Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-09-11 · Administracinė byla Nr. I-3531-644/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-09-11
Bylos Nr.
I-3531-644/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00639-2018-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Pareiškėjas
D. R.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3531-644/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00639-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 11 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. R. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2-11).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog laikotarpiu nuo 2017-02-21 iki 2018-03-29 buvo laikomas Marijampolės pataisos namų 16 būrio 8 lokaliniame sektoriuje netinkamomis, nežmoniškomis sąlygomis. Pažymėjo, kad gyvenamojoje patalpoje buvo laikoma 10-20 nuteistųjų, dalį patalpos ploto užėmė baldai, taigi pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Dėl vietos trūkumo gyvenamojoje patalpoje turėjo nuolat sėdėti arba gulėti, o tarp nuteistųjų kilo konfliktinės situacijos. Pažymėjo, kad prausykla naudojosi viso būrio (70-100 asmenų) nuteistieji, joje įrengtos 5 praustuvės, 4 klozetai ir 5 pisuarai, karštas vanduo netiekiamas. Gyvenamosiose patalpose neįrengta ventiliacija, nepakankamas natūralus apšvietimas, gausu tarakonų, dėl to kilo nepatogumų ir išgyvenimų.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas atsiliepimu (b. l. 18-24) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjas į Marijampolės PN atvyko 2017-02-24 ir Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2017-02-28 įsakymu Nr. 7/07-225 buvo paskirtas į 161 brigadą (16 būrys). Pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko 16 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje. Pažymėjo, kad buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose, kuriose galėjo laisvai judėti nuo 6.30 val. iki 23 val. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamentas 2016 metais pataisos namuose atliko periodinį patikrinimą, kurio metu pažeidimų nustatyta nebuvo. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per atveriamus langus. Kenkėjų, graužikų kontrolė bei naikinimas pataisos namuose vyksta operatyviai išduodant specialias gaudykles vabzdžiams ir briketus graužikams naikinti. Dėl dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugų Marijampolės pataisos namai sudarę sutartį su UAB „Dezinfa". Nuteistiesiems kartą per savaitę yra sudaryta galimybė nusiprausti po karštu dušu pagal pataisos namų direktoriaus patvirtintą grafiką. Pareiškėjui atliekant bausmę 16 būryje, sanitariniais mazgais naudojosi 16 ir 17 būrių nuteistieji (80 asmenų). Sanitariniame mazge yra įrengti 5 unitazai, 4 pisuarai, 5 vandens čiaupai, taigi pareiškėjo teiginys, kad nuteistiesiems trūko sanitarinių įrenginių yra deklaratyvus ir nepagrįstas. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė nei į pataisos namų administraciją, nei kompetentingą instituciją dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretūs. Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) 16 būryje netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, jog buvo laikomas perpildytoje 16 būrio gyvenamojoje patalpoje, kurioje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iš joje laikomų asmenų skaičiaus.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad atvykęs į Marijampolės pataisos namus pareiškėjas D. R. Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2017-02-28 įsakymu Nr. 7/07-225 nuo 2017-02-28 buvo paskirtas į 161 brigadą (16 būrys) (b. l. 25, 28). Iš Marijampolės pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018-04-19 pažymos matyti, kad pareiškėjas buvo paskirtas į 4 gyvenamąją patalpą (b. l. 27). Taigi, 16 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 4 pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017-02-28 iki 2018-03-29 (ginčo laikotarpis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 16 būrio gyvenamosios patalpos Nr. 4 plotas 27,11 kv. m., ginčo laikotarpiu joje buvo laikoma iki 8 nuteistųjų, taigi vienam asmeniui teko 3,38 kv. m. (27,11/8) ploto (b. l. 27). Daroma išvada, kad pareiškėjui 16 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 4 ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje buvo laikoma nuo 10 iki 20 nuteistųjų, o būryje - nuo 70 iki 100, tačiau įrodymų minėtoms aplinkybėms patvirtinti į bylą nepateikė. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad minėtoje patalpoje ir 16-17 būriuose ginčo laikotarpiu buvo laikoma daugiau nuteistųjų nei nurodyta atsakovo atstovo atsiliepime. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, todėl jais remiasi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrinta Taisyklių 11¹.1. punkte numatyta minimali 3,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma.

