- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-08
- Bylos Nr.
- 2A-96-450/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26986-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Neringa Švedienė, Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- V. Š.
- Trečiasis asmuo
- VĮ ,,Registrų centras“
- Kategorijos
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. ir atsakovo V. Š. (V. Š.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas visiškai, priešieškinis tenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui V. Š. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo VĮ ,,Registrų centras“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė G. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė atidalinti turtą iš bendros dalinės nuosavybės su atsakovu V. Š., ieškovei paskirti nuosavybėn butą projekte suformuotą kaip turtinį vienetą NT 1 su bendro ploto 44,88 kv. m. dydžio patalpomis projekte pažymėtomis žaliais brūkšniais ir indeksais: 1-1 koridoriumi, 2,34 kv. m.; 1-2 koridoriumi, 1,35 kv. m.; 1-3 san. mazgu, 4,80 kv. m.; 1-4 koridoriumi, 4,56 kv. m.; 1-5 kambariu, 5,56 kv. m.; 1-6 kambariu-virtuve, 23,58 kv. m.; 1-8 koridoriumi, 1,80 kv. m.; 1-9 tualetu, 0,80 kv. m.; atsakovui V. Š. paskirti nuosavybėn butą projekte suformuotą kaip turtinį vienetą NT 2 su bendro ploto 48,81 kv. m. dydžio patalpomis projekte pažymėtomis raudonais brūkšniais ir indeksais: 1-10 kambariu, 14,26 kv. m.; 1-11 kambariu, 22,91 kv. m.; 1-12 san. mazgu, 2,00 kv. m.; 1-13 koridoriumi, 4,40 kv. m.; 1-14 virtuve, 5,24 kv. m.; įpareigoti atsakovą netrukdyti atlikti buto, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimą pagal pateiktą parengtą buto atidalijimo projektą ir įrengiant dujinę sistemą, dujų rekonstrukcijos techninį darbo projektą; priteisti ieškovei iš atsakovo 1580,60 Eur dydžio kompensaciją, projekto įgyvendinimui iš atsakovo priteisti ½ darbų kainos – 369,50 Eur; priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškinį grindė tuo, kad ieškovė kartu su atsakovu yra keturių kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai: abiem priklauso po ½ dalį buto. Ieškovė atsakovui pasiūlė nusistatyti naudojimosi butu tvarką arba atsidalinti, tačiau atsakovas į prašymus nereagavo. Šiuo metu atsakovas leido bute gyventi savo vaikams, kurie užėmė didesnį negu ½ dalį buto. Ieškovė parengė buto atidalinimo projektą, kuris yra priimtinas ir atsakovui, kadangi jam atitenka ne mažesnis negu ½ buto plotas. Be to, patalpos būtų izoliuotos. Dalimi, kurioje suformuotas jam atidalintas butas, atsakovas nuolat naudojasi, jos buto dalis sudarytų 44,88 kv. m., o atsakovo - 48,81 kv. m., kadangi kitaip buto be neproporcingos žalos jo paskirčiai negalima atidalinti, atsakovui atitenka nuosavybės teise didesnio ploto butas, todėl už atsakovui nuosavybėn atitenkančią didesnę buto dalį ieškovei turėtų būti priteista kompensacija. Pažymėjo, jog atsakovas, prašydamas atidalinti butą, nepateikia jokio atidalijimo projekto. Ieškovė nesutinka, jog buvo susitarimas dėl atsakovui priklausiančios didesnės buto dalies, nes ieškovė nesukūrė jokio pagrindo atsakovui taip manyti, atsakovas naudojasi didesne buto dalimi neteisėtai. Nors atsakovas nurodo, jog jis virtuvėje, plane pažymėta 1-7, savo lėšomis yra padaręs remontą, įrengęs naują katilą, tačiau vykdant šiuos remonto darbus ieškovės sutikimo nebuvo gauta, todėl šiuo atveju visi atsakovo atlikti darbai laikytini bendro turto pagerinimu. Ginčas dėl komunalinių mokesčių vyksta seniai, atsakovas yra praleidęs senaties terminą. Be to, atsakovas nepateikė detalios skolos išklotinės ir įrodymų apie skolą, tačiau teismo posėdžio metu sutiko sumokėti dalį atsakovo sumokėtų komunalinių ir kitų mokesčių.Atsakovas V. Š. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio su ieškove G. M. keturių kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), suformuojant buto patalpas nekilnojamojo turto kadastro ir registro plane pažymėtais indeksais: 1-8 koridorių turintį 1,80 kv. m..; 1-7 virtuvę, turinčią 11,70 kv. m.; 1-9 tualetą, turintį 0,80 kv. m.; 1-10 kambarį, turintį 14,26 kv. m.; 1-11 kambarį, turintį 22,11 kv. m.; 1-12 san. mazgą, turintį 2 kv. m.; 1-13 koridorių, turintį 4.40 kv. m.; 1-14 virtuvę, turintį 5,24 kv. m. kaip atskirą nekilnojamąjį daiktą ir priteisiant jas atsakovo nuosavybėn; ieškovei priteisti nuosavybėn buto patalpas turto kadastro ir registro bylos plane pažymėtas indeksais: 1-1 koridorių, turintį 2, 34 kv. m.; 1-2 virtuvę, turinčią 4.40 kv. m.; 1-3 san. mazgą, turintį 2 kv. m.; 1-4 kambarį, turintį 4,78 kv. m.; 1-5 kambarį, turintį 5.65 kv. m; 1-6 kambarį, turintį 12,01 kv. m.; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 9 823,46 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę buto dalį; priteisti iš ieškovės 4 472 Eur atsakovo naudai už komunalines paslaugas bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Priešieškinį grindė tuo, jog jis nesutinka atlikti buto atidalijimo pagal į bylą pateiktus projektus bendromis lėšomis, nes atsakovo siūlomame atidalijime nereikalaujama papildomų investicijų bei išlaidų, o ieškovės pasiūlymas yra neracionalus, susijęs kaip su buto, taip su inžinerinės įrangos pertvarkymais ir rekonstrukcija, kas apsunkina daikto atidalijimą. 1993 m. atsakovas kartu su motina privatizuodami butą, susitarė, kad atsakovui teks 63/100 buto, o jo motinai 37/100 dalys, būtent tokiu santykiu ir buvo sumokėta už butą. Atsižvelgiant į tai, atsakovas naudojosi savo buto dalimi, o motina savo. 2005 m. po motinos mirties, tokiu pat būdu butu naudojosi ir ieškovė. Atsakovui priklauso didesnė buto dalis, jis naudojasi buto patalpomis nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos plane pažymėtais indeksais 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-14, kurių bendras plotas sudaro 63,11 kv. m., tačiau ieškovė prašo atidalinti ir jai priteisti patalpas, kurios plane pažymėtos indeksais 1-7 (plotas 11,70 kv. m.) ir tualetą indeksu 1-9 (0,80 kv. m. ploto). Patalpoje 1-7 įrengta virtuvė, ji pritaikyta šiai paskirčiai, privestos visos komunikacijos, prieš 3 m. padarytas remontas: įrengtas naujas dujų katilas, kuris kainavo 448,91 Eur, tačiau šią patalpą ieškovė nori atsidalinti sau, tokiu būdu atsakovas netektų naujo katilo ir dar turėtų sumokėti ieškovei piniginę kompensaciją. Mano, jog būtų tikslinga atidalinti patalpas tokiu principu, kaip jos buvo naudojamos virš 30 m. Pagal atsakovo pasiūlymą, jam atitenka 15,97 kv. m. daugiau negu priklausytų atidalijant turtą lygiomis dalimis, už šį skirtumą atsakovas sutinka sumokėti kompensaciją pinigais, tačiau nesutinka su ieškovės prašomos kompensacijos dydžiu, nes ji pritaikė ne realią, o numatomą rinkos