- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-13
- Bylos Nr.
- 2A-124-450/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-10854-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- UAB „Rolma“
- Ieškovas
- BAB „Medienos plaušas“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Senukų prekybos centras“
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Rolma“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BAB „Medienos plaušas“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Admivita“, ieškinį atsakovui UAB „Rolma“, trečiajam asmeniui UAB „Senukų prekybos centras“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana) ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Medienos plaušas“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Admivita“, pareiškė ieškinį, prašydamas pripažinti negaliojančia AB „Medienos plaušas“ ir atsakovės UAB „Rolma“ 2011 m. balandžio 29 d. pasirašytą reikalavimų perleidimo sutartį ir taikyti restituciją - grąžinti ieškovei 65.928,79 Lt sumą, gautą reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, tokiu būdu grąžinant šalis į buvusią iki sandorio sudarymo padėtį. Nurodė, kad 2011 m. balandžio 29 d. šalys sudarė neatlygintiną reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią perleido atsakovui UAB „Rolma“ galiojantį reikalavimą į trečiojo asmens UAB „Senukų prekybos centras“ 65.928,79 Lt dydžio sumą. Pagal nurodytą sutartį UAB „Rolma“ atsisakė reikalavimo ieškovui AB „Medienos plaušas“ į 65.928,79 Lt dydžio sumą už perduotas prekes pagal PVM sąskaitas faktūras. Pagal šį sandorį ieškovas AB „Medienos plaušas“ atsiskaitė su atsakovu, suteikdamas teisę gauti reikalavimo patenkinimą iš savo skolininko UAB „Senukų prekybos centras“. Sutartyje buvo numatyta, kad AB „Medienos plaušas“ laiduoja UAB „Rolma“ iki skolininko UAB „Senukų prekybos centras“ prievolės visiško įvykdymo ir atsako UAB „Rolma“ už perduoto reikalavimo negaliojimą ta pinigų suma, kokio dydžio reikalavimą jam perleido. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi konstatavo, kad AB „Medienos plaušas“ yra nemoki, šį faktą patvirtina finansinės atskaitomybės dokumentai. Pažymėtina, kad 2011 m. balandžio 28 d. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo AB „Medienos Plaušas“ buvo priimtas Vilniaus apygardos teisme 2011 m. gegužės 4 d. Taigi Sutarties sudarymo metu ieškovas jau buvo nemokus, o aplinkybės, kad AB „Medienos plaušas“ dėl sunkios materialinės padėties negali vykdyti savo įsipareigojimų bei atsiskaityti su kreditoriais, atsakovui UAB „Rolma“ bei trečiajam asmeniui buvo žinomos. Nurodytų aplinkybių pagrindu šalių sudaryta Sutartis yra negaliojanti, nes bendrovei turint didelių piniginių įsipareigojimų bei esant nemokiai, prieš pat iškeliant bankroto bylą, 2011 m. balandžio 29 d. šalys sudarė Sutartį, taip pažeidžiant visų BAB „Medienos plaušas“ kreditorių interesus, nes iš trečiojo asmens gauti pinigai už parduotas prekes galėjo ir turėjo būti nukreipti tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Rolma“ su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad ieškovo iniciatyva sudaryti Sutartį kilo iš CK 6.200 str. 1 d. įtvirtinto tinkamo ir sąžiningo sutarčių vykdymo principo. Ieškovui įsigijus iš atsakovo prekių, atsirado ieškovo pareiga už jas atsiskaityti. Ginčijama Sutartimi ieškovas tinkamai įvykdė iš šalių sutartinių pirkimo - pardavimo santykių atsiradusią prievolę atsiskaityti už prekes. Ieškovas nutyli, kad, šalims sudarius Sutartį, atsakovas neteko teisės reikalauti iš ieškovo 65.928,79 Lt, nes ieškovas už prekes atsiskaitė perleisdamas