bausmes pagal BK 63 straipsnio 4 dalies, 5 dalies 2 punkto, 6 dalies taisykles ir atitinkamai nustatant galutinę subendrintą bausmę.

Nuteistajam M. T. , įvykdžiusiam sunkų nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalį, paskirta bausmė – teisinga. Pirmosios instancijos teismas nustatė šio kaltininko atsakomybę sunkinančią (veika padaryta bendrininkų grupe) ir lengvinančią (atlygino padarytą žalą) aplinkybes. Atsižvelgus į jas, o taip pat įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumą, M. T. kaltės formą, jo teistumą, paskirta bausmė, kuri žymiai mažesnė negu įstatymo sankcijoje už įvykdytą veiką numatytas bausmės vidurkis. Bausmių subendrinimo taisyklės nepažeistos. Kaip matyti iš nuosprendžio, prie paskirtosios bausmės už BK 181 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką (laisvės atėmimas 4 metams) teismas pridėjo ankstesniu nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmės dalį – 1 metus laisvės atėmimo. Iš bylos dokumentų (tame tarpe apeliacinės instancijos teismo papildomai gautų apie bausmės atlikimą) aišku, jog M. T. buvo nuteistas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu, kuriuo jam nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams bei 5 000 Lt bauda, pritaikius BK 75 straipsnį – laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau 2006 m. spalio 11 d. teismo nutartimi nuteistasis pasiųstas atlikti minėtu nuosprendžiu paskirtą bausmę ir tuo pagrindu buvo sulaikytas. Laisvės atėmimo vietoje (pradėjęs atlikti bausmę) jis yra nuo 2007 m. sausio 10 dienos, tai yra neatliktoji bausmės dalis sudaro mažiau negu 1 metus ir šiuo metu faktiškai M. T. vykdomas ankstesnis bei skundžiamas nuosprendžiais. Esant išdėstytoms aplinkybėms šiam nuteistajam turi būti įskaitytas į bausmę laikas, tai nuo 2007 m. sausio 10 d., kai vykdant ankstesnį – 2004 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį jis buvo sulaikytas, kadangi nei minėtame nuosprendyje, nei 2006 m. spalio 11 d. nutartyje neišspręstas bausmės atlikimo skaičiavimo klausimas, t. y. nenurodyta laisvės atėmimo bausmės pradžia. Nuteistojo M. T. gynėjo apeliaciniame skunde pateiktas prašymas šioje dalyje tenkinamas, nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Atmesti nuteistojo D. M. apeliacinį skundą.

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. birželio 5 d. nuosprendį nuteistųjų R. V. ir M. T. atžvilgiu.

Nuteistajam R. V. , pripažintam kaltu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, už šias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi subendrinti taikant dalinio sudėjimo bei bausmių apėmimo būdus ir galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams, 11 (vienuolikai) mėnesių ir 10 dienų.

Nuteistajam M. T. į bausmės laiką įskaityti sulaikymą nuo 2007 m. sausio 10 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.