kainą. Pasikonsultavęs su turto vertintoja, atsakovas mano, kad reali turto kaina – 58 000 Eur, todėl 1 kv. m. kaina – 615 Eur, kompensacijos dydis - 9 823,46 Eur. Be to, ieškovė niekada nemokėjo mokesčių už komunalines paslaugas, kurios tenka už jai priklausiančią buto dalį, aiškindama savo sunkia materialine padėtimi. Ieškovė žadėdavo grąžinti skolą, tačiau taip ir negrąžino. Nuo 1993 m. visi mokesčiai mokami atsakovo. Ieškovė skolinga už komunalines paslaugas nuo 2004 m. kovo 1 d., t. y. kai dovanojimo sutarties pagrindu įgijo dalį buto. Atsakovo mokėti mokesčiai nuo 2004 m. kovo 1 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. už dujas yra 8 753,44 Eur, už elektrą, vandenį ir kitas paslaugas nuo 2004 m. kovo 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 3 d. 3 40,76 Eur. Nuo 2009 m. rugsėjo ieškovė įsirengė skaitliuką ir pradėjo mokėti už elektrą. Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. už vandenį bei kitas paslaugas sumokėta 1 106,88 Eur. Šiuo metu atsakovas yra įrengęs šalto vandens skaitliuką, o ieškovė iki šiol naudojasi vandeniu nelegaliai. Atsakovas nuo 2013 m. iki 2015 m. padengdavo ieškovės įsiskolinimą tik už UAB ,,Antakalnio būstas‘‘ teikiamas paslaugas, viso 214,98 Eur. Už laikotarpį nuo 2004 iki 2015 m. kartu su ieškovės įsiskolinimu atsakovas už komunalines paslaugas sumokėjo 13 416 Eur, ką įrodo atsiskaitymo knygutės, todėl iš ieškovės atsakovui turėtų būti priteista 4 472 Eur. Be to, patalpoje 1b-1 sumontuotas dujinis katilas tiekia šilumą į visus bute esančius radiatorius, kas reiškia, jog ieškovė neturi atskiros šildymo sistemos. Prašė atnaujinti senaties terminą reikalavimui dėl skolos priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, o priešieškinį iš dalies bei atidalijo ieškovės G. M. turtą iš bendros dalinės nuosavybės su atsakovu V. Š.; ieškovei G. M. paskyrė nuosavybėn butą, esantį (duomenys neskelbtini), projekte suformuotą kaip turtinį vienetą NT 1 su bendro ploto 44,88 kv. m. dydžio patalpomis projekte pažymėtomis žaliais brūkšniais ir indeksais: 1-1 koridoriumi, 2,34 kv. m.; 1-2 koridoriumi, 1,35 kv. m.; 1-3 san. mazgu, 4,80 kv. m.; 1-4 koridoriumi, 4,56 kv. m.; 1-5 kambariu, 5,56 kv. m.; 1-6 kambariu-virtuve, 23,58 kv. m.; 1-8 koridoriumi, 1,80 kv. m.; 1-9 tualetu, 0,80 kv. m.
Atsakovui V. Š. paskyrė nuosavybėn butą, esantį (duomenys neskelbtini), projekte suformuotą kaip turtinį vienetą NT 2 su bendro ploto 48,81 kv. m. dydžio patalpomis projekte pažymėtomis raudonais brūkšniais ir indeksais: 1-10 kambariu, 14,26 kv. m.; 1-11 kambariu, 22,91 kv. m.; 1-12 san. mazgu, 2,00 kv. m.; 1-13 koridoriumi, 4,40 kv. m.; 1-14 virtuve, 5,24 kv. m.
Įpareigojo atsakovą netrukdyti atlikti buto, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimą pagal pateiktą parengtą buto (duomenys neskelbtini), atidalijimo projektą ir įrengiant dujinę sistemą, dujų rekonstrukcijos techninį darbo projektą.
Priteisė ieškovei G. M. iš atsakovo V. Š. 1580,60 Eur dydžio kompensaciją, 369,50 Eur projekto įgyvendinimo darbų kainos bei 105 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisė iš ieškovės G. M. atsakovui V. Š. 4051,55 Eur skolos bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. vasario 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisė iš ieškovės ir atsakovo po 5,22 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.
