- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-22
- Bylos Nr.
- 1A-199/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys (pirm.), Rūta Mickevičienė, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- D. P.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str., 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. 2 p. konfiskuotas automobilis ,,Citroen XM“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su keturiais ratais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. P. nuteistas už tai, kad 2006 m. iš rugpjūčio 28 d. į 29 d. naktį, iš V. T. įmonės aptvertos ir saugomos teritorijos – (duomenys neskelbiami), panaudodamas automobilį ,,Citroen XM“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) slapta pagrobė svetimą didelės vertės turtą – betono padavimo mašiną ,,BMS WORKER“ – 128 266 litų vertės, priklausantį UAB ,,SEB VB lizingas“, kuris pagal 2006 m. birželio 16 d. finansinio lizingo sutartį Nr.XXXXXX buvo perduotas valdyti UAB ,,Betonitas“ir pagrobtą turtą slėpė statybos ir eksploatacijos Panevėžio bendrijos ,,Statybininkas“ garažų masyve Nr.107 iki 2006 m. spalio 8 d.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. P. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti, prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei nuoširdų gailėjimąsi pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei sušvelninti jam paskirtą bausmę.
Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl to paskyrė jam per griežtą bausmę. Nuteistojo nuomone, jo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo, tai, jog po nusikalstamos veikos padarymo jis sukūrė šeimą, žmona laukiasi pirmagimio, praeityje nebuvo nei nusikaltęs, nei nusižengęs, charakterizuojamas teigiamai, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad dėl atsitiktinai padaryto nusikaltimo jis gailisi nuoširdžiai, o ne deklaratyviai. Apeliantas pažymi, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti motyvai, kuriais teismas grindė savo išvadą, jog jo gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra nenuoširdus, nėra pagrįsti bylos duomenimis, faktinėmis aplinkybėmis. Nuteistasis nesutinka su teismo išvada, jog parodymus apie bylos aplinkybes jis davė ne savo valia, o dėl byloje surinktų įrodymų, nurodo, jog iš karto po sulaikymo prisipažino įvykdęs nusikaltimą, nuo pirmos apklausos davė nuoseklius parodymus, jų nekeitė. Nepagrįsta, anot apelianto, yra ir teismo išvada, jog po nusikaltimo jis nepasidomėjo ar nepadaryta žala ir neatsiprašė. Nuteistojo teigimu, nusikalstamą veiką jis įvykdė prieš juridinį, o ne fizinį asmenį, civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas, tai, kad UAB ,,Betonis“ žala nepadaryta patvirtino šios bendrovės vadovas, todėl jis neturėjo pagrindo primygtinai siūlyti kokios nors papildomos žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam pakankamai griežtą bausmę, nepagrįstai padarė išvadą, jog nusikaltimas buvo iš anksto suplanuotas. Šios teismo išvados, anot nuteistojo, nepatvirtina bylos aplinkybės – nei liudytojų parodymai, nei specialistų išvados ar kiti įrodymai.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. P. apeliacinis skundas atmetamas.
Nuteistasis D. P. apeliaciniame skunde neginčija kaltės ir jo veikos kvalifikavimo, tik prašo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką bei nuoširdų gailėjimąsi pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei sušvelninti paskirtą bausmę.
Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš bausmės individualizavimo sąlygų, numatytų bendruosiuose bausmės skyrimo pagrinduose (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnis). Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra aplinkybės, parodančios teismui tuos teigiamus momentus, kurie mažina nusikalstamos veikos pavojingumą ir leidžia švelninti baudžiamąją atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas nenustatė D. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. D. P. apeliaciniame skunde teigia, kad jo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą, už kurį teismas jį pripažino kaltu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d., ir nuoširdžiai gailisi dėl nusikaltimo padarymo. Šie apelianto argumentai yra nepagrįsti. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių. Ši aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, prisipažinimas įvykdžius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą, pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan. Iš bylos duomenų matyti, jog D. P. policijos pareigūnų buvo sulaikytas po to, kai gavus operatyvinės informacijos apie tai, jog pavogta betono padavimo mašina yra paslėpta statybos ir eksploatacijos Panevėžio bendrijos ,,Statybininkas“ garažų masyvo garaže Nr. 107, buvo atliktas slaptas sekimas bei techninių priemonių pagalba užfiksuota, jog minėtame garaže lankosi D. P. . Šiuo atveju nusikalstamą veiką išaiškino bei pagrobtą turtą surado pačios teisėsaugos institucijos, be nuteistojo D. P. pagalbos. Byloje neginčytinai nustatyta, jog D. P. prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką tik po to, kai buvo surinkti jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme patvirtinantys įrodymai ir jis buvo sulaikytas garaže, šalia pagrobto turto. Iš to darytina išvada, kad D. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką dėl byloje surinktų jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką kaltininko teisingi parodymai apie nusikalstamą veiką, duoti dėl byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių kaltininko kaltę, nėra laikomi prisipažinimu.
Bausmės paskyrimas yra svarbiausia baigiamoji baudžiamosios bylos stadija, nes bausmės paskyrimu įvertinamas ne tik nusikaltimo pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymių turinys, jų pobūdis, bet ir kaltininko asmenybė, atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės. Teismas asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, skiria tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. P. , bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė ir, individualizuodamas bausmę, atsižvelgė į tai, jog byloje nenustatyta nei D. P. atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į kitas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes – D. P. praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, pagrobtas turtas grąžintas tikrajam savininkui. Pirmosios instancijos teismas, įvertinę minėtų aplinkybių visumą bei atsižvelgdamas į tai, jog Baudžiamojo kodekso straipsnio, nustatančio atsakomybę už D. P. įvykdytą nusikalstamą veiką, sankcija nenumato laisvės atėmimo bausmei alternatyvių bausmių, paskyrė nuteistajam bausmę, artimą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. sankcijoje numatytos bausmės minimumui. Kolegija sutinka su nuteistojo apeliacinio skundo teiginiu, jog nėra įrodyta, kad vagystė buvo iš anksto suplanuota. Kolegijos nuomone, nuteistojo atsiprašymas ar neatsiprašymas juridinio asmens, kuriam priklauso pagrobtas turtas, atstovo negali turėti įtakos paskirtosios bausmės dydžiui. Šioje byloje pagrobtas turtas grąžintas jo savininkui, civilinis ieškinys nebuvo pareikštas, todėl nuteistajam D. P. nekilo pareiga atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Tačiau, atsižvelgiant į D. P. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį – padarytas sunkus nusikaltimas, pagrobtas turtas, kurio vertė kelis kartus viršija ribą, nuo kurios pagrobtas turtas laikomas didelės vertės - D. P. paskirtoji dvejų metų laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta, jos švelninti nėra teisinio pagrindo.
Nuteistojo D. P. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas bei atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą nėra galimybės, kadangi D. P. įvykdyta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Byloje nėra nustatytos Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio taikymo sąlygos, todėl nėra galimybės D. P. paskirti švelnesnę bausmę negu nustatyta įstatymo, numatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką. Be to, šito neprašoma ir nuteistojo apeliaciniame skunde.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis apeliacinio skundo ribose yra pagrįstas ir teisėtas. Tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. P. apeliacinį skundą atmesti.