- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-23
- Bylos Nr.
- I-70-279/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00405-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- I. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Procesinių sprendimų administracinėse bylose kategorijos: 20.1.; 20.2.1.1.; 20.2.1.2.; 20.2.3.2.; 55.1.3.
2017 m. vasario 23 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. G. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas I. G. 2016 m. rugpjūčio 25 d. skundu ir 2016 m. rugsėjo 16 d. bei 2016 m. spalio 13 d. patikslintais skundais (b. l. 3-7, 18-22, 34-38) (toliau – ir skundas) kreipėsi į teismą ir prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio AVPK, ir atsakovės atstovas), priteisti 2 100 Eurneturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje paaiškino, kad skirtingais laikotarpiais, t. y. 2012 m. birželio 18 d. – 25 d., 2012 m. rugsėjo 10 d. – 17 d., 2012 m. gruodžio 3 d. – 10 d., iš viso 21 parą buvo laikomas netinkamomis sąlygomis Rokiškio rajono policijos komisariato (toliau – ir Rokiškio r. PK) areštinės kamerose Nr. 14 ir Nr. 16. Teigė, kad Rokiškio r. PK areštinės kamerose ant sienų buvo pelėsis, dėl ko nebuvo įmanoma kvėpuoti; kamerose langai neatsidarydavo, todėl nebuvo galima jų išvėdinti. Žiemos metu būdavo šalta, drėgna. Čiužiniai ir pagalvės buvo drėgni, buvo juntamas šlapimo ir pelėsių kvapas. Paaiškino, kad kamerose nebuvo vėdinimo sistemos, sanitarinis mazgas įrengtas netinkamai, kadangi tai buvo skylė grindyse, iš kurios sklido nemalonus kvapas, praustuvė buvo surūdijusi, kiaura. Pareiškėjas taip pat teigė, kad Rokiškio r. PK areštinės pareigūnai elgėsi netinkamai, grasino auklėti, jei areštinėje laikomi asmenys skųstųsi. Tvirtino, kad maitinimas buvo netinkamas, davinys sumažintas, nekokybiškas. Nusiprausti po dušu galimybių nebuvo, todėl tekdavo praustis prausykloje. Teigė, kad visados skaudėdavo galvą, tačiau medicinos darbuotojai nebuvo kviečiami, vaistai nebuvo išduodami. Dėl netinkamų laikymo sąlygų pareiškėjas patyrė nervinę įtampą, kankindavo nemiga, prarado pasitikėjimą savimi ir aplinkiniais. Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai paaiškino, kad Rokiškio r. PK areštinėje nebuvo užtikrinta teisė pasivaikščioti lauke 8 val. Pareiškėjo teigimu, neužtikrinant tinkamų laikymo sąlygų Rokiškio r. PK areštinėje, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis. Paaiškino, kad į teismą skundu kreipėsi tik 2016 m. rugpjūčio mėn. kadangi, kad buvo psichologiškai palaužtas, būdamas pataisos namuose daug dirbo, mokėsi. Remdamasis skunde išdėstytais argumentais, pareiškėjas prašė skundą tenkinti ir priteisti 1583,40 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Panevėžio AVPK atsiliepimu teismui (b. l. 46-48) su pareiškėjo skundu nesutiko, pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-1078, Rokiškio r. PK areštinė nuo 2016 m. balandžio 1 d. buvo uždaryta. Paaiškino, kad pareiškėjas Panevėžio AVPK Rokiškio r. PK areštinėje buvo laikomas nuo 2012 m. birželio 19 d. iki 2012 m. birželio 23 d. ir nuo 2012 m. rugsėjo 10 d. iki 2012 m. rugsėjo 17 d. kameroje Nr. 14 ir nuo 2012 m. gruodžio 3 d. iki 2012 m. gruodžio 10 d. kameroje Nr. 16. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad ginčo laikotarpiu Rokiškio r. PK areštinėje buvo įrengta oro vėdinimo sistema, kamerose įrengti turkiško tipo tualetai, kurie nuo gyvenamosios patalpos atskirti 1 metro aukščio pertvara. Paaiškino, kad pagal vidaus tvarkos taisyklių nuostatas, areštinėje laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu kamerose. Teigė, kad Rokiškio r. PK areštinėje minkštasis inventorius buvo išduodamas ir tvarkomas vadovaujantis higienos normų reikalavimais. Pažymėjo, kad areštinėje laikomiems asmenims užtikrinama teisė gauti nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, tuo tikslu teritorinėse policijos įstaigose įsteigtos slaugytojų pareigybės, esant būtinumui, kviečiama greitoji medicinos pagalba. Atsakovės atstovo teigimu, pareiškėjo teiginiai dėl pareigūnų elgesio ir netinkamo maitinimo yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Panevėžio AVPK, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK)1.125 straipsnio 8 dalimi ir 1.127 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos, patirtos jį laikant Rokiškio r. PK areštinėje 2012 m., atlyginimo, prašė taikyti ieškinio senatį ir skundą atmesti.
Lietuvos valstybei atstovaujančio Panevėžio AVPK atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką atsakovės atstovui pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl neturtinės žalos, patirtos neužtikrinant tinkamų suėmimo vykdymo sąlygų Panevėžio AVPK Rokiškio r. PK areštinėje skirtingais laikotarpiais nuo 2012 m. birželio 18 d. iki 2012 m. birželio 25 d., nuo 2012 m. rugsėjo 10 d. iki 2012 m. rugsėjo 17 d. ir nuo 2012 m. gruodžio 3 d. iki 2012 m. gruodžio 10 d., atlyginimo. Lietuvos valstybei atstovaujantis Panevėžio AVPK atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Panevėžio AVPK Rokiškio r. PK areštinėje buvo laikomas nuo 2012 m. birželio 19 d. iki 2012 m. birželio 23 d., nuo 2012 m. rugsėjo 10 d. iki 2012 m. rugsėjo 17 d. ir nuo 2012 m. gruodžio 3 d. iki 2012 m. gruodžio 10 d., tuo tarpu remiantis atsakovės atstovo su atsiliepimu pateiktos „Areštuotojo judėjimo registracijos“ žurnalo kopijos duomenimis, matoma, kad pareiškėjas Panevėžio AVPK Rokiškio r. PK areštinėje buvo laikomas 2012 metais: birželio 19 d. – 25 d.; rugsėjo 10 d. – 17 d.; gruodžio 3 d. – 10 d. (b. l. 50). Teismas neturi pagrindo abejoti rašytiniuose įrodymuose užfiksuotais duomenimis, todėl sprendžia, kad pareiškėjas Panevėžio AVPK Rokiškio r. PK areštinėje buvo laikomas 2012 m. skirtingais laikotarpiais nuo birželio 19 d. iki birželio 25 d., nuo rugsėjo 10 d. iki rugsėjo 17 d. ir nuo gruodžio 3 d. iki gruodžio 10 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje numatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK nustatyta tvarka. Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikytinas CK 6.271 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Aptariamoje įstatymo normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra tai, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė. Toks subjekto ypatumas lemia, kad valstybės civilinei atsakomybei atsirasti kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, kt.).
Nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir CK normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A6-317/2007,2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A525-850/2010,2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011ir kt.). CK 1.124 straipsnyje įtvirtinta ieškinio senaties samprata, pagal kurią ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį.PagalCK1.127straipsnio1dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Tai reiškia kad įstatymų leidėjas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį garantuojamas pažeistos teisės gynimas, siekia ne tik užtikrinti subjektyvinės teisės gynimą, bet ir sukurti stabilius teisinius santykius. Be to, ieškinio senatis skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą bei suteikia garantiją kitai teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Taigi, jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia skundo, tai kitai teisinio santykio šaliai atsiranda pagrindas tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako ketinimų ginti savo teises ir teisėtus interesus, arba nemano, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti.
Ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Todėl tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A556-150/2011; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011). Nagrinėjamoje byloje Lietuvos valstybę atstovaujantis Panevėžio AVPK atsiliepime išreiškė prašymą pareiškėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieškinio senatį (b. l. 48).
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas Panevėžio AVPK Rokiškio r. PK areštinėje buvo laikomas 2012 m.: nuo birželio 19 d. iki birželio 25 d., nuo rugsėjo 10 d. iki rugsėjo 17 d. ir nuo gruodžio 3 d. iki gruodžio 10 d. (b. l. 50). Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas skundą dėl žalos atlyginimo teismui per pašto įstaigą išsiuntė 2016 m. rugpjūčio 26 d. (patikslintus skundus – 2016 m. rugsėjo 16 d. ir 2016 m. spalio 14 d.), t. y. praėjus beveik ketveriems metams nuo pareiškėjo nurodyto ginčo laikotarpio pabaigos. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.Vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių laikymo Rokiškio r. PK areštinės kamerose sąlygų, konstatuojama, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuojamas senaties terminas. Darydamas šią išvadą, teismas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje aptariamos senaties termino taikymą reguliuojančios teisės normos (2013 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.).
Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1295-575/2015, 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1408-575/2015). Sprendžiant klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).
Spręsdamas dėl ieškinio senaties terminą sąlygojusių priežasčių, teismas atsižvelgia į teismo posėdyje pareiškėjo pateiktus paaiškinimus. Pareiškėjas teigė, kad skundu dėl neturtinės žalos, patirtos 2012 m. jį laikant Rokiškio r. PK areštinėje, į teismą jis kreipėsi tik 2016 m., kadangi būdamas pataisos namuose daug dirbo, mokėsi, todėl neturėjo laiko parengti skundą. Šiuo aspektu, teismas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog ginčo laikotarpiu, jis nežinojo ar negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas sprendžia, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra pripažintinos svarbiomis, senaties termino praleidimą sąlygojusiomis, priežastimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-550-575/2015; 2014 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1559/2014). Teismastaip pat pažymi, kad teismo posėdyje pareiškėjas valios dėl senaties termino atnaujinimo neišreiškė. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, sprendžiama, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai dėl galimai netinkamų jo laikymo sąlygų Rokiškio r. PK areštinėje 2012 m. nebuvo tokio masto, kad patirdamas juos, nurodytu ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų siekęs pasinaudoti teismine ir neteismine pažeistų teisių gynyba.
Įvertinus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neįvardijo konkrečių priežasčių, kurios jam objektyviai sutrukdė ir neleido per nustatytą terminą kreiptis į teismą, siekiant apginti savo galimai pažeistas teises. Nenustačius, jog CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą pareiškėjas praleido dėl svarbių, t. y. nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, Lietuvos valstybei atstovaujančio Panevėžio AVPK prašymu, pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo taikomas ieškinio senaties terminas ir pareiškėjo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo I. G. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.