reikalavimą į tretįjį asmenį. Būtent tokia suma sumažėjo bendras kreditorinių reikalavimų ieškovui dydis. Nurodė, kad atsakovas jam prieinamomis priemonėmis domisi asmenimis, kurie pageidauja iš jo įsigyti prekių. Analogiškus veiksmus atsakovas atliko ir prieš sudarydamas ieškiniu ginčijamą Sutartį. Atsakovui prieinamuose registruose nebuvo patalpinta informacijos, dėl kurios atsakovas būtų galėjęs suabejoti ieškovo mokumu. Ieškovas buvo ilgametis atsakovo prekių pirkėjas. Jis reguliariai pirko prekes ir reguliariai už jas atsiskaitinėjo. Galbūt atsiskaitymai kartais vėluodavo, bet ekonominis sunkmetis turėjo įtakos beveik visų be išimties juridinių asmenų turtinei padėčiai, galimybėms vykdyti finansinius įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, sudarydamas ieškiniu ginčijamą Sutartį, buvo sąžiningas, todėl pagal kasacinio teismo praktiką nėra sąlygų viseto, būtino sandoriui pripažinti negaliojančiu LR CK 6.66 str. pagrindu. Atkreipė dėmesį, kad tretysis asmuo savo pareigą atsiskaityti pagal ginčijamą ieškiniu Sutartį yra įvykdęs 38.420,47 Lt apimtyje, todėl, ieškinį patenkinus visiškai, ieškovas nepagrįstai įgytų teisę reikalauti iš atsakovo visos 65.928,79 Lt sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. kovo 6 d. sprendimu ieškovo BUAB „Medienos plaušas“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Admivita“, ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu tenkino visiškai, o reikalavimą taikyti restituciją tenkino iš dalies: pripažino negaliojančiu AB „Medienos plaušas“ ir UAB „Rolma“ reikalavimo perleidimo sutartį, pasirašytą 2011 m. balandžio 29 d., dėl reikalavimo į 65.928,79 Lt skolą perleidimo, kurios pagrindu AB „Medienos plaušas“ reikalavimo teisė į UAB „Senukų prekybos centras“ 65.928,79 Lt įsiskolinimą perleista UAB „Rolma“; taikė restituciją ir priteisė iš UAB „Rolma“ ieškovei BUAB „Medienos plaušas“ pagal reikalavimo perleidimo sandorį gautas lėšas – 27.508,32 Lt, o likusios dalies reikalavimo taikyti restituciją, įpareigojant UAB „Rolma“ grąžinti ieškovei BUAB „Medienos plaušas“ 38.420,47 Lt sumą, netenkino; priteisė iš atsakovės UAB „Rolma“ valstybei 10,30 Lt procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų ir 1.153,00 Lt žyminio mokesčio, viso 1.163,30 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi AB „Medienos plaušas“ iškelta bankroto byla ir paskirtas bankroto administratorius. Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p. pagrindu buvo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandoriai, sudaryti per 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo ir nustatyta, kad AB „Medienos plaušas“ ir UAB „Rolma“ 2011 m. balandžio 29 d. pasirašė neatlygintiną reikalavimo perleidimo sandorį, pagal kurį perleido atsakovui UAB „Rolma“ galiojantį reikalavimą į trečiojo asmens UAB „Senukų prekybos centras“ 65.928,79 Lt sumą. Reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Rolma“ atsisakė reikalavimo ieškovei AB „Medienos plaušas“ į 65.928,79 Lt sumą už perduotas prekes pagal PVM sąskaitas-faktūras. Pagal šią sutartį AB „Medienos plaušas“ atsiskaitė su atsakove UAB „Rolma“, suteikdama teisę gauti reikalavimo patenkinimą iš savo skolininko UAB „Senukų prekybos centras“. Be kita ko šalys susitarė, jog AB „Medienos plaušas“ laiduoja UAB „Rolma“ iki skolininko UAB „Senukų prekybos centras“ prievolės visiško įvykdymo ir atsako UAB „Rolma“ už perduoto reikalavimo negaliojimą ta pinigų suma, kokio dydžio reikalavimą jam perleido. Vilniaus apygardos teismo nutartyje 2011 m. gegužės 27 d. konstatuota, jog AB „Medienos plaušas“ yra