- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- 1S-319-658/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24376-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Aušra Bielskė, Evaldas Pašilis
- Kaltinamasis
- N. K.
- Advokatai
- Vidmantas Baumila
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1.1Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 p., 2 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.1.3Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis darys BPK 122 str. 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 str. 3 p., 4 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.2Skundų dėl suėmimo skyrimo, nepaskyrimo; suėmimo termino pratęsimo, nepratęsimo; suimtojo paleidimo į laisvę išsprendimas (BPK 130, 131 str.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Evaldo Pašilio,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo N. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutarties, kuria kaltinamajam N. K. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 25 d. iki 2023 m. sausio 25 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. N. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 11 punktus tuo, kad jis nužudė bejėgiškos būklės žmogų, t. y., jis, laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 19 d. 14.00 val. iki 2021 m. liepos 20 d. 6.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių paskatų, tyčia sudavė A. S. ne mažiau tris kartus kairės rankos kumščiu į petį, nosį, galvą ir nemažiau du kartus pastūmė nukentėjusįjį, nuo ko jis galva trenkdamasis į sieną prarado sąmonę, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (N. K.), suvokdamas, kad nukentėjusysis dėl prarastos sąmonės yra bejėgiškos būklės ir negali aktyviai priešintis, siekdamas nuslėpti šį nusikaltimą, nustūmęs nukentėjusiojo kūną prie lango, išmetė jį pro ketvirtame aukšte esantį atidarytą buto langą, tuo padarydamas A. S. kūno sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva dešinės akies vokų išorinio kampo srityje, poodinėmis kraujosruvomis dešinio žasto, dešinio dilbio, dešinės blauzdos ir kairio kelio sąnario srityse, dauginiais odos nubrozdinimais abipus veido srityse, odos nubrozdinimu juosmens kairio šoninio paviršiaus srityje, minkštųjų audinių kraujosruva galvos kairėje pusėje, skeveldriniu nosies kaulų lūžiu, dešinio skruostikaulio visų ataugų atvirais lūžiais, dešinio smilkinkaulio lanko skeveldriniu lūžiu, viršutinių žandikaulių alveolinių ataugų lūžiais, krūtinkaulio ir dauginiais abipusiais šonkaulių lūžiais su pasieninės krūtinplėvės pažeidimais kairėje pusėje, kairiojo plaučio pažeidimais ir kraujo išsiliejimu į krūtinplėvės ertmę, juosmeninio I slankstelio kūno kompresiniu ir juosmeninių I-IV slankstelių kairės pusės skersinių ataugų lūžiais, dešinės mentės skeveldriniu lūžiu, stuburo krūtininių VIII-XII ir juosmeninių I-V slankstelių keterinių ataugų lūžiais, dešinio šeivikaulio ir dešinio blauzdikaulio lūžiais, blužnies ir kepenų plyšimais su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, kas komplikavosi vidiniu ir išoriniu nukraujavimu, aspiracija krauju, ūminiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos sutrikimu, t. y. sužalojimus, kurie kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko nuo patirtų sužalojimų visumos nukentėjusysis A. S. mirė, ir taip tyčia nužudė bejėgiškos būklės A. S..
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka kaltinamasis N. K. 2021 m. liepos 25 d. 15.50 val. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. liepos 27 d. nutartimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviem) mėnesiams. Vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartimi kaltinamajam N. K. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 25 d. iki 2023 m. sausio 25 d., teismui nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte numatytus suėmimo taikymo pagrindus. Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, kad, taikant švelnesnes kardomąsias priemones, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.
II. Skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Kaltinamasis N. K. skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartį ir paskirti jam vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
4.1. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą, savo sprendimą grindė prielaidomis bei numanomomis grėsmėmis procesui, o tai neatitinka procesinių prievartos priemonių taikymo būtinumo kriterijaus. Be to, Vilniaus apygardos teismas neatsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., Gillow prieš Jungtinę Karalystę) bei PBK 11 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principo reikalavimą. Kaltinamasis taip pat cituoja ir EŽTT sprendimą N. C. prieš Italiją, teigdamas, kad nepakanka, jog procesinės prievartos priemonės taikymas atitiktų nacionalinius šalies įstatymus, turi būti nustatyta, kad minėtos priemonės taikymas bei žmogaus teisių suvaržymas yra būtinas konkrečiu atveju.
4.2. Nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo nustatytu suėmimo skyrimo pagrindu, numatytu BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (būdamas laisvėje, kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo), kaltinamasis nurodo, kad būdamas nesuimtas, jis palaikė ryšius su artimaisiais, t. y., nesilaikė konspiracijos, nesinaudojo telefoninėmis programėlėmis, todėl teisėsaugos pareigūnai galėjo žinoti jo buvimo vietą. Be to, jis turi šeimą ir gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), tačiau dėl taikomo suėmimo jis negali deklaruoti nuolatinės gyvenamosios vietos.