Teismas nustatė, kad ieškovei ir atsakovui priklauso po ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovui ½ buto priklauso pagal 1993 m. kovo 31 d. Pirkimo-pardavimo sutartį, o ieškovei pagal 2004 m. balandžio 8 d. dovanojimo sutartį. Atsakovas faktiškai naudojasi apie 2/3 buto patalpomis, o ieškovė apie 1/3 buto patalpų. Atsakovas buvo kreipęsis į teismą, prašydamas nustatyti, kad jis privatizavo 2/3 dalis, o jo motina 1/3 buto, tačiau 2008 m. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu ir 2009 m. Vilniaus apygardos teismo sprendimu jo ieškinys buvo atmestas. Nekilnojamojo turto registre nuo 1993 m. kovo 31 d. įregistruota, kad V. Š. nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto.Dėl buto atidalijimo. Teismas nustatė, kad ieškovė pateikė projektuotojo R. A. parengtą buto atidalijimo projektą, pagal kurį keturių kambarių butas dalijamas į du turtinius vienetus – butus. Ieškovė sau prašė atidalinti butą projekte suformuotą kaip turtinį vienetą NT 1 su bendro ploto 44,88 kv. m. dydžio patalpomis projekte pažymėtomis žaliais brūkšniais ir indeksais: 1-1 koridoriumi, 2,34 kv. m.; 1-2 koridoriumi, 1,35 kv. m.; 1-3 san. mazgu, 4,80 kv. m.; 1-4 koridoriumi, 4,56 kv. m.; 1-5 kambariu, 5,56 kv. m.; 1-6 kambariu-virtuve, 23,58 kv. m.; 1-8 koridoriumi, 1,80 kv. m.; 1-9 tualetu, 0,80 kv. m.; atsakovui prašė atidalinti butą projekte suformuotą kaip turtinį vienetą NT 2 su bendro ploto 48,81 kv. m. dydžio patalpomis projekte pažymėtomis raudonais brūkšniais ir indeksais: 1-10 kambariu, 14,26 kv. m.; 1-11 kambariu, 22,91 kv. m.; 1-12 san. mazgu, 2,00 kv. m.; 1-13 koridoriumi, 4,40 kv. m.; 1-14 virtuve, 5,24 kv. m.; kadangi atsakovui pagal parengtą projektą priklausys didesnis plotas, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 1580,60 Eur kompensacija (2,265 x 697,84 (vieno kv. m. kaina) =1580,60). Atsakovas su pateiktu pasiūlymu visiškai nesutiko ir siūlė, kad ieškovei atitektų 31,18 kv. m. buto ploto, o jam 63,11 kv. m., sutiko ieškovei sumokėti 9823,46 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę buto dalį.Teismas pažymėjo, kad atsakovo pasiūlytas atidalijimo variantas pažeidžia ieškovės nuosavybes teises į ½ buto, nes atsakovui atitektų 63,11 kv. m. buto ploto, o ieškovei tik 31,18 kv. m. Toks buto atidalijimas prieštarauja suformuotai teismo praktikai sprendžiant buto atidalijimo klausimus. Ženklus nukrypimas nuo lygių dalių principo būtų įmanomas, jeigu tokiam atidalijimui neprieštarautų kitas bendraturtis, arba jeigu toks atidalijimas pagal turimas dalis būtų neįmanomas. Nagrinėjamu atveju atidalijimas pagal turimas dalis yra realus bei pagrįstas ieškovės pateiktu buto atidalijimo projektu, todėl ieškovės reikalavimą dėl buto atidalijimo bei kompensacijos jai priteisimo teismas tenkino, atitinkamai atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl buto atidalijimo atmetė.Teismas sutiko, kad ieškovės pateiktas dujų sistemos rekonstrukcijos techninis darbo projektas parengtas UAB „NEOPROJEKTAI“ išsprendžia ir atskirų po atidalinimo patalpų šildymo klausimą. Nors atsakovas nurodė, kad šildymui abiejų atskirų patalpų užtektų ir esamo katilo, tačiau teismas su tokiais teiginiais nesutiko, nes iš šalių paaiškinimų nustatė, kad dėl šildymo tarp šalių buvo kilę ginčai, ieškovė buvo visiškai priklausoma nuo atsakovo noro įjungti šildymą, ar neįjungti. Įrengiant dujų sistemą pagal UAB „Neoprojektai“ kiekviena atskira patalpa po atidalijimo turėtų atskirą, autonominį šildymą, todėl teismas tenkino reikalavimą priteisti iš atsakovo dalį projekto įgyvendinimo išlaidų, t. y. 369,50 Eur, nes buto atidalinimo projektų įgyvendinimas kainuoja, o buto atidalijimo išlaidos būtinos.Dėl skolos priteisimo. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 4472 Eur skolą už komunalines paslaugas. Skolos dydį sudaro 1/3 atsakovo atliktų mokėjimų: 1. už suvartotas gamtines dujas už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d., viso sumokėta - 8730,84 Eur; 2. už suvartotą elektrą už laikotarpį nuo 2004 m. kovo 1 d. iki 2009 m. rugsėjo mėn., viso - 2307,29 Eur; 3. už suvartotą šaltą vandenį už laikotarpį nuo 2005 m. spalio 1 d. iki 2013 m. birželio 1 d., viso -1462 Eur; 4. už UAB „Antakalnio būstas“ teikiamas kitas paslaugas už laikotarpį nuo 2005 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d. 915,87 Eur.Teismo vertinimu, nėra pagrindo atnaujinti praleistą 10 metų senaties terminą, nes atsakovas nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl ko jis 10 metų terminą praleido. Iš bylos medžiagos matyti, kad jau 2008 m. tarp šalių buvo ginčas dėl ginčo patalpų, todėl jau nuo 2008 m., jis galėjo prašyti priteisti skolą iš ieškovės už nesumokėtus mokesčius. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo taikyti ir 5 metų senaties terminą pagal CK 1.125 str. 9 d. Nurodytas terminas taikytinas ieškovui, juridiniam asmeniui teikiančiam paslaugas, o ne ginčui tarp fizinių asmenų, kuomet vienas iš skolininkų sumoka visus mokesčius vienas.Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės mokesčius už suvartotas gamtines dujas už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2015-12-01, viso sumokėta 8730,84 Eur. Priešieškinis teismui pateiktas 2016-01-12, todėl atsakovas gali prašyti už ieškovę sumokėtos skolos už laikotarpį nuo 2007-01-12 iki 2016-01-12. Ieškovė prašė iš jos priteistina suma už gamtines dujas sumažinti 198,85 Eur sumai, nes tokią sumą yra skolingas atsakovas ieškovei. Tačiau teismas konstatavo, kad dėl nurodyto įsiskolinimo atsakovo ieškovei nebuvo pareikšto atskiro reikalavimo, šis reikalavimas nebuvo apmokėtas žyminiu mokesčiu, todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo jo spręsti. Atsakovas bei jo atstovė nepareiškė, kad sutinka sumažinti skolą 198,85 Eur už dujas, atsižvelgiant į ieškovės atliktus mokėjimus laikotarpiu nuo 2011-08-26 iki 2016-04-26, todėl teismas laikė, kad yra pagrindas iš ieškovės atsakovui priteisti 2910,28 Eur už gamtines dujas (8730,84:3 =2910,28).Taip pat atsakovas prašė priteisti skolą už suvartotą elektros energiją už laikotarpį nuo 2004-03-01 iki 2009 m. rugsėjo mėn., viso sumokėta 2307,29 Eur. Tačiau teismas šį reikalavimą tenkino iš dalies, nes yra pagrindas priteisti už laikotarpį nuo 2007-01-12 iki 2016-01-12 480,64 Eur (už laikotarpį nuo 2004 m. iki 2009 metų atsakovas sumokėjo iš viso 2307,29 Eur, tačiau taikant senatį minusuojami mokėjimai atlikti 2004 m., 2005 m., ir 2006 m. (317,18 + 314,75 + 233,44= 865,37) ir atitinkamai yra pagrindas priteisti iš ieškovės atsakovui 480,64 Eur (1441,92:3 =480,64).Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės už suvartotą šaltą vandenį už laikotarpį nuo 2005-10-01 iki 2013-06-01, viso jis sumokėjo 1462,00 Eur, tačiau teismo manymu yra pagrindas priteisti už laikotarpį nuo 2007-01-12 iki 2016-01-12, todėl priteisė 401,82 Eur (atsakovas nurodė, kad sumokėjo 1665,57 Eur, tačiau minusuojami mokėjimai už 2005 m., 2006 m., (289,62+170,47=460,09, 1665,57–460,09=1205,48 Eur, 1205,48:3 = 401,82 Eur).Atsakovas taip pat prašė priteisti už UAB „Antakalnio būstas“ teikiamas kitas paslaugas už laikotarpį nuo 2005-05-01 iki 2015-11-01 (iš viso sumokėta 915,87 Eur). Teismas, atsižvelgdamas į taikytiną senaties terminą, priteisė skolą už laikotarpį nuo 2007-01-12 iki 2016-01-12 - 258,81 Eur (atsakovas sumokėjo skolą iš viso 945,87 Eur, tačiau minusuojami mokėjimai už 2005 m. ir 2006 m. (125,98+43,44 =169,42 Eur, 945,87-169,42=776,45 Eur; 776,45:3 =258,81 Eur)). Atitinkamai teismas laikė, kad yra pagrindas iš ieškovės atsakovui priteisti 4051,55 Eur skolos.Teismas, patenkinęs pagrindinį priešieškinio reikalavimą dėl 4051,55 Eur skolos priteisimo, tenkino reikalavimą dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. ).Ieškovė byloje patyrė 41 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Taip pat ieškinyje nurodė, kad prašo priteisti bylos vedimo išlaidas, bei teismo posėdžio metu atstovas nurodė, kad prašo priteisti išlaidas už projektų ruošimą (atidalijimo bei dujų įrengimo). Pagal į bylą pateiktus įrodymus projektas dėl atidalijimo kainavo 400 Eur, projektas dėl dujų įrengimo kainavo 605 Eur. Teismo manymu byloje yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti pusę jos išlaidų dėl nurodytų projektų parengimo, t. y. 502,50 Eur, nes be pateiktų projektų ir ieškovė, ir atsakovas negalėtų tinkamai įgyvendinti buto atidalinimo.Atsakovas byloje patyrė 175,00 Eur žyminio mokesčio bei 700 Eur už advokato pagalbą, iš viso 875 Eur. Priešieškinio reikalavimo dėl buto padalijimo pagal atsakovo pasiūlymą netenkinus, tačiau nustačius, kad yra pagrindas priteisti iš ieškovės atsakovui skolą už sumokėtus komunalinius ir kitus mokesčius, yra pagrindas priteisti iš ieškovės atsakovui dalį sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 121,40 Eur ( už reikalavimą dėl skolos priteisimo patenkinta 90,60 proc. reikalavimo) bei dalį atstovavimo išlaidų 317,10 Eur ( 700:2 (nes du priešieškinio reikalavimai) =350 x 90,60 proc. (tiek proc. reikalavimo dėl skolos priteisimo patenkinta) :100 =317,10 Eur), iš viso 438,00 Eur. Atlikus iš atsakovo ieškovei bei iš ieškovės atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų savitarpio užskaitymą iš atsakovo ieškovei priteisiama 105 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus ieškinį visiškai, o priešieškinį iš dalies, pašto išlaidos iš šalių priteisiamos po lygiai, t. y. po 5,22 Eur.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė G. M. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimą dalyje dėl 4051,55 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų priteisimo – taikyti CK 1.125 str. 9 d. numatytą senaties terminą ir priteisti iš ieškovės atsakovui 1900,13 Eur skolos bei 5 proc. metines palūkanas; perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas prašė priteisti jo sumokėtus periodinius mokesčius už komunalines paslaugas, kurias periodiškai turėjo mokėti ieškovė. Šiuo atveju nėra svarbu kas reikalauja šių mokesčių: paslaugų teikėjas ar asmuo sumokėjęs už šias paslaugas. Apeliantė, remdamasis CK 1.125 str. 9 d. bei LAT 2011 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011, sutinka, kad yra skolinga atsakovui viso 1900,13 Eur už komunalines paslaugas, tačiau likusiai sumai prašo taikyti CK 1.125 str. 9 d.