nemoki ir šį faktą patvirtina finansinės atskaitomybės dokumentai. Pareiškimas dėl bankroto bylos AB „Medienos plaušas“ iškėlimo priimtas Vilniaus apygardos teisme 2011 m. gegužės 4 d., pareiškimo surašymo data nurodyta 2011 m. balandžio 28 d. Iš to seka, jog reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo metu AB „Medienos plaušas“ buvo nemoki, dėl turtinės padėties negalėjo vykdyti sutartinių įsipareigojimų ir tai negalėjo nebūti žinoma reikalavimo perleidimo sutartį pasirašančioms šalims - UAB „Rolma“ ir UAB „Senukų prekybos centras“. Tokiu būdu, esant bendrovei nemokiai, turint įsipareigojimų kreditoriams ir prieš pat iškeliant AB „Medienos plaušas“ bankroto bylą pasirašytas reikalavimų perleidimo sandoris pažeidė šios bendrovės kreditorių teises ir teisėtus interesus, kadangi iš UAB „Senukų prekybos centras“ gautos lėšos už parduotą produkciją (prekes) visų pirma turėjo būti nukreiptos AB „Medienos plaušas“ kreditorinių įsipareigojimų vykdymui. Remdamasis bylos šalių paaiškinimais bei pateiktais rašytiniais įrodymais, teismas konstatavo, kad AB „Medienos plaušas“ neprivalėjo sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį, tokia pareiga nebuvo nustatyta nei įstatymu, nei teismo sprendimu, nei kitomis aplinkybėmis, kuomet būtų ribojama sutarčių sudarymo laisvė. Todėl laikyta, jog reikalavimo perleidimo sutartis yra sandoris, kurio AB „Medienos plaušas“ neprivalėjo sudaryti ir nebuvo neišvengiamos pareigos jį sudaryti. Ieškovės turtinė padėtis prieš sandorio sudarymą ir jo sudarymo metu buvo sunki, bendrovė buvo nemoki, turėjo kreditorinių įsipareigojimų, tačiau dėl sunkios turtinės padėties negalėjo jų įvykdyti. Reikalavimo perleidimo sandoris prieštaravo finansinių reikalavimų tenkinimo eiliškumui, nes tuo metu jau buvo dideli finansiniai įsipareigojimai pirmos eilės kreditoriams ir dėl to negalėjo būti toks sandoris sudarytas. Atsakovei UAB „Rolma“ šios aplinkybės ne tik turėjo būti, bet ir galėjo būti žinomos, kadangi tai yra verslo įmonė. Dėl nurodytų aplinkybių pripažinta, jog sutartį pasirašiusios šalys ne tik neprivalėjo, bet ir negalėjo pasirašyti reikalavimo perleidimo sandorio. Be kita ko, pasirašant reikalavimo perleidimo sutartį, buvo pažeisti kitų kreditorių interesai, kadangi suteikta pirmenybė vienam iš kreditorių ir tokiu būdu sumažinta turto vertė, iš kurio kreditorių reikalavimai galėtų būti tenkinami. AB „Medienos plaušas“ esant nemokiai, piniginės lėšos, kurias ši bendrovė turėjo gauti iš UAB „Senukų prekybos centras“ atiteko atsakovei UAB „Rolma“ ir tokiu būdu buvo sumažintas AB „Medienos plaušas“ turtas, iš kurio galėjo būti tenkinami kreditoriniai įsipareigojimai ir tuo buvo pažeistas kreditorių lygiateisiškumo principas. AB „Medienos plaušas“ reikalavimo perleidimo sutartimi prisiėmė laidavimo pareigą, prisiimdama papildomą prievolę ir dar labiau apsunkindama savo turtinę padėtį ir pažeisdama kreditorių teises. Vertinant skolininko nesąžiningumą atsižvelgta į tai, kad atsakovei UAB „Rolma“ turėjo būti žinoma arba buvo žinoma AB „Medienos plaušas“ turtinė padėtis, kadangi būdama verslo įmone, protingu ir apdairiu verslininku privalėjo domėtis prieinamomis priemonėmis ar sandorį sudarantis asmuo neturi kreditorinių įsipareigojimų, kokia yra jo turtinė padėtis. AB „Medienos plaušas“ 2011 m. kovo 31 d. balanso duomenys rodė, jog ši įmonė dirba nuostolingai ir yra nemoki. Verslininkui yra keliami didesni reikalavimai jo veikloje, negu fiziniam asmeniui ir laikytina, jog UAB „Rolma“, žinodama apie faktinę AB „Medienos plaušas“ turtinę padėtį ir neatsižvelgdama į kliūtis sandorio sudarymui, vis tiek pasirašė reikalavimų perleidimo sutartį ir tokiu būdu įgavo pirmenybės teisę prieš kitus asmenis. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas darė išvadą, kad reikalavimų perleidimo sutartimi buvo pažeisti kitų, tame tarpe ir pirmos eilės AB „Medienos plaušas“ kreditorių interesai, sutartis pasirašyta pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, prieštarauja viešajai tvarkai, gerai moralei todėl vadovaujantis LR CK 1.80, 1.81, 6.66 str. nuostatomis pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento. Spręsdamas klausimą dėl restitucijos taikymo, teismas nurodė, kad pagal reikalavimo perleidimo sutartį atsakovas UAB „Rolma“ gavo ne visą sutartyje nurodytą sumą, bet jos dalį. Todėl taikytina restitucija ir iš atsakovo UAB „Rolma“ priteisiama ieškovui 27.508,32 Lt suma, kuri gauta pagal reikalavimo perleidimo sutartį. Likusi dalis reikalavimo netenkinama, kadangi atsakovė UAB „Rolma“ visos reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytos sumos negavo ir neprivalo grąžinti to, ko nėra gavusi pagal pripažintą negaliojančiu sandorį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Rolma“ prašė apeliacinės instancijos teismo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo atsakovo apeliacinėje teismo instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, t.y. 1.448,37 Lt išlaidų advokato pagalbai už apeliacinio skundo parengimą apmokėti; pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, priteisiant iš ieškovo atsakovo naudai visas pirmojoje instancijoje patirtas bylos nagrinėjimo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino proceso metu įrodinėjamas aplinkybes bei byloje esančius rašytinius įrodymus, netinkamai taikė įstatyme įtvirtintas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotas actio Pauliana instituto taikymo taisykles, dėl to priimtas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Nurodė, kad atsakovas neginčija, kad ieškovo atstovams jo nemokumo problemos galimai buvo žinomos. Kad ieškovas negalėjo sudaryti ginčijamos sutarties, atsakovas sužinojo tik gavęs ieškinį. Be to, ginčijamą sandorį ieškovo vardu pasirašė Audrius Vorevičius, o pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui - ieškovo generalinis direktorius Jonas Ramoškevičius. Neatmestina aplinkybė, kad ieškovo atstovų tarpusavio nesusikalbėjimas ar kitos aplinkybės, susijusios su tuo, kad ieškovo vardu veikė ne vienas asmuo, lėmė ieškovo valią sudaryti ginčijamą sandorį, neatsižvelgiant į turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, jų papildomai nesiaiškino.
2. Pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) suformuotos praktikos, sprendė, kad ginčijamas sandoris prieštaravo finansinių reikalavimų tenkinimo eiliškumui. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Atsakovas pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad reikalavimo perleidimo sutartys ekonominės krizės metu tapo įprasta atsiskaitymo tarp juridinių asmenų forma. Atsakovas tokio pobūdžio sandorius sudarinėjo jau nuo 2003 metų. Daugiausia tokio pobūdžio sandorių atsakovas sudarė būtent ekonominio nuosmukio laikotarpiu ir po jo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Spręsdamas šalių ginčą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ginčijamas sandoris yra neatlygintinis. Ginčijamos sutarties 3 p. numatė, kad ieškovas perleidžia atsakovui teisę reikalauti iš trečiojo asmens 65.928,79 Lt. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, jei sandoris atlygintinis, kad jį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas.