Pareiškėjas pažymėjo, kad didelę gyvenamosios patalpos dalį užėmė baldai, dėl to nebuvo galimybės judėti, dėl vietos trūkumo tarp nuteistųjų kilo konfliktinės situacijos. Tačiau, teismas pažymi, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punktą skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą, neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-09-18 nutartį Nr. A575-1200/2014, 2014-10-30 nutartį Nr. A-575-1731/2014). Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiškėjo argumentai dėl baldų užimamo ploto, gyvenamojo ploto trūkumo, ir dėl to kilusių nepatogumų bei konfliktų atmestini kaip nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 20 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų.

Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus dėl buitinių parazitų, kenkėjų veisimosi gyvenamosiose patalpose. Tuo tarpu atsakovo atstovas nurodo, kad pataisos namuose yra periodiškai atliekamas kenkėjų naikinimas ir pateikia duomenis, jog ginčui aktualiu laikotarpiu tarp Marijampolės PN ir UAB „Dezinfa“ buvo sudaryta kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo sutartis (b. l. 33-35, 36-39), pagal kurią, paslaugų tiekėjas įsipareigojo lankyti objektą ir atlikti kenkėjų naikinimą. Byloje nenustatyta, kad sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi. Iš atsakovo atstovo į bylą pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Marijampolės departamento 2016-11-14 patikrinimo akto (b. l. 33-35) matyti, kad patikrinimo metu nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų patalpose nepastebėta. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl kenkėjų plitimo. Pažymėtina, jog pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau duomenų apie patikrinimus pagal pareiškėjo skundus, ar pareiškėjo kreipimąsi į pataisos namų administraciją dėl minėtų aplinkybių, byloje nėra. Teismo vertinimu, bylos įrodymai paneigia pareiškėjo argumentus dėl kenkėjų plitimo, o pareiškėjo argumentai šioje dalyje laikomi deklaratyviais ir atmetami.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pareiškėjas neneigia aplinkybės, kad gyvenamosios patalpos pataisos namuose buvo vėdinamos per atveriamus langus, kas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punktą, todėl neteisėti atsakovo atstovo veiksmai šioje dalyje nekonstatuotini. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko patalpas, neturi problemų dėl nešvaros, nemalonaus kvapo, oro trūkumo ar pelėsio gyvenamosiose patalpose.

Teismas pažymi, kad Higienos normos HN 134:2015 nuostatos nereglamentuoja natūralaus apšvietimo koeficiento gyvenamosiose patalpose, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje laikytini nepagrįstais.

Pareiškėjo skundo teiginiai dėl karšto vandens neįrengimo būryje nepagrįsti, kadangi pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punktą, karštas vanduo turi būti tiekiamas tik į dušo, skalbyklos, kirpyklos ar ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.

Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktą, ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Kaip matyti iš bylos duomenų, Marijampolės PN nuteistiesiems yra sudaryta galimybė kartą per savaitę nusiprausti po karštu dušu, kaip numatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte (b. l. 33-35). Nuteistieji po karštu dušu prausiasi pagal Marijampolės PN direktoriaus įsakymu patvirtintą dušinės darbo grafiką (b. l. 31-32). Minėtais duomenimis nustatyta, kad 16 būrys prausiasi kiekvieną ketvirtadienį nuo 9 iki 11 val.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis dėl sanitarinių įrenginių trūkumo. Skunde pažymėjo, kad prausykloje įrengtos 5 praustuvės, 4 klozetai ir 5 pisuarai. Minėtus pareiškėjo argumentus dėl sanitarinių įrenginių skaičiaus patvirtina Marijampolės PN Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018-04-19 pažyma Nr. 14/07-2320 (b. l. 27).

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. 245 patvirtintą Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normą, sanitariniame mazge įrengiama po 1 klozetą arba unitazą ir po 1 praustuvę ne daugiau kaip 15 asmenų. Teismas vertinimu, atsižvelgiant į ginčo laikotarpiu 16-17 būriuose laikytų nuteistųjų skaičių – 80 asmenų (b. l. 27), sanitarinių įrenginių skaičius būryje atitiko nustatytus reikalavimus. Kita vertus, teismas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl sanitarinių įrenginių trūkumo, ar kitų, jo nuomone, netinkamų kalinimo sąlygų. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė tiek kaltų atsakovo veiksmų, tiek ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009+11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė išgyvenimais, nepatogumais. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjui sveikatos sutrikimų dėl netinkamų kalinimo sąlygų nekonstatuota (b. l. 30). Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis