Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirba UAB (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. B. vairavo motorinę transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent ji, 2021 m. balandžio 21 d. apie 18.20 val. Vilniuje, Oslo g., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, iki tol, kol 2021 m. balandžio 21 d. apie 18.56 val. Vilniuje, Lazdynų g. ties pastatu Nr. 6, policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 3,14 promilės etilo alkoholio koncentracija

Šiais veiksmais K. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausta teisme kaltinamoji K. B. kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, savo elgesį vertina blogai, padarė tinkamas išvadas. Prašo laiduotoja paskirti jos mamą L. B., nes santykiai su mama yra labai geri, nors jos gyvena atskirai, bet kiekvieną savaitgalį, per išeigines ji su draugu važiuoja pas ją, į dieną po keletą kartų susiskambina su vaizdu, mama jai daro labai gerą įtaką, mama niekada nebuvo teista už tokius dalykus, visą laiką kalba su ja apie nagrinėjamą įvykį.

Teismo posėdžio metu apklausta kaip galima laiduotoja L. B. pripažino, kad po minėto įvykio kaltinamoji labai pergyvena, gailisi, pati dukra iškart paskambino ir pranešė jai apie šį įvykį, po įvykio daugiau nematė dukros išgėrusios. Ji galėtų daryti teigiamą įtaką savo dukrai, nes ji neigiamai vertina tokį dukters elgesį, jos santykiai su dukra labai geri, jos pasitiki viena kita, bendrauja telefonu, taip pat per socialinius tinklus, dukra jos klauso, skambina, klausia patarimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Kaltinamosios K. B. kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jos pačios prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. M. nurodė tokias aplinkybes. 2021-04-21 apie 18:15 val., važiavo Gariūnų gatve, Vilniuje ir pamatė BMW automobilį, kuris važiavo link DEPO prekybos centro. Šio automobilio vairuotojas automobilį vairavo vingiuodamas nuo vieno kelio ženklinimo linijos iki kitos kelio linijos. Jam automobilio vairuotojas sukėlė įtarimą. Po to įvažiavęs iš Gariūnų gatvės į Oslo gatvę šio automobilio vairuotojas staigiai sustabdė savo automobilį, nes buvo susidariusi automobilių spūstis, o vairuotojas neįvertino greičio ir vos neatsitrenkė į kito automobilio galą. Jis paskambino 112 ir pranešė, kad automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuoja galimai neblaivus vairuotojas. Jis važiavo iš paskos, nes telefonu policijos pareigūnai paprašė, kad važiuotų iš paskos šio automobilio. BMW automobilis iš Oslo gatvės pasuko į Šiltnamių gatvę ir nuvažiavo link Lazdynų gatvės. Po to BMW vairuotojas nuvažiavo prie 6 namo, įvažiavo į kiemą. Jis važiavo iš paskos. BMW automobilis sustojo prie 6 namo. Jis irgi sustojo 6 namo kieme ir pamatė, kad BMW automobilį vairavo mergina. Ji BMW automobilį pastatė atbulai aikštelėje. Mergina automobilyje buvo viena. Mergina sustojusi aikštelėje niekur nelipo, liko sėdėti už vairo. Atvažiavo policijos pareigūnai. Jis policijos pareigūnams parodė minėtą BMW automobilį ir pasakė, kad automobilį galimai vairavo neblaivi mergina, kuri tuo metu iš automobilio dar nebuvo išlipusi, vis sėdėjo už vairo. Policijos pareigūnai priėjo prie BMW automobilio vairuotojos. Jis apsisuko ir išvažiavo. Po to grįžo ir parašė pareiškimą apie įvykį. (b.l. 37-40)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. M.nurodė tokias aplinkybes. Dirba Vilniaus apsk. VPK PR 1-osios kuopos pirmajame būryje, vyriausiosios patrulės pareigose. 2021-04-21 apie 18 val. 20 min. jai patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu P. O. iš Vilniaus apsk. VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad link Oslo g. važiuoja automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Jiems važiuojant Oslo g. Vilniaus apsk. VPK OVS budėtojas pranešė, kad automobilis jau yra Lazdynų g. ties namu pažymėtu Nr. 6, o vairuotojas vis dar sėdi automobilyje. Jiems privažiavus nurodytu adresu pastebėjo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintį automobilių stovėjimo aikštelėje. Jai kartu su kolega P. O. priėjus prie automobilio už vairo sėdėjo moteris, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo K. B., pas kurią buvo paklausta ar vartojo alkoholinius gėrimus. Ji jiems atsakė, kad vartojo prieš dvi valandas. Taip pat buvo paprašyta pas vairuotoją K. B. pateikti automobilio reikiamus dokumentus, bet ji jiems nieko nepateikė. Įvykio vietoje, taip pat buvo pranešėjas D. M., kuris važiavo automobiliui BMW iš paskos. D. M. jiems paaiškino, kad jis kažkur apie 18 val. važiavo Gariūnų g., kur pastebėjo automobilį BMW judantį link prekybos centro „DEPO“. Jis nurodė, kad automobilis BMW vinguriavo po visą kelią, todėl jam kilo įtarimas, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Jam važiuojant iš paskos BMW automobilio, jo vairuotojas staiga pradėjo stabdyti ir vos neatsitrenkė į kito automobilio galą. Jis nurodė, kad iš karto paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją ir važiavo jam iš paskos. Jam sekant automobilį šis iš Oslo g. nusuko į Šiltnamių g. ir nuvažiavo Lazdynų g. kryptimi, ir sustojo prie Lazdynų g. 6 esančio namo, automobilių stovėjimo aikštelėje. Pačioje aikštelėje pranešėjas nurodė, kad už automobilio vairo sėdėjo mergina ir ji automobilyje buvo viena, ji iš automobilio niekur nelipo. K. B. su alkotesteriu matuokliu apie 18:33 val. buvo nustatytas 3,23 prom girtumas, o antru pūtimu apie 18:56 val. buvo nustatytas 3,14 prom girtumas. (b.l. 43-46)

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad alkotesteriu D. A. 7510 Nr. ARJK-0152 (patikros sertifikato Nr. 1465186), K. B., 2021-04-21 apie 18 val. 32 min. buvo nustatytas 3,23 promilių girtumas ir 2021-04-21 apie 18 val. 56 min. buvo nustatytas 3,14 promilių girtumas. (b.l. 11-14)

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja ir savininkė yra L. B., gim. 1969-12-01. (b.l. 9)

Iš VŠĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM yra 2150 Eur. (b.l. 10)

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalies taikymo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,5 promilių neblaivumas.

Teismo vertinimu K. B. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajai pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jos prisipažinimas, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, kiti rašytiniai įrodymai. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamoji įvykio metu vairavo kelių transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai byloje esančiu neblaivumo nustatymo aktu jai buvo nustatyta 3,14 promilių etilo alkoholio koncentracija. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl K. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamoji padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu nusikaltimu. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismui buvo pateiktas kaltinamosios mamos prašymas, kad ji sutinka būti kaltinamosios laiduotoja (BK 40 straipsnio 1 dalis). Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad kaltinamoji ankščiau neteista, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Be to, kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimų nekilo (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamoji turi atitikti. Turi būti pagrindas manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, kaltinamoji šią sąlygą atitinka, yra vidutinio, darbingo amžiaus, dirbanti, neteista, anksčiau bausta administracine tvarka už mažareikšmius nusižengimus, šiuo metu akivaizdžiai pergyvena ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamosios atgaila, juo labiau, kad apie jos nuoširdumą leidžia spręsti ir jo elgesys teisminio nagrinėjimo metu bei gyvenime, ką paliudijo ir jos mama. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad K. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Nagrinėjamu atveju kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašė jos mama. Ji išsakė neigiamą požiūrį į kaltinamosios įvykdytą nusikaltimą. Laiduotoja nurodė, kad nors K. B. gyvena atskirai, tačiau jos palaiko glaudų ryšį, jų santykiai grįsti tarpusavio pasitikėjimu, jos dažnai matosi, bendrauja elektroninio ryšio priemonėmis, todėl ji jų ryšį laiko artimu. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės yra pagrindas išvadai, kad laiduotoja L. B. yra verta teismo pasitikėjimo. Jos asmenybė yra teigiama – neteista, paskutinį kartą administracine tvarka bausta 2019 m., dirbanti, be to, ji yra kritiška dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos, ji gali daryti pastarajai teigiamą įtaką, nes kartu leidžia laisvalaikį ir palaiko glaudžius tarpusavio ryšius (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas K. B. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant dviejų metų laidavimo terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo ir kitų klausimų

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Kadangi aptariamą nusikalstamą veiką K. B. padarė naudodamasi specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, jai nustatytinas minėtos baudžiamosios priemonės taikymo terminas – dveji metai.

Kaltinamosios įvykio metu vairuotas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bylos duomenimis, priklauso ne kaltinamajai. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kadangi minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, automobilio vertę atitinkanti pinigų suma su PVM – 2150 Eur yra konfiskuotina iš kaltinamosios valstybės naudai.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumentų paėmimas, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintinos.

Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – K. B. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas „VĮ Regitra“.

Byloje prašoma priteisti iš kaltinamosios K. B. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai proceso išlaidas - 9 Eur, t.y. išlaidas dėl automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimo nuo 2021 m. balandžio 21 d. iki 2021 m. balandžio 23 d. UAB „Tomadas“ aikštelėje (b.l. 19). Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 punktu proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos. BK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Nagrinėjamoje byloje teismas, atsižvelgdamas į teisinį tokių išlaidų atlyginimo reglamentavimą, į faktiškai patirtas išlaidas, kurios yra nulemtos išskirtinai tik pačios kaltinamosios veiksmų, nusprendžia transporto priemonės nuvežimo išlaidas priteisti iš kaltinamosios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 - 307 straipsniais,

nusprendžia:

K. B. padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos jos mamos L. B. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą, ir šią baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu paskirti K. B. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 22 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi konfiskuoti iš K. B. nusikalstamos veikos padarymo priemonės - automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - vertę atitinkančią pinigų sumą su PVM – 2150 Eur.

K. B. paskirtas kardomąsias priemones - specialiosios teisės sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – K. B. vairuotojo pažymėjimą, Nr. (duomenys neskelbtini) saugoti prie bylos voke, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.

Išieškoti iš K. B. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai proceso išlaidas, susijusias su automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimu, kurios sudaro 9 Eur. Proceso išlaidos savanoriškai turi būti sumokėtos į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, mokėjimo pavedimo grafoje nurodant automobilio valstybinį numerį, vardą ir pavardę.

I. K. B., kad: jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. I. L. B., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.