4.3. Skunde nesutinkama ir su kitu suėmimo taikymo pagrindu, numatytu BPK 122 straipsnio 3 dalyje (būdamas laisvėje, kaltinamasis darys naujus nusikaltimus), teigiant, kad vertinant ankstesnį kaltinamojo teistumą, turi būti atsižvelgta ne tik į padarytų nusikalstamų veikų skaičių, bet ir į jų pobūdį bei laikotarpį, kada šios nusikalstamos veikos buvo padarytos. Be to, suėmimas negali būti skiriamas (ar tęsiamas jo terminas), atsižvelgiant vien tik į pareikšto kaltinimo sunkumą (EŽTT sprendimas byloje Bykov prieš Rusiją).
4.4. Kaltinamasis pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas iš esmės nevertino galimybės taikyti jam švelnesnės kardomosios priemonės (intensyvios priežiūros ar namų arešto), skundžiamoje nutartyje tik formaliai nurodydamas, kad švelnesnių kardomųjų priemonių taikymas, įvertinus N. K. gresiančią ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę ir nustačius, kad, būdamas laisvėje, jis gali daryti naujus nusikaltimus, nagrinėjamu atveju nėra galimas.
5. Teismo posėdyje kaltinamasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo N. K. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo N. K. skundas atmetamas.
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo N. K. skundą ir įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 13 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai pratęsė kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams. Vilniaus apygardos teismas tinkamai įvertino visas suėmimo pratęsimui reikšmingas aplinkybes, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad N. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra užfiksuoti liudytojų J. K. (t. 2, b. l. 74–75), P. S. (t. 2, b. l. 89–90), O. S. (t. 2, b. l. 103–104), V. R. (t. 2, b. l. 119–120, 122–123; t. 6, b. l. 119–122) apklausų protokoluose, asmens parodymo atpažinti iš fotonuotraukų protokoluose (t. 2, b. l. 76–80, 145–148), iš dalies specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 98–108) ir kitoje baudžiamosios bylose medžiagoje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu, o galutines išvadas dėl inkriminuojamų aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais darys pirmosios instancijos teismas, tik išnagrinėjęs bylą.
8. Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam N. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, t. y. kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
9. Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), suėmimas gali būti paskirtas (ar pratęstas suėmimo taikymo terminas), atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis).
10. N. K. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 11 punktuose, už kurios padarymą baudžiamajame įstatyme nustatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas asmuo, sunkumas ir sankcijoje nustatytos bausmės griežtumas nėra absoliuti sąlyga griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, bet nagrinėjamu atveju apygardos teismas, priešingai nei nurodyta skunde, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto pagrindo buvimo, bausmės griežtumą tinkamai įvertino kartu su kaltinamojo N. K. socialiniais ryšiais, jo asmenybe ir kitomis bylos aplinkybėmis.
11. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis N. K. praeityje teistas, yra įgijęs pagrindinį išsilavinimą, vykdė individualią veiklą, yra nevedęs. Skunde kaltinamasis nurodo, kad turi gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kurios nedeklaravo tik dėl taikomo suėmimo. Tačiau iš byloje esančio J. G. 2021 m. gruodžio 7 d. prašymo yra žinoma, kad kaltinamasis jos nuomojamame socialiniame būste (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 117), o iš paties kaltinamojo parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis iki sulaikymo ir suėmimo paskyrimo vienas gyveno (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 24–25, 27–28). Be to, iš byloje esančio gyventojų registro išrašo apie asmenį matyti, kad N. K. gyvenamosios vietos nėra deklaravęs nuo 2016 m. gruodžio 29 d. (t. 5, b. l. 79).
12. Iš byloje esančio duomenų apie asmenį Sodros duomenų bazėje išrašo matyti, kad paskutiniai kaltinamojo darbo santykiai – nuo 2020 m. gruodžio 17 d. vykdyta individuali veikla (t. 5, b. l. 80). Tačiau jokių konkrečių duomenų, patvirtinančių, kad iš šios veiklos kaltinamasis gavo nuolatinių pajamų, kas sumažintų kaltinamojo pasislėpimo riziką, bijant prarasti turimą darbą ir panašiai, byloje nėra. Apie darbinius santykius negalima spręsti ir atsižvelgiant į byloje esantį 2022 m. vasario 7 d. UAB „X“ direktoriaus sutikimą priimti N. K. į darbą (t. 5, b. l. 116).
13. Skunde kaltinamasis taip pat nurodo, kad turi šeimą. Byloje esančioje Vilniaus pataisos namų resocializacijos skyriaus išduotoje charakteristikoje be kitų aplinkybių nurodyta, kad kaltinamasis palaiko socialinius ryšius su mama ir su sugyventine, su kuria turi bendrą dukrą (t. 6, b. l. 113–114). Tačiau, teismo vertinimu, vien šeimos turėjimas, socialinių ryšių palaikymas kaltinamajam būnant suimtam, nesant duomenų apie nuolatinius ir tamprius santykius su artimaisiais iki suėmimo jam paskyrimo, asmens socialinių ryšių tvirtumo neparodo. Tokie duomenys, sprendžiant dėl asmeniui skiriamos kardomosios priemonės, gali būti reikšmingi tuomet, kai nustatytų socialinių ryšių praradimo rizika eliminuoja asmens pasislėpimo riziką. Nagrinėjamu atveju tokių socialinių ryšių, kurie eliminuotų kaltinamojo pasislėpimo nuo teismo tikimybę, nenustatyta. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis N. K., būdamas laisvėje, suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės pobūdį, siekdamas išvengti atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
14. Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nustatė ir kitą suėmimo taikymo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y., kad būdamas laisvėje, kaltinamasis darys naujus nusikaltimus. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jeigu yra duomenų, kad asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti ir informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.
15. Labai sunkus nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas N. K., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Be to, iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis praeityje teistas 7 kartus: Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje; Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje; Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje; Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje; Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Ir nors dalis iš paminėtų apkaltinamųjų nuosprendžių N. K. atžvilgiu yra priimti gana seniai, kas iš esmės akcentuojama ir kaltinamojo skunde, tačiau įvertinus tai, kad ankstesni N. K. teistumai yra beveik visi išimtinai susiję tik su BK XXVIII skyriuje įtvirtintų nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams padarymu, Vilniaus apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog kaltinamojo elgesio modelyje vyrauja savanaudiškumas ir siekis nusikalstamai praturtėti, o jis yra linkęs nusikalsti. Šią išvadą patvirtina ir byloje esantis 2021 m. liepos 25 d. administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (t. 5, b. l. 81–96). Iš šio išrašo matyti, kad kaltinamasis laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 26 d. iki 2020 m. sausio 7 d. 19 kartų baustas administracine tvarka, ir dalis šių administracinių nusižengimų taip pat yra susiję su nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams padarymu. Kitas byloje esantis dokumentas patvirtina, kad N. K. nuo 2010 m. administracine tvarka baustas iš viso 26 kartus (t. 5, b. l. 63–64). Taigi, visi šie duomenys apie ankstesnį nusikalstamų veikų bei administracinių nusižengimų padarymą patvirtina, kad N. K. nėra linkęs laikytis įstatymuose nustatytos tvarkos, jis savo nusikalstamo elgesio per pastaruosius daugiau negu 10 metų ne pakeitė, o priešingai – galimai padarė dar pavojingesnį byloje nagrinėjamą labai sunkų nusikaltimą. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje N. K. ir toliau gali daryti naujus nusikaltimus, todėl yra pagrindas ir toliau tęsti jam taikomo suėmimo terminą, taip užtikrinant ir viešojo intereso apsaugą.
16. Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje svarstė galimybę N. K. atžvilgiu taikyti ir švelnesnes kardomąsias priemones (skundžiamos nutarties 15 punktas). Aukštesnysis teismas, įvertinęs kaltinamojo N. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis (ankstesnius teistumus, padarytus administracinius nusižengimus), tvirtų socialinių santykių, nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimą, galimai padaryto nusikaltimo pavojingumą, sunkumą ir padarymo aplinkybes, pritaria skundžiamos nutarties išvadai, kad BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti, pritaikius kaltinamajam vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones (taip pat ir skunde nurodytus intensyvią priežiūrą ar namų areštą). Nagrinėjamu atveju kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo galimai padaryto nusikaltimo pavojingumui, sunkumui, o kaltinamojo teisės suvaržytos, nepažeidžiant ir BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo.
17. Kaltinamojo N. K. suėmimo trukmė šiuo metu siekia 15 mėnesių. Skundžiama nutartimi pratęsus suėmimo terminą dar 3 mėnesiams, šis terminas siektų pusantrų metų, tačiau ir tokios suėmimo taikymo trukmės nėra pagrindo vertinti kaip aiškiai neproporcingos. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad byla šiuo metu yra nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, posėdžiai, išskyrus vieną, kuris neįvyko dėl objektyvios priežasties, vyksta pagal numatytą grafiką; įvykusiuose teismo posėdžiuose apklausti liudytojai, kitų 6 liudytojų apklausa bus tęsiama ir 2022 m. lapkričio 16 d. numatytame teismo posėdyje. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Pažymėtina, kad visais atvejais, sprendžiant klausimą dėl suėmimo taikymo termino pagrįstumo, svarbu ne vien tik pats laikotarpis, kurį asmuo yra laikomas suimtas, bet byloje esantys faktiniai duomenys, patvirtinantys, kad suėmimo taikymas net ir ilgą laikotarpį yra būtinas. Nagrinėjamu atveju N. K. laisvės suvaržymas, siekiant nepertraukiamai išnagrinėti baudžiamąją bylą, apsaugoti visuomenę nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo ir įvykdyti teisingumą dėl galimai padarytos itin pavojingos nusikalstamos veikos, yra pateisinamas, priešingai nei nurodo kaltinamasis, būtinas ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir BPK reikalavimų.
18. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kaltinamojo N. K. skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartimi kaltinamajam N. K. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.