4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovui turėjo būti žinoma arba buvo žinoma ieškovo turtinė padėtis. Teismas tokią išvadą padarė remdamasis ieškovo į bylą pateiktu 2011 -03-31 balansu. Atsakovas nurodė, kad prie balanso pridėta pelno (nuostolių) ataskaita ieškovo vadovo patvirtinta tik 2011-04-28. Greičiausiai ji parengta įgyvendinant LR Įmonių bankroto įstatyme numatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas pateikė į bylą išrašą iš VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro duomenų bazės apie ieškovo dokumentus, įregistruotus nuo 2007-11-28 iki 2011-07-22. Išrašas patvirtino, kad ieškovo 2011-03-31 balansas viešame registre net nebuvo registruotas. Atsakovas byloje įrodė, kad jam prieinamomis priemonėmis domėjosi ieškovo turtine padėtimi. Atsakovas naudojosi viešais valstybinių įstaigų registrais, tačiau registruose nebuvo patalpinta informacijos, dėl kurios atsakovas būtu galėjęs suabejoti ieškovo mokumu. Atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo pateikto išrašo, kuriuo sukritikuoti ieškovo argumentai dėl žinojimo apie 2011-03-31 balansą, nevertino ir dėl jo nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino ir nepasakė, kodėl atmetė atsakovo įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovas jam prieinamomis priemonėmis domėjosi ieškovo turtine padėtimi. Ieškovas, turėdamas įrodinėjimo pareigą, nepateikė į bylą nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad, sudarydamas ginčijamą sandorį, atsakovas buvo nesąžiningas. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas teigė, o sudarydamas ginčijamą sandorį ir parodė turįs pakankamai turtinių išteklių laiduoti, t.y. nebankrutuoti. Sutarties sąlygų derinimo etape ieškovas neatskleidė atsakovui turįs turtinio pobūdžio problemų. Priešingu atveju sąlygos dėl laidavimo įtraukimas į sutartį būtų buvęs beprasmis.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Medienos plaušas“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Admivita“, nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, todėl prašė jį atmesti, paliekant skundžiamą teismo sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad ieškovas, sudarydamas ginčijamą sandorį, jau buvo nemokus, ir būdamas nemokus jis suteikė pirmenybę atsakovui. Tai patvirtina, kad ginčijamu sandoriu BAB „Medienos plaušas“ kreditorių teisės ir interesai buvo tikrai pažeisti. Atsakovas, sudarydamas ginčijamą sandorį su ieškovu, buvo nesąžiningas, nes turėjo žinoti, kad toks sandoris pažeis kitų ieškovo kreditorių teises. Atsakovas, prieš sudarydamas ginčo susitarimą, turėjo veikti aktyviai ir pasidomėti, kokios priežastys lėmė, kad ieškovas B AB „Medienos plaušas“ nepajėgia padengti savo 65.928,79 Lt įsiskolinimo atsakovui, susidariusio dar 2010 m. pabaigoje - 2011 m. pradžioje. Atsakovui ginčijamo sandorio sudarymo metu viešai buvo prieinama informacija, kad AB „Medienos plaušas“ finansinių sunkumų turėjo jau nuo 2009 metų. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateiktas 2009 m. gruodžio 31d. balansas. Be to, prieš pat sandorio sudarymą, atsakovui buvo prieinama ir kita informacija. Iš LITEKO akivaizdu, kad BUAB „Medienos plaušas“ pats kaip atsakovas buvo įtrauktas į ne vieną teisminį ginčą dėl įvairių civilinių teisinių santykių (skolų priteisimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, darbo užmokesčio priteisimo ir kt.). Nuo 2011 m. vasario 1 d. atsakovas taip pat galėjo ir turėjo pasidomėti, ar ieškovas ginčijamo sandorio sudarymo metu nėra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. kovo 31d. balanso duomenimis AB „Medienos plaušas“ su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų turėjo 534.224 Lt sumai, akivaizdu, kad AB „Medienos plaušas“ ginčijamo sandorio sudarymo metu jau turėjo didelių įsiskolinimų LR Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Pažymėtina, kad delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip už 180 dienų iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (šiuo atveju nuo 2011-07-21), taigi priskaičiuoti delspinigiai yra už skolą, susidariusią per laikotarpį nuo 2011 m. vasario mėn. iki 2011-07-21. Tai tik dar kartą patvirtina, kad AB „Medienos plaušas“ ilgą laiką nemokėjo socialinio draudimo įmokų, o faktas, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas buvo pradelsęs socialinio draudimo įmokų mokėjimus į LR Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, buvo viešai paskelbtas (bei nemokamai prieinamas). Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis pats ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas sudaryti sandorį, nepažeidžiantį įstatymų ir kreditorių interesų, buvo pakankamai atidus ir domėjosi apie ieškovą, kaip ginčo sandorio šalį. Atsakovo pateikiamas internetinių nuorodų išvardijimas niekaip neleidžia teigti, kad atsakovas buvo pakankamai atidus, rūpestingas bei iš esmės pasidomėjo ieškovo finansine padėtimi. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad domėjosi viešai prieinama informacija, pavyzdžiui iš UAB „Creditreform“ duomenų registro, LITEKO sistema ar LR Valstybinio socialinio draudimo fondo viešai skelbiama informacija. Atkreiptinas dėmesys, kad BAB „Medienos plaušas“ dokumentacijoje taip pat nėra jokių duomenų, susirašinėjimų, paklausimų ir pan., patvirtinančių, kad atsakovas apskritai būtų kreipęsis į ieškovo atstovus prieš ginčijamo sandorio sudarymą ir teiravęsis apie BAB „Medienos plaušas“ finansinę padėtį, finansinius sunkumus, įsiskolinimus, kitus kreditorius ir t.t. Tokių įrodymų apeliantas taip pat nepataikė. Taigi atsakovas nevykdė savo pareigos aktyviai pasidomėti kitos sandorio šalies padėtimi. Visos išdėstytos aplinkybės sudaro akivaizdų pagrindą išvadai, kad sudarydamas ginčijamą sandorį atsakovas buvo nesąžiningas bei kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai bei išsamiai nustatė byloje svarbias aplinkybes ir tinkamai taikė materialiosios teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nutarta pripažinti negaliojančia tarp šalių 2011 m. balandžio 29 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį ir taikyti restituciją, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Ieškinį dėl 2011 m. balandžio 29 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo šioje byloje pareiškė bankrutuojančios (šiuo metu bankrutavusios ir likviduojamos) AB ,,Medienos plaušas“ administratorius, teisiniu sandorio negaliojimo pagrindu nurodydamas LR CK 6.66 straipsnį, t. y. pareiškė actio Pauliana ieškinį. Teisę ir pareigą reikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais administratoriui nustato LR Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p. nuostatos.
Vadovaujantis LR CK 6.66 str. 1 d. kreditoriai turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nustačius, kad yra šios sąlygos, ginčijamas sandoris pripažįstamas negaliojančiu. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo nesąžiningumą, kaip vieną iš būtinų sąlygų actio Pauliana ieškinio taikymui. Pagrįsdamas šiuo teiginius, atsakovas [apeliantas] nurodė konkrečias faktines aplinkybes bei išdėstė teisinius argumentus, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako atsakovo suformuluoto apeliacinio skundo ribose.
Prieš sprendžiant atsakovo sąžiningumo klausimą, teisėjų kolegija pažymi, kad būtina nustatyti ginčijamo sandorio pobūdį, t.y. jis atlygintinas ar ne. Teisine prasme ginčijamo sandorio pobūdis yra reikšmingas tuo aspektu, jog atlygintino sandorio ginčijamo atveju LR CK 6.66 str. taikymui turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas. Šiuo atveju spręsdamas šalių ginčą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ginčijamas sandoris yra neatlygintinis. Su tokiais teismo motyvais nėra pagrindo sutikti, nes pagal ginčijamą reikalavimo perleidimo sutartį BAB „Medienos plaušas“ atsiskaitė su atsakovu UAB „Rolma“, suteikdamas UAB „Rolma“ teisę gauti reikalavimo patenkinimą iš ieškovo skolininko UAB „Senukų prekybos centras“. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šios bylos atveju, kai bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės administratorius ginčija šios įmonės sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, LR CK 6.66 str. taikymui turi būti nustatomas abiejų ginčijamos sutarties šalių nesąžiningumas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, ne kartą nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad konkrečiu atveju vertinant verslininko turėjimą žinoti tam tikras aplinkybes, atsižvelgiama į jo ir kontrahento veiklos pobūdį. Pagal kontrahento veiklos pobūdį verslininkas turi suprasti, kad skolininkas turi verslo santykių ne tik su juo, bet ir su kitais asmenimis. Žinodamas, kad kontrahentas nuolat vėluoja atsiskaityti, sudarydamas su juo sandorį, kuriuo siekia atgauti didelę dalį skolos, verslininkas turi suprasti ir tai, kad skolininkas gali turėti atsiskaitymo sunkumų ir su kitais savo verslo partneriais, todėl jo sudaromu sandoriu gali dar labiau pasunkėti skolininko galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Kai skolininkas nemokus, visiškas atsiskaitymas su vienu ar keletu kreditorių, taip išskiriant juos iš kitų, neatitinka sąžiningo elgesio standartų, todėl sandorio šalių, žinojusių apie nurodytą situaciją, sudarymas sandorio, kaip pagrindo atsiskaityti tik su pasirinktu kreditoriumi, reiškia jų nesąžiningumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Šiuo atveju apeliantas kategoriškai tvirtino, kad pareigos domėtis ieškovu nepažeidė, t.y. tikrino viešai prieinamus duomenis apie ieškovą, tačiau, pasak apelianto, apie tai, kad ieškovas negalėjo sudaryti ginčijamos sutarties, sužinojo tik gavęs nagrinėjamą ieškinį. Kaip pats nurodė apeliantas, jis tikrino duomenis apie ieškovą Juridinių asmenų bei Įmonių bankroto valdymo departamento prie LR ŪM registruose, naudojosi paieškomis bendros kompetencijos apygardos teismų tinklalapiuose, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, toks formalus atitinkamų registrų patikrinimas savaime nepaneigia atsakovui, kaip verslininkui, taikomų atidumo bei rūpestingumo standartų pažeidimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi iškėlė AB „Medienos plaušas“ bankroto bylą tuo pagrindu, jog bendrovė yra nemoki. Teismo įsitikimas dėl AB „Medienos plaušas“ nemokumo buvo iš esmės pagrįstas bendrovės 2011 m. kovo 21 d. finansinės atskaitomybės dokumentais [balansu bei pelno (nuostolių) ataskaita], kuriais, pagrįsta manyti, kad atsakovas UAB „Rolma“ ginčijamos sutarties sudarymo metu nedisponavo. Nors AB „Medienos plaušas“ nemokumą iš esmės atspindi bendrovės balansas jau už 2010 metus, tačiau ir pastarasis ginčijamos sutarties sudarymo metu nebuvo pateiktas Juridinių asmenų registrui. Pastebėtina, kad AB „Medinos plaušas“ nebuvo pažeidęs LR Akcinių bendrovių įstatymo 58 str. numatytų terminų, per kuriais turi būti pateikti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui, tačiau nepaisant šių aplinkybių atsakovas nebuvo reikiamai atidus bei rūpestingas, spręsdamas apie AB „Medienos plaušas finansinę padėtį. Pats atsakovas neginčijo, kad ieškovas vėluodavo arba atsiskaitymus su juo vykdydavo tik dalimis. Atsakovas nurodė, kad naudojosi paieškomis bendros kompetencijos apygardos teismų tinklalapiuose, todėl turėjo atkreipti dėmesį, kad ginčijamos sutarties sudarymo metu buvo iškeltos devynios bylos, kuriuose skolininku [atsakovu] nurodytas jo kontrahentas AB „Medienos plaušas“. Vien pastarosios faktinės aplinkybės atsakovui, kaip apdairiam verslo subjektui, turėjo sukelti abejonių dėl AB „Medienos plaušas“ finansinių galimybių. Kaip teisingai pastebėjo ieškovo administratorius, atsakovas galėjo pasinaudoti LR Valstybinio socialinio draudimo fondo viešai skelbiama informacija apie bendrovės vykdomus mokėjimus VSDF biudžetui ar turimus įsiskolinimus, bendrovėje dirbančių asmenų skaičių, tačiau akivaizdu, kad to nepadarė. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad atsakovas (apeliantas), kaip suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu asmuo, prašė ieškovo informacijos apie jo turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, daiktinių teisių suvaržymus ir pan., t.y. svarstė, ar ginčo sandoris nepažeis kitų AB „Medienos plaušas“ kreditorių interesų. Tuo tarpu pažymėtina, kad ginčijama sutartimi iš esmės buvo susitarta, jog su apeliantu UAB „Rolma“ atsiskaitys ne ieškovas, o pastarosios skolininkas – UAB „Senukų prekybos centras“. Paaiškindamas pastarąsias aplinkybes, atsakovas nurodė, kad krizės laikotarpiu toks atsiskaitymo būdas tapo priimtina verslo praktika. Pagrįsdamas šias aplinkybes, atsakovas pateikė į bylą tai patvirtinančius rašytinius įrodymus, o būtent dvišalius [trišalius] tarpusavio skolų užskaitymo aktus [susitarimus] bei skolos perkėlimo sutartis, kuriuose dalyvavo UAB „Rolma“. Netgi pripažindamas, kad tokia verslo praktika atitiko atitinką rinkos situaciją ir faktiškai buvo taikoma tarp ūkio subjektų, teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo pripažinti pagrįstus apelianto argumentus, kad jo veiksmai, sudarant ginčijamą sutartį, atitiko sąžiningo asmens elgesio standartus. Kaip jau buvo konstatuota pirmosios instancijos teismo sprendime, ginčijamas sandoris pažeidė AB „Medienos plaušas“ kitų kreditorių teises ir interesus, todėl jeigu apeliantas būtų tinkamai pasidomėjęs ieškovu bei tuo, ar sudaromas sandoris nepažeis kitų asmenų teisių, viešai prieinami bei atsakovo disponuojami duomenys leido nustatyti, kad sandorio sudarymo metu AB „Medienos plaušas“ turėjo rimtų finansinių sunkumų ir toks sandoris gali būti neteisėtas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas UAB „Rolma“ nepaisė kvalifikuotam ūkio subjektui taikomų atidumo ir rūpestingumo standartų, nors indikatorių tam turėjo vertinant vien tai, kad ieškovo atsiskaitymai atsakovui buvo nesavalaikiai, tarp AB „Medienos plaušas“ ir kitų bendrovių buvo kilę teisminių ginčų dėl atsiskaitymo. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apdairaus ir rūpestingo elgesio stoka vertintina kaip sąžiningumo imperatyvo sutartiniuose santykiuose pažeidimas. Atitinkamai ieškovas BAB „Medienos plaušas“, iš esmės būdamas nemokus ir žinodamas apie savo nemokumą, ginčijamu sandoriu atsiskaitydamas su vienu iš daugelio kreditorių – atsakovu - nepagrįstai suteikė būtent šiam kreditoriui pirmenybę gauti reikalavimų patenkinimą prieš kitus savo kreditorius. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pasirinktinis nesilaikant LR Įmonių bankroto įstatymo nustatytos tvarkos atsiskaitymo su kreditoriumi būdas, taikytas ginčijamo sandorio atveju, vertintinas kaip sąžiningai verslo praktikai prieštaraujantys AB „Medienos plaušas“ veiksmai. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas nenuginčijo pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kad, sudarant ginčijamą sutartį, atsakovas neatitiko sąžiningos sutarties šalies kriterijų, todėl buvo visos sąlygos pripažinti ginčijamą reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia LR CK 6.66 str. pagrindu.
Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atsakovo [apelianto] motyvų, kurie neturi teisinės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Spręsdamas restitucijos klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pagal reikalavimo perleidimo sutartį atsakovas UAB „Rolma“ gavo ne visą sutartyje nurodytą sumą, bet jos dalį, o tuo pagrindu restitucija taikytina atitinkamoje dalyje. Nepaisant išdėstytų teisinių motyvų, pirmosios instancijos teismas nurodė iš atsakovo UAB „Rolma“ priteisti ieškovui 27.508,32 Lt sumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek procesiniuose dokumentuose, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovai nurodė, kad bendrovė iš trečiojo asmens UAB „Senukų prekybos centras“ yra gavęs prekių tik už 38.420,47 Lt sumą, todėl atitinkamai tretysis asmuo savo pareigą atsiskaityti pagal ginčijamą ieškiniu sutartį yra įvykdęs tik 38.420,47 Lt apimtyje ir vis dar skolingas atsakovui 27.508,32 Lt. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esančios prievolių pabaigos sutartys, pasirašytos tarp UAB „Rolma“ ir UAB „Senukų prekybos centras“. Trečiasis asmuo UAB „Senukų prekybos centras“ kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašymas ištaisyti teismo sprendime padarytą rašymo apsirikimą, t.y. pakeisti teismo sprendime nurodytą restitucijos mastą iš 27.508,32 Lt į 38.420,47 Lt sumą. Pirmosios instancijos teismui atmetus pastarąjį prašymą, atskirąjį skundą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, patenkinęs UAB „Senukų prekybos centras“ atskirąjį skundą, ištaisė rašymo apsirikimo klaidą teismo sprendime restitucijos taikymo dalyje, nurodydamas, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 38.420,47 Lt suma, t.y. suma, faktiškai gauta pagal nuginčytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį.
Atmetus apeliacinį skundą, atsakovo [apelianto] prašomos bei apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos [LR CPK 93 str. 1 d.]. Kadangi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nebuvo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl tokios išlaidos neatlyginamos [LR CPK 98 str. 1 d.].
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.