Atsakovas V. Š. atsiliepimo į ieškovės G. M. apeliacinį skundą nepateikė.Apeliaciniu skundu atsakovas V. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimą dalyje dėl 1580,60 Eur kompensacijos ir 369,50 Eur projekto įgyvendinimo darbų kainos priteisimo, įpareigojimo netrukdyti atlikti buto atidalijimą pagal parengtą projektą ir dujinę sistemą, dujų rekonstrukcijos techninį darbo projektą ir šioje dalyje ieškinį atmesti. Apeliantas nesutinka, kad išlaidos už dujų sistemos rekonstrukcijos techninį darbo projektą yra būtinos, nes atsakovas nepritaria dujų sistemos pertvarkymui ir nepageidauja, kad jam priklausančios dalies šildymas būtų įrengtas ieškovės nuožiūra. Ieškovei atitenkančioje buto dalyje yra daugiau pertvarų negu atsakovo, taip pat krosnis, kas nepagrįstai sumažina ieškovės plotą. Paskaičiavus visą plotą be pertvarų ir krosnies, skirtumo tarp dalių turėtų nelikti. Teisinga piniginė kompensacija turėtų būti paskaičiuota vertinant individualias turto savybes, o ne masinio turto vertinimo būdu, kaip tai nustatė ieškovė. Siūlo ieškovei nustatyti tikrąją turto vertę nekilnojamojo turto vertintojo pagalba, apmokant išlaidas lygiomis dalimis. Atsakovas, pasikonsultavęs su turto vertintoja, mano, kad reali turto vertė yra 58 000 Eur, todėl 1 kv. m. kaina yra 615 Eur. Teismo priteistos kompensacijos suma pažeidžia atsakovo teises ir šalių interesų pusiausvyros principą. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė G. M. su juo nesutiko ir prašė jį atmesti. Buto atidalijimo projekto įgyvendinimas kainuoja, o buto atidalijimo išlaidos yra būtinos, todėl buto atidalijimas turi būti atliktas abiejų savininkų lėšomis. Pagal pateiktą darbų sąmatą atidalijimui reikalinga 2429 Eur, kurios didžiausią dalį sudaro 1690 Eur katilo kaina; atsakovui paliktas jo pirktas katilas, todėl 739 Eur išlaidos turi būti padalintos po lygiai. Jei savo buto dalyje atsakovas nori įsirengti šildymą pagal savo, o ne ieškovės projektą, jis turi pateikti savo projektą, tačiau tokio nepateikė. Butų plotai ir dydžiai yra užfiksuoti VĮ Registrų centro registre, o apeliantas, teigdamas, kad ieškovės nurodomas patalpų plotas neatitinka realios padėties, nepateikia jokių įrodymų. Teismas kompensaciją paskaičiavo pagal VĮ Registrų centro duomenis ir nesant kitokių duomenų, pagrįstai rėmėsi VĮ Registrų centro duomenimis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliaciniai skundai atmestini.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovės pateiktą pasiūlymą bei dėl sutrumpinto penkerių metų ieškinio senaties termino, nustatyto CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, taikymo komunaliniams mokesčiams.Dėl apelianto V. Š. apeliacinio skundo. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti jo dalį atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šios teisės normos prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Tokiu būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 str. 1 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantams priklauso po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas faktiškai naudojasi apie 2/3 buto patalpomis, o ieškovė apie 1/3 buto patalpų, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl buto atidalijimo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovo pasiūlytas atidalijimo variantas pažeidžia ieškovės nuosavybės teises, nusprendė butą atidalinti pagal ieškovės pateiktą projektą ir už jai tenkančią mažesnę 3,93 kv. m. dalį priteisė 1580,60 Eur kompensaciją.CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra ir tik nesant atidalijimo natūra galimybės, t. y. nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008).Šiuo gi atveju, pirmos instancijos teismas atidalinęs butą iš bendrosios dalinės nuosavybės, pagrįstai sprendė kompensacijos dydžio klausimą, nes pagal atidalijimą natūra, atsakovui teko didesnė natūra priskirto turto dalis. Kasacinis teismas yra nurodę, kad atsižvelgiant į būtinybę išlaikyti bendraturčių interesų pusiausvyrą, tokio pobūdžio bylose itin svarbus šalių įrodinėjimo pareigos paskirstymo klausimas. Bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sprendžiami dviejų ar daugiau lygiaverčių bendraturčių teisių ir pareigų klausimai, todėl jos, kaip ir kitos civilinės bylos, teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12,178 straipsniai). Taigi, šalys turi įrodyti, kad siūloma piniginė kompensacija yra pagrįsta.Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutinka su kompensacijos dydžiu, kai pirmos instancijos teismas ją apskaičiavo vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutine turto rinkos verte, o ne vertindamas individualias turto savybes. Atsakovo teigimu, reali turto vertė yra 58 000 Eur, todėl 1 kv. m. kaina yra 615 Eur bei siūlo ieškovei nustatyti tikrąją turto vertę nekilnojamojo turto vertintojo pagalba, apmokant išlaidas lygiomis dalimis. Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008). Pažymėtina, kad atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją būtina sąlyga yra ta, kad tokia kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Taigi atidalijant bendraturčio dalį svarbu išsiaiškinti bendraturčiams tenkančių dalių dydžius ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Kompensacija paprastai pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto rinkos vertę, todėl nustatant kompensacijos dydį vadovaujamasi į bylą pateiktais daikto rinkos vertės duomenimis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra draudžiama nustatant turto vertę remtis tiek individualiu, tiek ir masiniu vertinimu, todėl nagrinėjamu atveju apeliantui nesutinkant su nustatyta nekilnojamojo turto verte, išskyrus savo deklaratyvius teiginius, kad 1 kv. m. kaina turėtų būti 615 Eur, nepateikus jokių įrodymų pagrįsti turto vertei, apelianto argumentai dėl kompensacijos dydžio atmetami kaip visiškai nepagrįsti. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip visiškai nepagrįstus apelianto argumentus, kad ieškovei atitenkančioje buto dalyje yra daugiau pertvarų negu atsakovo, taip pat krosnis, kas nepagrįstai sumažina ieškovės plotą; paskaičiavus visą plotą be pertvarų ir krosnies, skirtumo tarp dalių turėtų nelikti. Iš byloje esančios Nekilnojamojo turto kadastrinės bylos kopijos duomenų matyti, kad buto bei jame esančių patalpų plotai yra aiškiai užfiksuoti, todėl, apeliantui nepateikus jokių priešingų duomenų, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti VĮ Registrų centro duomenimis.Apeliantas V. Š. savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia ir ta aplinkybe, kad išlaidos už dujų sistemos rekonstrukcijos techninį darbo projektą nėra būtinos, nes apeliantas jam nepritaria ir jo nepageidauja. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad siekiant baigti bendrąją dalinę nuosavybę į daiktą ir sukurti savarankiškus, izoliuotus nekilnojamuosius objektus, be visa ko, turi būti išspręsti inžinerinių komunikacijų (vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų ir kt.) klausimai, t. y. šios komunikacijos suformavus atskirus objektus negali likti bendros. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tarp šalių dėl šildymo kildavo nuolatiniai konfliktai, nes ieškovė buvo visiškai priklausoma nuo atsakovo valios įjungti šilumą ar jos neįjungti, todėl atsižvelgiant į aukščiau išvardintą bei esant konfliktiškiems šalių santykiams, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šildymo projekto įgyvendinimo išlaidos yra būtinos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai dalį jo įgyvendinimo išlaidų (369,50 Eur) priteisė iš atsakovo.Dėl apeliantės G. M. apeliacinio skundo. Apeliantė reikalavimui dėl skolos priteisimo už komunalinius mokesčius prašo taikyti 5 metų ieškinio senaties terminą, kurį numato CK 1.125 str. 9 d., bei pagal kurį sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių įmokų išieškojimo.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011 aiškindamas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyto sutrumpinto ieškinio senaties termino tikslus nurodė, jog bendrieji kokybiniai požymiai, sujungiantys reikalavimus į tą pačią rūšį ir kartu išskiriantys iš civilinių teisinių reikalavimų visumos, šiuo atveju yra ne materialinių santykių prigimtis ar skolininko prievolei apibūdinti vartojamas terminas (išmoka, įmoka, mokestis), o tai, kad reikalavimas pagal savo prigimtį nukreiptas į periodiškai pasikartojantį prievolės vykdymą. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliantė neteisi teigdama, kad reikalavimui dėl skolos priteisimo už komunalinius mokesčius taikytinas CK 1.125 str. 9 d. numatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas, nes CK 1.125 str. 9 d. prasme periodinė išmoka - tai konkreti piniginė suma, mokama konkrečiais terminais, tuo tarpu mokesčiai už komunalines paslaugas negali būti išreikšti konkrečia pinigų suma, nes jie kinta priklausomai nuo metų laiko sezono, suvartojamo kiekio ir jų tiekimo metu galiojančių mokesčių tarifų. Tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2009.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi proceso teisės normose įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, ir minėtu teisniu reglamentavimu, atsižvelgusi į faktinius šios bylos duomenis bei procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad apeliantai nagrinėjamu atveju neįrodė kompensacijos ir būtinų išlaidų atidalijimui dydžio neteisėtumo, bei sutrumpinto senaties termino reikalavimui dėl komunalinių mokesčių taikymo, o pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino materialiosios bei proceso teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.