- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-08
- Bylos Nr.
- 2S-241-253/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, A. B.
- Ieškovas
- B. B.
- Trečiasis asmuo
- Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Šilutės rajono savivaldybės administracija, F. L. B. P.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017‑10‑20 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės B. B. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir A. B., tretieji asmenys Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Šilutės rajono savivaldybės administracija, F. L. B. P. teisių perėmėjai S. (S.) D. J., E. (E.) J. ir R. V., G. A., A. A., I. V., notarė S. D. dėl apskrities viršininko įsakymo ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties iš dalies pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje ieškovė B. B. pateikė rašytinį pareiškimą, juo atsisakė pareikšto ieškinio atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir A. B. dėl apskrities viršininko įsakymo ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo dalies pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo. Ieškovė patvirtino, kad ieškinio atsisakymo pasekmės jai yra žinomos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017-10-20 nutartimi nutarta priimti ieškovės B. B. atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukti. Taip pat teismas nutarė: priteisti iš ieškovės B. B. atsakovui A. B. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakovui A. B. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės B. B. 12,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 41,94 Eur bylinėjimosi išlaidų ir iš atsakovo A. B. 41,94 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, kad yra pagrindas priimti ieškovės atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų ir civilinę bylą nutraukti. Vertindamas atsakovo A. B. prašymą priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, teismas nustatė, kad ginčas tarp šalių kilo dėl privažiavimo į ieškovės sodybą, bylos nagrinėjimo metu ieškovės reikalavimas iš esmės patenkintas – po bylos iškėlimo Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2016-11-24 sprendimu Nr. T1-506 įrengtas privažiavimas į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Šiuo keliu gali naudotis ir ieškovė patekdama į savo sodybą. Teismas atsakovo prašymą tenkino iš dalies – sumažintino jo prašomų priteisti išlaidų dydį ir jas priteisė atsakovui A. B. iš ieškovės bei atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos po 500 Eur. Taip pat teismas išsprendė klausimus dėl kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria numatyta priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakovui A. B. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.Apeliantė nurodo, kad atsakovas A. B. prašė priteisti iš ieškovės 1 898,32 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantės nuomone, nemotyvuota, kodėl atsakovė turi atlyginti kitam atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir ieškovei jos yra mažinamos. Teismas neatsižvelgė, kad vieta, kur įrengtas privažiavimas, nėra Lietuvos Respublikos žemė, atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos jos nevaldo patikėjimo teise ir negalėjo toje vietoje priimti jokių sprendimų dėl privažiavimo įrengimo, t. y. (duomenys neskelbtini) yra privataus asmens. Apeliantės teigimu, jos veiksmuose nėra kaltės.Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą 2017-10-20 nutartį, priėmė ieškovės B. B. atsisakymą nuo ieškinio, civilinę bylą nutraukė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas A. B. pareiškė prašymą priteisti jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovės. Pirmosios instancijos teismas atsakovo A. B. prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį sumažino ir priteisė jas lygiomis dalimis (t. y. po 500 Eur) iš ieškovės B. B. ir iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl atsakovo A. B. turėtų bylinėjimosi išlaidų dalies priteisimo iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teisėtumo ir pagrįstumo. Kitos pirmosios instancijos teismo nutarties dalys apeliacine tvarka neapskųstos.Atskiruoju skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė turi atlyginti dalį kito atsakovo A. B. turėtų bylinėjimosi išlaidų. Šią poziciją apeliantė grindžia motyvais, kad apeliantės veiksmuose nėra kaltės.CPK 94 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad civilinę bylą nutraukus bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014).Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo nutraukta ieškovei atsisakius ieškinio. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme 2017-10-02 gautame ieškovės B. B. rašytiniame pareiškime ieškovės ieškinio atsisakymo priežastys nenurodytos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp šalių buvo ginčas dėl privažiavimo į ieškovės sodybą, o bylos nagrinėjimo metu ieškovės reikalavimas iš esmės patenkintas. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas grindė nustatyta aplinkybe, kad po bylos iškėlimo Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2016-11-24 sprendimu Nr. T1-506 įrengtas privažiavimas į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) gatvės, o šiuo privažiavimu gali naudotis ir ieškovė, patekdama į savo sodybą.Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog vieta, kurioje įrengtas privažiavimas nėra Lietuvos Respublikos žemė, dėl to Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos negali toje vietoje priimti jokių sprendimų dėl privažiavimo įrengimo. Apeliantė pažymi, kad (duomenys neskelbtini) yra privataus asmens; ne Lietuvos Respublikos žemės ir gatvių, vadovaujantis Kelių įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, apeliantė nevaldo patikėjimo teise, tai yra savivaldybės kompetencija. Taip pat apeliantė nurodo, kad formuodama žemės sklypą atsakovui vadovavosi teritorijų planavimo dokumentais, per formuojamą sklypą nebuvo numatyti sprendiniai, susiję su gatve, akligatviu ar kitu privažiavimu, o B. B. sklypas pastatui eksploatuoti nesuformuotas ir apeliantė negali ir negalėjo spręsti ieškovės keliamų problemų teisės aktų nustatyta tvarka.Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovės B. B. reiškiami ieškinio reikalavimai dėl dalies apskrities viršininko įsakymo ir dalies valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo arba servituto nustatymo buvo siejami su siekiu sudaryti ieškovei galimybe patekti prie savo namo iš (duomenys neskelbtini) gatvės asfaltuotu akligatviu pro atsakovo namą (duomenys neskelbtini) iki ieškovės namo (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismo akcentuojamu Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2016-11-24 sprendimu Nr. T1-506 privažiavimas, kuriuo galės naudotis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyventojai, įrengtas iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini), t. y. privažiavimas įrengtas kitoje vietoje. Taip pat matyti, kad minėtą sprendimą priėmė ne apeliantė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, o kita institucija.Nutraukus civilinę bylą skundžiama teismo nutarties dalimi bylinėjimosi išlaidų dalis priteista iš apeliantės, kaip atsakovės, kitam byloje dalyvavusiam atsakovui. Iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atsižvelgė į faktines aplinkybes, kad ieškovė gali patekti į savo sodybą, taip pat į bylos sudėtingumą bei vadovavosi teisingumo ir protingumo principais. Tačiau nurodyti pirmosios instancijos teismo motyvai nesudaro pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju visos klausimui dėl atsakovo A. B. bylinėjimosi išlaidų dalies, priteistos iš apeliantės, paskirstymo byloje išspręsti reikšmingos aplinkybės buvo išsamiai ištirtos iš įvertintos.Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintas bylos šalių elgesys bylos nagrinėjimo metu, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, šių priežasčių sąsajumas su kitų bylos šalių elgesiu. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį įvertinamos priežastys, nulėmusios tiek ieškinio pareiškimą, tiek vėlesnį jo atsisakymą: svarbus ieškinio padavimo priežasčių identifikavimas, taip pat, ar ieškinio atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, ar ieškinio pareiškimo atsisakymą nulėmė kitos šalies elgesys. Nagrinėjamu atveju atsakovui A. B. iš apeliantės priteistų bylinėjimosi išlaidų susidarymo, ieškovės ieškinio atsisakymo ir apeliantės procesinio elgesio priežastingumas tinkamai neįvertinas.Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad priimant skundžiamą teismo nutarties dalį neištirtos visos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės nagrinėjamam klausimui teisingai išspręsti ir tinkamai taikyti proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į apeliacijos paskirtį, apeliantės atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama teismo nutarties dalis naikintina ir klausimas dėl dalies atsakovo A. B. prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų priteisimo perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017‑10‑20 nutarties dalį, kuria nutarta priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakovui A. B. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų ir klausimą dėl šios atsakovo A. B. bylinėjimosi išlaidų dalies priteisimo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.