- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-19
- Bylos Nr.
- I-520-621/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00299-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- UAB „duomenys neskelbtini“, AUB „duomenys neskelbtini“, V. J.
- Kategorijos
- 63.3.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Žanas Kubeckas, susipažinęs su pareiškėjų UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, AUB „duomenys neskelbtini“ UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, V. J. įmonės, E. J., M. J., V. E., G. K., S. S. įmonės įgalioto atstovo advokato M. R. pasirašytu skundu ir patikslintu skundu dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2013-01-31 sprendimo Nr. T-32 „Dėl detaliojo plano Lyros g. 13, Šiauliuose rengimo“ panaikinimo ir kitų reikalavimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjai Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė įgalioto atstovo advokato M. R. pasirašytą skundą ir patikslintą skundą, kuriais prašo panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2013-01-31 sprendimą Nr. T-32 „Dėl detaliojo plano Lyros g. 13, Šiauliuose rengimo“, taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, priteisti iš atsakovo pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjų skundas atsisakytinas priimti.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis).
Minėtos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131).
Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).
Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2013 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. „Dėl žemės sklypo Lyros g. 13, Šiauliuose, detaliojo plano rengimo“ nusprendė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui pavesti sudaryti jungtinės veiklos sutartį tarp visų žemės sklypo naudotojų dėl žemės sklypo Lyros g. 13, Šiauliuose, detaliojo plano rengimo finansavimo, planavimo tikslų, tvarkymo ir naudojimo reglamentų nustatymo ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinių vertinimo, o ši sutartis bus pagrindas registruojant turtines teises į pastatytą (rekonstruotą, remontuotą) statinį ar jo dalis; pavesti sudaryti trišalę sutartį tarp planavimo organizatoriaus, plano rengėjo ir mokėtojų dėl žemės sklypo Lyros g. 13, Šiauliuose, detaliojo plano rengimo; pritarti, kad būtų rengiamas žemės sklypo Lyros g. 13, Šiauliuose, detalusis planas bei nustatyti, kad planavimo organizatorius yra Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius.
Pareiškėjai skunde nurodė, kad savivaldybė, priimdama šį ginčo sprendimą, nepaisė žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų interesų, neatsižvelgė į visuomenės poreikius bei susidariusią sudėtingą teisinę-faktinę situaciją dėl šioje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto statuso (nuosavybės).
Pagrindines nuostatas dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, planavimo organizatorių, planų rengėjų, fizinių, juridinių asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų teisių ir pareigų šiame procese nustato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas. Šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. Analogiškos nuostatos dėl detaliojo planavimo proceso etapų yra įtvirtintos ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 (2010 m. rugsėjo 20 d. redakcija Nr. D1-771) (toliau – ir Taisyklės), 27 punkte. Vadovaujantis Taisyklių 27.1 punktu, planavimo tikslų nustatymas, koncepcijos rengimas yra detaliojo planavimo proceso parengiamasis etapas. Pažymėtina, kad pareiškėjų ginčijamu 2013 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T-32 pritarta, kad būtų rengiamas žemės sklypo detalusis planas, nustatytas planavimo organizatorius. Leidimas rengti tokį žemės sklypo planą, reikalavimų bei tikslų nustatymas yra priskiriamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) III dalyje įtvirtintiems Žemės sklypo plano parengiamiesiems darbams (Aprašo 14 p.). Akcentuotina, kad kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011, parengiamojoje teritorijų planavimo proceso stadijoje išduodami dokumentai yra prielaidos galutiniams dokumentams – teritorijų planavimo proceso metu parengtam detaliajam planui bei žemės sklypo planui, kuriais ir būtų įtakojamos pareiškėjų teisės. Tokias išvadas patvirtina ir Teritorijų planavimo įstatymo, Aprašo bei Taisyklių nuostatų analizė. Teritorijų planavimo įstatymo 9 straipsnyje bei Taisyklių IV dalyje yra pateikiamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sąrašas – vieni jų – tai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai, kurie yra detaliojo planavimo proceso galutinis rezultatas – todėl pareiškėjams materialinio pobūdžio teisines pasekmes sukels dokumentas – teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas detalusis planas.
Įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą ir ginčijamo akto turinį, teismas daro išvadą, kad ginčijamas sprendimas yra dokumentas, kuriuo pradedamos (inicijuojamos) teritorijų planavimo procedūros, jis pareiškėjams sukelia tik procedūrines, bet ne materialiąsias teisines pasekmes, šis aktas tėra tik viena iš prielaidų pradėti teritorijų planavimo procedūrą. Konkrečias teisines pasekmes teritorijų planavimo srityje paprastai sukelia sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo (Teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 5 d. 2 p., Aprašo 39–41 p.). Taigi akivaizdu, jog pareiškėjų ginčijamas sprendimas tėra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, t. y. tik vienas iš aptariamos administracinės procedūros (kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas) metu priimamų dokumentų. Todėl šio sprendimo teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks sprendimas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Nesutikdami su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėjai šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydami galutinį sprendimą šioje teritorijų planavimo procedūroje. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje A492-12/2011, 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-36/2013).
Taip pat pažymėtina, kad kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS492-36/2013, „akcentuotina, kad iš esmės visi pareiškėjų skunde dėstomi argumentai dėl pažeidžiamų teisių yra prevencinio pobūdžio – t. y. grįsdami reikalavimo pagrįstumą pareiškėjai iš esmės vadovaujasi prielaidomis, nes galimai jiems kilsiančias neigiamas pasekmes susieja ne su šioje byloje ginčijamu sprendimu, kuriuo yra tik inicijuojama detaliojo plano rengimo procedūra, bet su galutinio detaliojo teritorijų planavimo procedūros rezultatu – detaliuoju planu. Teismas pažymi, kad tai, jog teisės aktais atitinkamoms institucijoms yra numatyta teisė ar pareiga atlikti tam tikrus veiksmus, nesudaro pagrindo išvadai, kad tokie veiksmai yra ar realiai bus atliekami. Todėl teismas iš anksto neturi teisinio pagrindo vertinti viešojo administravimo subjekto galimų veiksmų – t. y. iškelti ir paneigti ar patvirtinti įvairias prielaidas. Dar kartą pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje ginčijamu sprendimu yra tik inicijuojama detaliojo teritorijų planavimo procedūra, todėl dar net negalima daryti išvados, kad ginčijamame sprendime nurodytas detalusis planas bus pradėtas rengti ir apskritai bus patvirtintas, todėl šiuo teritorijos planavimo proceso etapu neįmanoma įvertinti, ar ateityje parengtu detaliuoju planu bus pažeidžiamos pareiškėjų teisės ar teisėti interesai“.
Taip pat pastebėtina, kad Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad detalusis teritorijų planavimas yra viešas. Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnyje yra reglamentuota pasiūlymų teikimo ir ginčų nagrinėjimo tvarka, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu. Pareiškėjams, kaip suinteresuotiems asmenims dėl 2013 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. T-32 pagrindu leisto rengti detalaus plano, teisės aktai, tarp jų ir Teritorijų planavimo įstatymas, Taisyklės bei Aprašas, numato procedūras, kuriomis pareiškėjai turės teisę pasinaudoti, kad tiek rengiant detalųjį planą, tiek žemės sklypo planą nebūtų nepažeistos jų teisės bei teisėti interesai.
Pareiškėjai skundu taip pat prašo taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdyti ginčijamo sprendimo galiojimą. Atsižvelgiant į tai, kad skundą atsisakytina priimti, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas nenagrinėtinas.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 1 p., 105-106 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjų UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, AUB „duomenys neskelbtini“ UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, V. J. įmonės, E. J., M. J., V. E., G. K., S. S. įmonės įgalioto atstovo advokato M. R. pasirašytą skundą ir patikslintą skundą dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2013-01-31 sprendimo Nr. T-32 „Dėl detaliojo plano Lyros g. 13, Šiauliuose rengimo“ panaikinimo ir kitų reikalavimų atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teismų.
Nutarčiai įsiteisėjus, skundą, patikslintą skundą ir prie jų esančius dokumentus grąžinti pareiškėjų atstovui.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM pareiškėjų atstovui M. R. grąžinti pagal 2013-03-04 įmokos mokėjimo kvitą Swedbank AB sumokėtą 150 Lt žyminį mokestį.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą.